- „Kauno diena“, ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karo Ukrainoje naujienas sekame dažniau nei įprastai – nuolat stebime naujausius įvykius, tikriname informacijos kanalus ir pranešimus telefone. Psichologas įspėja, kad nepertraukiamas naujienų srautas gali turėti neigiamą įtaką emocinei sveikatai ir kasdieniams darbams.
Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas dalijasi įžvalgomis, kodėl svarbu sekti naujienų srautą ir kada reikėtų atsiriboti nuo perteklinės informacijos.
Pasak jo, dažną naujienų tikrinimą šiuo laikotarpiu lemia noras įsitraukti į netoliese vykstančius ir itin aktualius įvykius. M.Kriščiūno teigimu, naujienų kanaluose pateikiama informacija ir vaizdai neretai sukelia intensyvių jausmų.
„Atsitraukti nuo naujienų nėra lengva, nes norisi kiekvieną minutę žinoti, kas naujo įvyko. Itin intensyvus įsitraukimas į socialinius tinklus ir naujienų srautą leidžia pajusti kontrolę ir įkvepia konkretiems darbams ar pagalbai. Kai kuriems nuolatinis naujienų sekimas gali suteikti ramybės jausmą, nes jaučiatės informuoti apie tai, kas vyksta. Tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir kiekvienam pastebėti, kiek tos informacijos galite „pakelti“, – tikina specialistas.
M. Kriščiūno teigimu, tiek naujienų stebėjimas, tiek ir nežinojimas, kas vyksta, gali kelti sunkesnių jausmų. Psichologas aiškina, kad tęstinis stresas ir nerimas gali sukelti didelių neigiamų pasekmių, kurios persiduoda ir į kasdienį gyvenimą – darosi sunku susikaupti, įsitraukti į darbus ar veikti kažką kito, negalvojant apie esamą situaciją.
„Nuo per didelio informacijos kiekio nerimas ir stresas gali dar labiau padidėti. Svarbu suvokti, kad kiekvieno žmogaus smegenys ir organizmas turi skirtingą limitą, iki kurio galite susikaupti, suprasti ir įsisavinti visą informaciją. Sudėtinga apsibrėžti šias ribas, kiek kiekvieno iš mūsų smegenys gali „pavežti“ tos informacijos. Tačiau naujienų stebėjimas, turint tikslą padėti ir prisidėti, gali suteikti papildomų jėgų, tad turimi rezervai ir energija ne taip greitai išeikvojami“, – pabrėžia jis.
Naujienų srauto valdymo būdai
Laiko planavimas. Psichologas teigia, kad svarbu susiplanuoti, kada žiūrite į telefoną ir sekate naujienas. Reikėtų kiekvienam asmeniškai įvertinti, kada geriausia stebėti informacijos srautą – galbūt ryte ar vakare, kai apžvelgiate visos dienos naujienas, galbūt galite paskirti 5 min. per valandą. Tačiau svarbu „neprilipti“ prie ekrano prieš pat miegą ir vos tik atsikėlus, nes smegenims reikia atsitraukti nuo technologijų, o nuolatinis jų naudojimas ir jų skleidžiama šviesa gali sutrikdyti natūralius miego ritmus. Jeigu pajutote, kad jums sunku planuoti savo laiką, galite pasinaudoti išmaniųjų įrenginių siūloma funkcija „Screen time“ (liet. „Ekrano veikimo limitas“). Naujienų tikrinimas neturėtų būti nevaldomas ar nestruktūruojamas, nes tai gali labai išvarginti.
Pranešimų nutildymas. Jeigu jaučiate, kad darosi per sunku susikaupti darbams, kai telefonas nuolat pypsi, išjunkite arba apribokite iššokančius pranešimus. Kiekvieną kartą, kai gaunate pranešimą, smegenys suaktyvėja, iš karto norisi pasižiūrėti, kas įvyko. Net jeigu nepatikrinate telefono, dėl šio suaktyvėjimo kurį laiką prarandate savo dėmesį ir susikaupimą.
Informacijos kanalo pakeitimas. Tai taip pat gali padėti išlaikyti pusiausvyrą šioje situacijoje. Reikia tiesiog pakeisti būdą, kuriuo gaunate informaciją. Pavyzdžiui, jeigu visada naujienas tikrinate telefone, pabandykite žiūrėti žinias, paklausyti radijo ar pakalbėti su draugais. Šis metodas padės visą dėmesį išskaidyti keliems informacijos šaltiniams ir leis šiek tiek pailsėti nuo ekranų. Žinoma, labai svarbu atsirinkti informacijos kanalus ir išsirinkti kelis šaltinius, kuriuos esate pajėgūs patikrinti.
Kasdienė veikla, užsiėmimai. Negalima ignoruoti šiandienių įvykių, tačiau labai svarbu kartais atsitraukti nuo pačios situacijos, kad galėtumėte sveikiau į ją pažiūrėti ir prisidėti prie pagalbos. Kartais naudinga atsitraukti nuo informacijos srauto ir užsiimti mėgstama veikla – tai gali būti knygos skaitymas, fizinė veikla ar susitikimas su draugais. Naujienų srautas gali labai išvarginti, tad užsiimti mėgstama veikla šioje situacijoje yra sveika. Pailsėję nuo informacijos gausos, galėsite produktyviau dirbti, gyventi ir efektyviau prisidėti prie reikalingos pagalbos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?3
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...