Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Gediminas Navaitis sako, kad toks vienos dienos išskyrimas ir sureikšminimas jam panašus į astrologų naudojamas manipuliacijas.

„Psichologijoje yra naudojama sąvoka „išsipildanti pranašystė“. Ją galima iliustruoti tokia situacija. Sakykime, vaikas, pirmokėlis, per kūno kultūros pamoką eina per siaurą, nuo žemės pakeltą lentutę. Mokytoja sušunka: „Tik jau nenukrisk!“. Jis tuoj pat paslysta ir nukrenta. Tokiomis savaime išsipildančiomis pranašystėmis labiausiai mėgsta naudotis astrologai. Jei dabar sudarinėtume horoskopą ir pasakytume, kad antroje dienos pusėje būsite labiau pavargę negu pirmoje, kai kurie jūsų įpročiai nėra geri, turėtumėte daugiau dėmesio skirti artimiesiems ir savo sveikatai, tai devyniasdešimt, jeigu ne daugiau, procentų žmonių pasakytų: koks tikslus horoskopas“, – kalbėjo prof. G. Navaitis.

Tie, kurie yra linkę pernelyg stipriai švęsti, jie dažnai blogai jaučiasi pirmadieniais. Tai galima pasakyti, kad linkusiems į nesaikingą vartojimą šis pirmadienis gali būti ne tik mėlynasis, bet ir juodasis.

Pasak jo, šį laiką vis dar galima vadinti pošventiniu laiku. Tačiau žmonės esą švenčia skirtingai, todėl ir savijauta po švenčių būna skirtinga. „Po švenčių žmogus jaučiasi arba pailsėjęs, gerai nusiteikęs ir linkęs kibti į darbus, arba pavargęs nuo švenčių. Tie, kurie yra linkę pernelyg stipriai švęsti, jie dažnai blogai jaučiasi pirmadieniais. Tai galima pasakyti, kad linkusiems į nesaikingą vartojimą šis pirmadienis gali būti ne tik mėlynasis, bet ir juodasis. Tačiau jiems tokių pirmadienių pasitaiko ir dažniau“, – sako profesorius.

Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad „mėlynasis penktadienis“ yra Vakarų kultūros dalis, ir mums ši sąvoka svetima, nes neatitinka mūsų mentaliteto. „Rodos, grupė ABBA dainuoja apie kažkokią mėlyną nuotaiką, kai tau liūdna, bet tu vis tiek šypsaisi. Lietuvių kultūroje mėlynumas su liūdesiu nėra siejamas. Tai gana svetimas mūsų kultūrai konstruktas. Gal kažkokių sociologinių dėsningumų ir yra su Naujaisiais metais ir su tuo, kad finansų sumažėja, pažadų visi prisirašo ir dabar mato, kad nelabai pavyksta, dar kažkas. Bet čia yra kultūriniai, socialiniai, ekonominiai ritmai. Bet tikrai ne biologiniai ir nebūtinai visuotiniai“, – sako E. Šidlauskas.

Psichologas Antanas Kairys sako, kad „mėlynasis pirmadienis“ yra ne vienintelė Vakarų kultūros apraiška Lietuvos žiniasklaidoje: „Mes gyvename viename informaciniame lauke, tai natūralu, kad žinios keičiasi, migruoja. Mūsų gyvenimo sistemos daugeliu atvejų panašios, tiek švenčių periodai, tiek prekybiniai veiksmai, tiek kiti dalykai...“

Pasak E. Šidlausko, viešumoje plačiai kalbant apie „mėlynąjį pirmadienį“ gali suveikti įtaigos efektas. „Jeigu dabar pirmadienis ir tas mėlynasis, tai tau dabar vos ne privalomai turi būti blogai. Tai, manyčiau, šis dramatizavimas gali padaryti neigiamą poveikį. Kai kuriems žmonėms galbūt blogai, kai kuriems –ne. Galbūt kai kam jis visai neliūdnas ir nedepresyvus. Pavyzdžiui, man šis pirmadienis geras, darbingas, nepatiriu jokių depresijų, finansinių sunkumų ar dar kažko“, – sakė E. Šidlauskas.