"Pradėjus anksčiau temti darausi irzli, apninka liūdnos mintys, darosi vis sunkiau atlikti įprastus kasdienos darbus. Ar man – depresija?" - rūpinasi Aistė.

Psichologė Aušra Trimonytė:

- Išties ne visada prastas nusiteikimas ar liūdnesnė, mąsli nuotaika jau reiškia, kad žmogus paniro į depresiją. Juo labiau tokia būklė neturėtų būti įtariama, jei asmuo tiesiog apgailestauja, kad baigėsi vasara, ir pradeda vėsti oras.

Ruduo – gana egzistencinis metas, kada keičiasi gamtos ciklas, viskas po truputį apmiršta, mažėja šviesos ir šilumos. Natūralu, kad tai veikia ir mūsų fizinę bei psichologinę būseną, pradedame kitaip jaustis. Po vasaros, atostogų meto vėl turime įsisukti į kitą rimtą, susikaupti naujiems darbams. Išgyventi šį metą ne vienam tampa šiokiu tokiu iššūkiu.

Kokie yra tikrosios depresijos šaukliai? Dėl savo ar artimo būsenos sunerimti reikėtų, jeigu mums labai sunku kas rytą keltis iš lovos, stinga valios pradėti naują dieną, jei labai giliai liūdime, mūsų ryšiai trūkinėja, nebenorime bendrauti su kitais. Dėl to kenčia ir darbo kokybė, keičiasi apetitas (valgoma per daug arba per mažai).

Dažnai sezonine depresija ir orų permainomis tik pridengiami daug gilesni mūsų vidiniai neišspręsti dalykai. Rudenį derlių „nuima“ ir mūsų mintys, tad gyvenimo laimėjimų ar kitų rezultatų apmąstymas gali sukelti neigiamas reakcijas ir paskatinti atsirasti ligą.

Norėdami išvengti depresijos, pirmiausia nebijokime liūdesio. Žmogui būtina adekvačiai stebėti visas savo būsenas, priimti jas. Įsiklausant į save galima žymiai lengviau suvokti, kas mums neduoda ramybės, ir ieškoti tų problemų sprendimo. Jei apleisi savo gyvenimą, nebesirūpinsi juo, krizė darysis sunkiai išbrendama. Tik mylėdamas save žmogus galės priimti ir jį supančią aplinką.

Kai depresija segančio žmogaus gyvenimo kokybė ir gebėjimas mąstyti ima stipriai keistis į blogąją pusę, tampa per daug „klampu“, ir specialistui sunku jį „išjudinti“ bendraujant, gydant psichoterapiškai, pasitelkiamas ir medikamentinis būdas. Tačiau, kaip žinia, vaistai tik numalšina skausmą, slopina simptomus, tačiau priežasties nepanaikina. Manoma, kad gilios depresijos gydymo efektyvumas yra didžiausias, jei vaistų vartojimas jungiamas su psichoterapija.

Veiksmingiausia profilaktika depresijai: bendravimas su draugais, buvimas gamtoje, miego, mitybos režimo laikymasis, sportas ir kita aktyvi fizinė veikla. Nepasiduoti sąstingiui padeda ir užsiėmimas malonia veikla, atrandami nauji pomėgiai.