- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad daugeliu atvejų, kai moteris patiria krizinį nėštumą, abortą ji pasirenka ne savo noru, o spaudžiama, pabrėžia psichologė dr. Giedrė Širvinskienė.
Pasak jos, Lietuva nuo Vakarų šalių skiriasi tuo, kad neturime valstybiniu lygmeniu sukurtos sisteminės pagalbos krizinį nėštumą patiriančiai moteriai ir jos artimiesiems.
„Labai svarbu kurti valstybiniu lygmeniu kompleksinės pagalbos sistemą siekiant suteikti pagalbą tiek nėščioms moterims, tiek pagimdžiusioms moterims, tiek prenatalines netektis, persileidimus ar nėštumo nutraukimus patyrusioms moterims. Ypač jų šeimoms, nes krizinis nėštumas ar abortas paliečia tikrai ne vien moterį, bet ir daugiau artimų žmonių. Labai norėčiau, kad sukurta sistema, kuri veiktų Lietuvoje, apsaugotų moteris nuo kitų žmonių spaudimo daryti abortą, kad moteris turėtų šiek tiek laiko, kad ji galėtų sulaukti pagalbos, kad ji būtų informuota apie esančią pagalbą“, – Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje krizinio nėštumo problemoms, sakė G. Širvinskienė.
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas atskleidė kad 64 procentai abortą pasidariusių moterų patyrė aplinkinių spaudimą nutraukti gyvybę, o 54 proc. moterų nesijautė užtikrintos dėl priimamo sprendimo.
„Vadinasi, jos patiria spaudimą. Tai nėra lengvai priimamas sprendimas, yra daug jausmų, daug dvejonių ir kartais net iki paskutinio momento dvejojama: gimdyti ar negimdyti“, – komentavo G. Širvinskienė.
2017 metais 14-oje šalių atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinės priežastys, kodėl moterys rinkosi abortą, buvo socialinės-ekonominės, nenoras daugiau turėti vaikų, santykių su partneriu sunkumai.
„Matome, kad dažnu atveju tai yra išorinės priežastys, išoriniai sunkumai, kurių atveju pasiūlius moteriai pagalbą galbūt ji pati tikrai priimtų sprendimą nenutraukti nėštumo. Kaip psichologei praktikei tenka konsultuoti moteris po abortų, po persileidimo, esant kriziniam nėštumui, taip pat ir pagimdžiusias, tai tikrai yra labai akivaizdu, kad moterys patiria kitų spaudimą. Nieko moteriai nėra pasiūloma. Lietuvoje yra didelė problema, kad iš esmės nėra niekas įpareigotas paklausti moters: kokia tavo situacija?“, – sakė G. Širvinskienė.
Pasak jos, Vakarų šalys, kitaip nei Lietuva, ieško įvairių būdų, kaip sukurti filtrą, kad moteris turėtų laiko apgalvoti dėl aborto ir per tą laiką, kad jai būtų suteikta visa įmanoma pagalba.
Daugelyje šalių įstatymais yra nustatytas privalomas laukimo laikotarpis iki aborto, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Slovakijoje – dvi dienos, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Ispanijoje – trys dienos, Olandijoje, Belgijoje, Italijoje – penkios ir daugiau dienų.
Tyrimai rodo, kad, kitaip nei priimta manyti, krizinį nėštumą dažniausiai patiria ne labai jaunos, o brandžios moterys – tarp 30-40 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...