- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per koronaviruso (COVID-19) pandemiją visuomenės streso lygis išaugo apie du kartus, bet bendras savižudybių skaičius mažesnis nei per tą patį laikotarpį prieš metus.
Tokius duomenis Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
„Visuomenės streso lygis Lietuvoje išlieka padidėjęs apie du kartus, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos. Iki jos stresą jautė iki 14 proc. visuomenės, o prasidėjus pandemijai pačioje pradžioje tas skaičius kilo net ir tris kartus ir nuo tol laiko jis tik mažėja, ką galima sieti su tam tikru prisitaikymu prie situacijos ir neapibrėžtumo mažėjimu“, – sakė I. Rubikas.
Sveikatos apsaugos ministerija remdamasi „Baltijos tyrimų“ duomenimis nurodo, kad iki pandemijos stresą jautė 14 proc., o prasidėjus pandemijai 26–48 proc. populiacijos.
Taip pat Valstybinių ligonių kasų duomenys rodo, kad pandemijos metu apie 10 proc. daugiau asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų.
Visuomenės streso lygis Lietuvoje išlieka padidėjęs apie du kartus, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos.
Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos tyrimų centro tyrimas rodo, kad 49 proc. tiriamųjų jautėsi vidutiniškai ar smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais, 46 proc. apklaustųjų psichologinė gerovė buvo žema.
To paties tyrimo duomenimis, COVID-19 pandemijos metu besijaučiantys vieniši žmonės beveik 2,5 karto dažniau turėjo savižudiškų minčių nei likusi populiacija, tačiau bendras savižudybių skaičius nesikeitė.
„Apie pusė visų tiriamųjų jautėsi vidutiniškai arba smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais, apie pusės apklaustųjų psichologinė gerovė buvo žema. Čia yra vasaros metu VU Psichotraumatologijos tyrimo centro atliktas tyrimas, to paties tyrimo metu buvo atrasta, kad žmonės, kurie jautėsi vieniši CIVID-19metu, turėjo apie du su puse karto daugiau savižudiškų minčių ir tai tam tikra rizika“, – pažymėjo I. Rubikas.
Tačiau savižudybių statistika, anot jo, pakankamai įvairialypė, pandemijos pradžioje jų net sumažėjo.
„Pirmosios bangos metu mes matėme santykinį sumažėjimą, palyginti su 2019 metais, tai gali būti siejama su vadinamuoju mobilizacijos efektu, kai krizės akivaizdoje žmonės susiima ir neatlieka tų veiksmų, kurie išryškėjo praėjus mobilizacijos etapui, tą mes matome birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai, vasaros metu savižudybių skaičiai pralenk praėjusių metų skaičius“, – kalbėjo SAM atstovas.
„Bet praėjusių trijų mėnesių rezultatai, ypač lapkričio mėnesio duomenys rodo, kad situacija, galima sakyti, normalizavosi ar priartėjo prie praėjusių metų situacijos, o lapkričio mėnesį sumažėjo tie skaičiai ir kovo–lapkričio savižudybių skaičius yra mažesnis nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, – sakė I. Rubikas.
Pateikiamais duomenimis, 2019 metais iki lapkričio mėnesio šalyje buvo fiksuotos 597 savižudybės, 2020 metais per tą patį laikotarpį – 556.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai20
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...