- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Santykiai poroje lyg šokis. Šiek tiek į priekį, šiek tiek atgal, priartėjame ir tuomet atsitraukiame. Tai yra menas, reikia mokėti pajausti, kada reikia pabūti kartu, o kada – atskirai, vienas kitu nepersisotinti, kad alkis ir meilė vienas kitam išliktų“, – sako psichologas dr. Marius Daugelavičius.
Ekspertas santykius palygino su maistu: „Jeigu valgysi patį skaniausią patiekalą tris kartus per dieną visą mėnesį, vargu ar jis išliks toks mėgstamas. Kas yra gerai, turi būti saikinga ir subalansuota, kaip ir santykiai bei buvimas kartu. Kartais reikia ir skirti laiko saviugdai ar asmeniniams pomėgiams, susitikimams su draugais ar paprastiems pasivaikščiojimams“, – sako psichologas.
Kiek laiko pora turi praleisti kartu, o kiek atskirai, individualus atvejis. Pasak M. Daugelavičiaus, kiekvienos poros santykiai unikalūs ir sunku surasti apibendrinimų – vieniems pakanka ir valandos per dieną išlaikyti bei puoselėti emociškai stiprius santykius, o kitiems ir trijų valandų nepakanka, kad meilės ryšys būtų stiprus.
Ar meilei trukdo ekranai?
M. Daugelavičius dabartinius laikus palygino su prieš 30 metų egzistavusia sovietine santvarka. „Tuomet buvo vienas televizorius, vakarienės panašios, nebuvo jokio pasirinkimo. Sakoma, kad ir skyrybų tuomet buvo mažiau, nes beveik nebuvo variantų, kur eiti išsiskyrus, o dar sulauksi visuomenės pasmerkimo. Sutuoktiniai turėjo daug pragmatiškų priežasčių, kodėl nereikia skirtis. O dabar kiekvienas gali rinktis taip, kaip nori. Būti vienam ar sukurti šeimą, o gyvenant kartu rinktis kokį nori televizijos turinį ir būti nepriklausomam“, – pastebi psichologas.
Pasak M. Daugelavičiaus, esmė yra santykiai, kuriuos reikia nuolat auginti bendravimu, dalijimusi emocijomis, išgyvenimais, o tuomet ir technologijų panaudojimas lieka antrame plane.
Normalu, jeigu partneriai kartu praleidžia, pavyzdžiui, po tris keturias valandas kasdien, bendrauja, dalijasi įspūdžiais, o kokį pusvalandį ar valandą skiria savo individualiems pomėgiams.
„Svarbu, kad mes emociškai vienas kitą įsileistume į vidų, augtume bendromis patirtimis. Normalu, jeigu partneriai kartu praleidžia, pavyzdžiui, po tris keturias valandas kasdien, bendrauja, dalijasi įspūdžiais, o kokį pusvalandį ar valandą skiria savo individualiems pomėgiams – naujienoms ar TV turiniui telefono ekrane. Pabūti savo pasaulyje, kad ir naršant telefone, yra gerai, tačiau svarbu sugrįžti ir dalintis savo atradimais, patirtimis su antrąja puse“, – pataria psichologas.
Kas padeda santykiams?
M. Daugelavičius pripažįsta, kad į jį dažnai kreipiasi poros, kurios pastebi praleidžiančios per mažai laiko kartu ir jų emocinis ryšys yra sutrūkinėjęs.
„Jeigu žmonės yra kartu, tai dar nereiškia, kad juos sieja stiprus emocinis ryšys. Panašiai kaip ir su bendradarbiais – jeigu daugelį metų sėdite tame pačiame kabinete, nereiškia, kad jūsų su kolegomis ryšys stiprus. Jeigu bendraujame tik paviršutiniškai, mūsų nesieja bendri pomėgiai ar patirtys, fizinis buvimas kartu neretai nesukuria jokio ryšio“, – sako žinomas psichologas.
Jis nemato problemos, jeigu poros apsigyvena kartu, bet miega atskiruose miegamuosiuose ar atskirose lovose – tai jų pasirinkimas ir tai tikrai nereiškia, kad jų santykiai pasmerkti skyryboms. Kai kuriose tautose, pavyzdžiui, žydų, miegoti atskirose lovose yra normali praktika.
„Būna, kad žmonės blogai išsimiega vienas šalia kito. Vienas knarkia, juda, o kitas jautriai miega ir jam tai trukdo, nes partneris blaškosi per miegus. Tokiu atveju gali miegoti atskirai, kodėl reikia kankintis. O jeigu nenori lytinių santykių ar nebenori būti vienas šalia kito – tuomet jau reikia ieškoti priežasties. Aišku, būna racionalių motyvų, bet tai gali būti ir santykių atšalimo požymis“, – įvairius atvejus apžvelgia psichologas.
M. Daugelavičiaus nuomone, porai rekomenduojami bendri pomėgiai, nes tai suartina žmones ir padeda santykiams. Tačiau ne mažiau svarbu, kad kiekvienas žmogus turėtų ir asmeninę teritoriją, pasiilgtų savo antrosios pusės, turėtų, kuo pasidalinti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...