– Kas lemia perdegimo sindromą?

– Pagrindinė perdegimo priežastis yra nuolatinis stresas, kurį jaučiame dėl per didelio informacijos srauto, per didelių reikalavimų, baimės suklysti. Trumpiau tariant, mums kiša koją mada būti sėkmingiems. Ilgainiui žmogaus resursų nebepakanka susidoroti su nuolat patiriamu stresu ir jis net negali suvokti savo jausmų ir tikslų.

– Ar perdegimą gali patirti tik dirbantys žmonės, ar, pavyzdžiui, ir paaugliai, ir net vaikai?

Iš tiesų suaugusieji nuo vaikų skiriasi tik gyvenimo patirtimi, tačiau būdingos lygiai tos pačios emocijos.

– Bet kas gali patirti perdegimą, su amžiumi ar profesine sritimi to nesieju. Žinoma, dažniau pasitaiko dirbantiems suaugusiems žmonėms, nes paauglys gali atsitraukti iš sociumo, užsidaryti, nebendrauti. Suaugusieji esame labiau įsprausti į tam tikrus rėmus, nes esame atsakingi už savo šeimą, socialinę padėtį, paskolas ir kt. Suaugęs žmogus yra labai stipriai apribotas – riboti ir jo pasirinkimai, tačiau perdegimą gali jausti ir paaugliai, ir vaikai, tik skirtingoms amžiaus grupėms jis pasireikš nevienodai.

– Kokie kūno siunčiami signalai įspėja apie perdegimą?

– Pirmiausia dingsta domėjimasis gyvenimu – abejingai vertiname tai, kas anksčiau teikdavo malonumą. Nebedžiugina maistas, muzika, veiklos, kurias mėgdavome. Atsainiai bendraujame su kitais, nebesuprantame humoro, negalime pasijuokti iš savęs be cinizmo, nebemokame džiaugtis. Jaučiamės taip, tarsi būtume antrame plane, klaidžiotume po rūką. Neretai tokia savijauta sutapatinama su amžiumi – neva suaugęs žmogus nebegali džiaugtis kaip vaikas. Iš tiesų suaugusieji nuo vaikų skiriasi tik gyvenimo patirtimi, tačiau būdingos lygiai tos pačios emocijos.

Apie perdegimą perspėja ir sunki pečių juosta, nerimas, miego sutrikimai, dažnesni peršalimai. Įtampa kūne neigiamai veikia limfotaką ir kraujotaką, todėl į organizmą patekusi infekcija greičiau pasklinda.

Požymis: sąmoningo gyvenimo trenerės R. Mažionienės teigimu, šiems laikams būdinga depresija su šypsena, kai žmogus gyvena du skirtingus gyvenimus – realybėje ir socialinėje erdvėje./ WOW universiteto archyvo nuotr.

– Kuo tai gresia, jei nepaisysime minėtų ženklų?

– Galimi įvairūs scenarijai, priklausomai nuo konkretaus žmogaus organizmo. Dažniausiai pasitaiko įvairių psichikos sutrikimų: apatija, depresija, nėrimas į darboholizmą. Šiems laikams ypač būdinga depresija su šypsena, kai žmogus gyvena du skirtingus gyvenimus – realybėje ir socialinėje erdvėje. Gali atsirasti įvairių fizinės sveikatos problemų: bene dažniausiai sutrinka virškinimas, taip pat neretai jaučiamas guzas gerklėje, kuris trukdo nuryti. Ilgainiui fizinė ir psichinė sveikata gali visai sugriūti, gerokai pakenkdama gyvenimo kokybei, – žmogus gyvena tik tam, kad spręstų problemas.

– Ar socialiniai tinklai taip pat gali būti viena iš perdegimo priežasčių?

– Taip, gali būti, tačiau tai priklauso nuo to, ką juose veikiame, kuo domimės, kaip reaguojame. Socialiniuose tinkluose galime pasisemti idėjų, gauti vertingų patarimų, panašiai kaip skaitant autoritetingų žmonių biografijas. Tai gali padėti spręsti įvairias problemas, plėsti mūsų supratimo lauką. Tačiau, jei lygiuosimės į kitus, bandysime atitikti tam tikrus standartus, siekti tų pačių rezultatų, o ne atsiskleisti, – jau atsiranda pavojus.

– Ką daryti, jei pastebėjome perdegimo ženklų?

– Kadangi perdegimo ženklai matyti mūsų kūne, tai nuo jo reikėtų ir pradėti. Visų pirma siūlyčiau pasidaryti išsamius kraujo tyrimus, kad išsiaiškintumėte, ar sklandžiai funkcionuoja hormoninė sistema, ir tai aptarti su gydančiu gydytoju.

Kūnui vienas efektyviausių dalykų yra klasikinis tailandietiškas masažas. Kadangi kūnas stipriai pertemptas, regis, net negali prisiliesti, todėl per drabužius atliekamas masažas yra labai geras pasirinkimas. Tailandietiško masažo metu išjudinama limfotaka ir kraujotaka, atpalaiduojami raumenų spazmai, pradingsta įtampa visame kūne.

Antras žingsnis būtų atkreipti dėmesį į tai, kas dar teikia malonumą, tikrą džiaugsmą. Galbūt artimi santykiai – tad daugiau laiko praleiskime šeimoje, atnaujinkime ryšį su draugais. Pasiklausykime mėgstamos muzikos, skanaukime patiekalus, kurie anksčiau teikė didelį malonumą. Bandykime sugrįžti į gyvenimą, kuris džiugino, tačiau sykiu atraskime ir naujų veiklų: nueikime į keramikos būrelį, čiuožyklą, dainuokime sutartines, mokykimės kitos kalbos. Taip praplėsime savo matymo ribas, sutiksime naujų žmonių.

Trečias svarbus dalykas yra disciplina. Reikia pasidaryti laiko analizę – kiek laiko skiriu sau, darbui, šeimai, draugams. Darbo metu dirba protas ir nukenčia jausmų sfera, nes jai skiriame per mažai laiko. Reikia surasti pusiausvyrą tarp pareigų ir malonumų. Sakyčiau, kad esame antžmogiai, nes net esant tokioms perkrovoms sugebame būti laimingi. Jei susikurtume pusiausvyrą, gyvenimas būtų nuostabus.

– Pasidalykite keliais patarimais, kaip sukurti daugiau pusiausvyros ir darnos gyvenime.

– Pirmiausia turime suvokti savo fiziologiją. Nors ir labai sudėtinga, mūsų visų fizika ir psichika yra vienoda – esame veikiami tų pačių hormonų, jaučiame tas pačias emocijas ir t. t. Priklausomai nuo to, ar mūsų gyvenimo būdas atitinka vidines vertybes, mąstymą, mūsų veiklos gali lemti džiaugsmo ar streso hormonų išsiskyrimą. Įvertinti, ar gyvename tinkamai, galime uždavę sau klausimą, ar tokį gyvenimą norėčiau perduoti savo vaikams, ateities kartoms. Jei kitiems tokio gyvenimo nelinkėtume, reikėtų prisiminti, kad visada turime bent kelias pasirinkimo galimybes, – visada galime kažką pakeisti, pasirinkti kitą kelią.

Pusiausvyra atsiranda tada, kai sujungiame protą, jausmus ir kūną. Tai padaryti padeda labai paprasta praktika. Siūlau vakare – galima ir dienos metu – atsigulti ir padėkoti kiekvienam savo organui: kad akys mato, kad protas mąsto, kad kojos neša ir t. t. Galvojant apie kiekvieną organą, siunčiant jam dėkingumą, meilę, šilumą, emocinį atsaką, nervų sistema ten siunčia maisto medžiagas – gerėja šių organų veikla, suderiname kūną, protą ir emocijas.

– Kaip žinoti, kad jau sveikstame nuo perdegimo?

– Nuo savęs vėl atsigręžiame į aplinką, bet tai vyksta nepamirštant savęs: kai mums gera, norisi ir kitą pakabinti, jam nusišypsoti. Po truputį pradeda grįžti pojūčiai – aplinkui darosi šviesiau, spalvos ryškesnės, garsai skambesni, kvapai stipresni. Tiesiog vėl norisi gyventi.

– Pamiršti save ypač būdinga moterims. Kaip sąmoningai to nedaryti?

– Ne visoms moterims patinka ši frazė, bet nereikia tapti vyru, kad būtum moterimi. Moterys neria į labai sudėtingus reikalus – konkurenciją, karjerą, pamiršdamos, kad veikla moteriai visų pirma turėtų teikti malonumą. Bėgame, norime būti savarankiškos, bet tai ne kas kita, kaip stresas. Ilgainiui prarandama pusiausvyra, nes moterims nebūdinga konkuruojanti energija, tada prasideda nepasitenkinimas šeimoje, sumenkiname partnerį ir imamės hiperbolizuoto motinos vaidmens – su antrąja puse elgiamės kaip su vaiku. Šlubuoja ir sveikata – atsiranda skydliaukės problemų ir „moteriškų ligų“. Tai šių laikų rykštė, bet dabar yra labai daug informacijos, gerų mokymų, todėl tikiu, kad susitvarkysime su šiuo žmonijos sąmoningėjimo etapu.