- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas nutinka, kad meilė aptemdo protą ir moterys perveda dideles pinigų sumas žmogui, kurio net gyvo nėra mačiusi – vien pabendravusi socialiniuose tinkluose, virtualiai? Pagal kokią schemą veikia romantiniai sukčiai, LNK žurnalistė klausė psichologo, santykių konsultanto Dariaus Ražausko.
„Ką patarčiau romantinių sukčių apgautoms moterims? Pasakyčiau, kad nereikia statyti vyrų į pirmą vietą. Racionaliai mąstantis žmogus, manau, nesileistų apgaunamas. Jau vien prašoma pervesti didelė pinigų suma – susimąstyti verčiantis signalas. Kita vertus, ne veltui sakoma, kad meilė – akla, ji – it stiprus narkotikas. Tad sunku vertinti kitų žmonių situaciją, kai tu pats ramiai gyveni“, – teigė gatvėje kalbinta pašnekovė.
„Iš meilės dažnai apsisuka galva, viską matai pro rožinius akinius ir pridarai kvailysčių“, – sakė kita mergina.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O ką šiuo klausimu mano psichologai? Ar įmanoma, kad meilė taip išmuštų iš vėžių, kad nieko negalvodamas patikliai pervedinėtum dideles pinigų sumas? Kas nutinka?
– Nutinka biologija. Kai kurie mokslininkai sako, kad kalti laimės hormonai: oksitocinas ir dopaminas. Du tokie „draugai“. Čia yra toks žmogiškas biologinis faktorius. Tyrimų duomenimis, didžioji dalis apgautų moterų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra su patirtimi, nebe naivios merginos. Plius minus amžiaus vidurkis – apie 58 metai ir dauguma turinčios aukštąjį išsilavinimą. Kalbame ne apie protą, nes jis tiesiog išsijungia, kai oksitocinas ir dopaminas pradeda darbuotis. O jie suaktyvėja, kai sukuriama palanki aplinka – iliuzija, kuria tu patiki, nes esi arba vieniša (-as), arba po skaudžių skyrybų, arba tuo metu turi psichologinių traumų, o visa tai mato mūsų visagalis internetas. Tuo, žinoma, pasinaudoja sukčiai. Yra sukurtos schemos, kai po truputį sukuriamas toks draugiškas ryšys per užuojautą ar psichologinį palaikymą. O paskui, jau pelnius pasitikėjimą, paprašoma ir pervesti pinigų, sukuriamos labai įtaigios istorijos tam pateisinti.
Yra sukurtos schemos, kai po truputį sukuriamas toks draugiškas ryšys per užuojautą ar psichologinį palaikymą. O paskui, jau pelnius pasitikėjimą, paprašoma ir pervesti pinigų.
– Per užuojautą ir palaikymą dažniausiai užkariauja ir širdį?
– Dažniausiai, bet yra ir išimčių. Jeigu žmogus po skyrybų, netekties – sukčiai randa jautriausią vietą ir sužaidžia. Tarkim, ima rašyti žinutes, kad ir jis prieš, tarkim, septynerius metus neteko žmonos, kuri sirgo vėžiu ir pan. Kaip aš tave gerai suprantu, ką išgyveni. Sukčiai labai profesionaliai žaidžia su kito žmogaus jausmais, kuria tau iliuziją.
– Pavyzdžiui, telefoniniai sukčiai veikia staiga, per adrenaliną, emocijas, naudojasi momentu, kur reikia veikti čia ir dabar. Bet šiuo atveju turima laiko pagalvoti, tas ryšys trunka ilgokai, tad kodėl neįsijungia tas „mygtukas“?
– Būtent todėl, kad čia yra labai ilgas ir lėtas procesas, kurio metu sukuriamas pasitikėjimas. Romantiniai sukčiai niekada iš pat pradžių nepuola ko nors prašyti ar reikalauti. Iš pradžių kuriamas tas ryšys, iliuzija.
– Ar galima sakyti, kad po COVID-19 pandemijos mes jaučiamės dar vienišesni, nes vis daugiau žmonių papuola į romantinių sukčių pinkles, nepavydėtinas situacijas?
– Pasaulinė statistika rodo, kad kasmet tokių apgautų žmonių daugėja. Ar pandemija turėjo įtakos? Manau, kad šiek tiek irgi prikišo nagus, nes skyrybų padaugėjo, tad ir vienišų žmonių. Tapome dar labiau įsitempę ir dar labiau prilipę prie ekranų. Kuo daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, tuo daugiau atitrūkstama nuo realybės. Tad patarimas būtų, jei kažkas labai pradėjo „kabinti“ virtualiu būdu, pasidalink su draugėmis, papasakok mamai ar tetai. Tarp jų tikrai atsiras blaivaus mąstymo žmonių, kurie pasakys, kad čia truputį per gerai viskas atrodo, duok man tą nuotrauką pažiūrėti. Užtenka paleisti tą nuotrauką per paieškas socialiniuose tinkluose ir greičiausiai tau išmes ne tą vardą, aptiksi, kad čia visai ne tas žmogus, kuriuo dedasi. Dažniausiai sukčiai nenaudoja savo nuotraukų, dažniausiai ji būna „paskolinta“ iš socialinių tinklų. O tuomet, norint įsitikinti, galima paprašyti susisiekti skambučiu su vaizdu. Labai retai kada sukčiai sutinka su tuo. Dažniausiai prisigalvoja milijoną priežasčių, kodėl jiems nereikia vaizdo skambučio.
– O jeigu tas žmogus sutinka su vaizdo skambučiu, galima juo patikėti?
– Jokiu būdu, nes tai neduoda 100 proc. garantijos. Jeigu net ir į gyvą pasimatymą atėjo, patarčiau jį tikrinti ir toliau, rinkti apie jį informaciją. O tam reikia pasitelkti draugų, pažįstamų ratą. Tos virtualios draugystės, santykiai apskritai nėra gerai. Sveikiau ir naudingiau kurti gyvus santykius, plėsti savo realių draugų ratą ir neužstrigti virtualioje realybėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Muziejuje – prasminga iniciatyva: jei nesudėliosime minčių, mūsų niekas neprivers gyventi
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susibūrė tie, kuriems rūpi psichikos sveikatos gerovė. Norintys buvo kviečiami įsilieti į „Žvelk giliau“ bendruomenę. ...
-
Tyrimas: kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą7
Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. ...
-
Ką apie mus pasakoja veido ir kūno kalba
„Kiekvienas veido plotelis apie mūsų charakterį atskleidžia labai daug“, – teigia veidotyros ir kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė. Pasak jos, vien iš nuotraukos galima pasakyti, ar šis ...
-
Ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbis ugdymas: nauda ir iššūkiai2
Dvikalbis ugdymas – kalbinių kompetencijų ugdymas, kuris vyksta dviem ar daugiau kalbomis įvairiuose kontekstuose. Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Aistė Marija Liubinaitė pateikia dvikalbio ugdymo apibrėžimą, naudą, tėv...
-
Istorija apie išmelstą gyvenimą sūnui ir namuose nutūpusius angelus3
Klaipėdoje yra namai, kuriuose gyvena turbūt koks 1 tūkst. angelų. Net mažiausias iš jų turi didžiausią emocinį krūvį jų šeimininkei Saulei Stakienei. Ypač vienas. „Angelą vėjo varpelį pirkau tada, kai, pasimeldusi prie Au&s...
-
„Skirtingos spalvos“: apie savižudybių prevenciją – su J. Arlauskaite2
Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos spalvos“ her...
-
Tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje1
Suaugusieji gerai supranta internete vaikų tykančius pavojus. Vis dėlto daugelis tėvų mieliau renkasi riboti laiką prie ekranų nei pokalbį su vaiku apie galimas grėsmes virtualiojoje erdvėje. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės rasti tinkam...
-
G. Petrilionienė – apie motyvuojamąsias taupykles ir finansinį raštingumą2
Giedrė Petrilionienė, praktinių dirbtuvių apie finansinį raštingumą tėvams ir vaikams trenerė, sako, kad ir ji pati kadaise nemokėjo protingai elgtis su pinigais. Dabar ši tema aktuali ne tik jai, bet ir visai Petrilionių šeimai....
-
Kaip suvaldyti norą rėkti ant vaikų?2
Dažniausiai tėvai sako, kad ant vaikų rėkia, nes jie negirdi. Ne vaikų klausa yra bėda, o kad tėvai negali susivaldyti. Kokios rėkimo priežastys ir kaip susivaldyti, pokalbis su psichologe Jūrate Ašmante. ...
-
SOS: nuo ekranų sunkiau atsiplėšti nuolat užsiėmusių tėvų vaikams2
„Jei nepasikalbėsime su vaikais apie pornografiją, pornografijos industrijos atstovai apie tai pasikalbės su mūsų vaikais pirmi“, – įspėja viena iš Skaitmeninės etikos centro įkūrėjų, Pasaulinio skaitmeninių žmogaus teisi...