Panika: užslopintos emocijos suparalyžiuoja gyvenimą

Kai išmokau save priimti ir pamilti, įvyko stebuklai! Man tapo lengviau bendrauti su tėvais, draugais, kolegomis. Jaučiuosi pasitikinti savimi. Kitų žmonių nuomonė man dabar – tik kitų nuomonė. Patiriu pilnatvės jausmą. Jaučiuosi laiminga. Tikiu geriausiomis žmonių versijomis, nes išankstiniai stereotipai, negatyvūs nusistatymai prieš žmogų, tą ir išprovokuoja. Nemanau, kad tai – naivumas.

Dabar jaučiu lengvumą įvairiose gyvenimiškose situacijose, kuriose anksčiau jausdavau didelį diskomfortą, nerimą, baimę, stresą.

Nemanau, kad visose gyvenimo situacijose privalau būti pozityvi, tačiau mokausi į viską žiūrėti lengviau, ramiau, išmintingiau. Nuostabus dabar laikas. Darausi nepriklausoma nuo aplinkos. Tampu savo gyvenimo šeimininke."

Specialisto komentaras

Psichologė, meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė:

– Panikos ataką, priepuolį gali sukelti daug užslopintų, neišsakytų emocijų, išgyvenimų, likusių dar nuo vaikystės. Jei žmogus tinkamai reaguoja į stresą, tam tikrus neigiamus gyvenimo įvykius, gali juos suvokti, iškalbėti – panikos atakos negresia, nebent iškiltų grėsmė gyvybei, sveikatai ar įvyktų didžiulis pažeminimas.

Panikos atakos dažniausiai susijusios su draudimais, baimėmis. Baimė ir pyktis – neatskiriami dalykai. Pirmiausia kyla baimė, o paskui – pyktis. Jų neišreiškus, viskas lieka užslopinta viduje.

Nuolat kritikuojamas, drausminamas vaikas užaugęs nežino, kaip būti laisvam, kaip save išreikšti. Užslopintos, neišreikštos emocijos virsta nevalingais kūno pojūčiais, įtampomis, panikos atakomis, vėliau gali prasidėti depresija, ligos.

Dar iki pirmos panikos atakos pasireiškia tam tikri ženklai: nerimas tam tikrose situacijose, jautrumas bendraujant su kitais žmonėmis, noras slėptis, baimė viešai kalbėti, liūdesys, savęs nuvertinimas, negalėjimas atsiverti. Tačiau mes dažnai ignoruojame kūno siunčiamus signalus. Kai pasąmonė nebepajėgia sutalpinti visų neigiamų slopinamų emocijų, jos išsiveržia panikos atakomis.

Kodėl ne visus žmones ištinka panikos priepuoliai, nors jie taip pat slopina emocijas, nepasitiki savimi ir pan.? Kiekviena situacija yra individuali. Net panašios istorijos turi skirtingų detalių.

Tačiau nors panikos atakas patiriančių žmonių istorijos būna skirtingos, bet priežastys gana panašios: vaikystėje patirtos psichologinės traumos, išgyvenimai, kurie vėliau transformuojasi į tam tikras ribas. Žmogus negali patirti tikro džiaugsmo, visaverčio bendravimo, sukurti normalių santykių.

Kartais ištikus panikai žmogus jaučiasi taip blogai, kad jam iškviečiama greitoji pagalba. Kitam atrodo, kad jį ištiko infarktas arba jis tuoj tuoj numirs. Dažnai žmonės po panikos atakos kreipiasi į gydytojus dėl širdies veiklos sutrikimų, net neįtardami, kad šiuos negalavimus sukėlė psichologinės priežastys.

Kodėl panikos priepuoliai ištinka prieš arba po svarbių gyvenimo įvykių? Jei nuo vaikystės mokysimės priimti ne tik džiaugsmą, bet ir sunkius gyvenimo įvykius, suprasime, kad tai kasdienybės dalis ir kitaip nebus. Tada ir į  psichologines traumas bus reaguojama sąmoningai, aiškiai suvokiant, kad to,ko negali pakeisti, nepakeisi.

Po pirmos panikos atakos žmonės dažniausiai išsigąsta, kad ji pasikartos, o jie negalės suvaldyti situacijos. Tada jie pradeda ieškoti pagalbos. Sveikimo procesas būna gana ilgas. Būtina atrasti tikrąsias priežastis, kas sukelia panikos atakas.

Kartais vaikystės traumą patyrusiam žmogui pakanka išsiaiškinti, ko jis tada būtų norėjęs. Supratimas, kad tai jau praeitis ir kad dabar gali tai gauti, padeda sveikti. Kartais pakanka suprasti, kad nesi kaltas dėl to, kas įvyko. Reikia nusimesti kažkieno uždėtą kaltės naštą. Suvokimas, kad tada negalėjai nieko pakeisti, bet dabar gali – padeda rasti naujų resursų, pakeisti požiūrį į dabartį, esamas problemas. Atsiranda naujos erdvės pojūtis.

Taikant meno terapiją, žmogus lengviau ir greičiau atsiveria. Ateina labai svarbus suvokimas "aš galiu" pakeisti požiūrį į situaciją.

Pas mus mėgstama prisirišti prie būsenos, diagnozės, kažkieno žodžių, tarsi tai būtų visam gyvenimui. Bet žmogus yra gyvas ir nuolat keičiasi. Tad jei į žmogų pradėsime žiūrėti ne kaip į objektą, bet kaip į procesą, suprasime, kad visada yra galimybė keistis. Yra ligos pradžia ir pabaiga. Tam, kad žmogus galėtų gyventi visavertiškai.

Panikos atakų požymiai:

padažnėjęs kvėpavimas, širdies ritmas,

dusulys,

galvos svaigimas,

sutrikusi koordinacija,

alpimas,

drebulys,

prakaitavimas,

pykinimas,

pilvo skausmai,

bejėgiškumas,

mirties baimė, baimė išprotėti ar prarasti kontrolę.


Šiame straipsnyje: panikapanikavimasliūdesys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių