- Laima Samulė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau žmonių kenčia nuo perdegimo sindromo – jaučia nuolatinę įtampą, tuštumo jausmą, energijos stoką, negebėjimą susikaupti, tampa apatiški arba nesuvaldo emocijų ir pratrūksta. Sąmoningo gyvenimo trenerė Rasa Mažionienė dalijasi patarimais, kaip atpažinti perdegimą ir pasirūpinti savimi, kad organizmo resursų užtektų susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
– Kas lemia perdegimo sindromą?
– Pagrindinė perdegimo priežastis yra nuolatinis stresas, kurį jaučiame dėl per didelio informacijos srauto, per didelių reikalavimų, baimės suklysti. Trumpiau tariant, mums kiša koją mada būti sėkmingiems. Ilgainiui žmogaus resursų nebepakanka susidoroti su nuolat patiriamu stresu ir jis net negali suvokti savo jausmų ir tikslų.
– Ar perdegimą gali patirti tik dirbantys žmonės, ar, pavyzdžiui, ir paaugliai, ir net vaikai?
Iš tiesų suaugusieji nuo vaikų skiriasi tik gyvenimo patirtimi, tačiau būdingos lygiai tos pačios emocijos.
– Bet kas gali patirti perdegimą, su amžiumi ar profesine sritimi to nesieju. Žinoma, dažniau pasitaiko dirbantiems suaugusiems žmonėms, nes paauglys gali atsitraukti iš sociumo, užsidaryti, nebendrauti. Suaugusieji esame labiau įsprausti į tam tikrus rėmus, nes esame atsakingi už savo šeimą, socialinę padėtį, paskolas ir kt. Suaugęs žmogus yra labai stipriai apribotas – riboti ir jo pasirinkimai, tačiau perdegimą gali jausti ir paaugliai, ir vaikai, tik skirtingoms amžiaus grupėms jis pasireikš nevienodai.
– Kokie kūno siunčiami signalai įspėja apie perdegimą?
– Pirmiausia dingsta domėjimasis gyvenimu – abejingai vertiname tai, kas anksčiau teikdavo malonumą. Nebedžiugina maistas, muzika, veiklos, kurias mėgdavome. Atsainiai bendraujame su kitais, nebesuprantame humoro, negalime pasijuokti iš savęs be cinizmo, nebemokame džiaugtis. Jaučiamės taip, tarsi būtume antrame plane, klaidžiotume po rūką. Neretai tokia savijauta sutapatinama su amžiumi – neva suaugęs žmogus nebegali džiaugtis kaip vaikas. Iš tiesų suaugusieji nuo vaikų skiriasi tik gyvenimo patirtimi, tačiau būdingos lygiai tos pačios emocijos.
Apie perdegimą perspėja ir sunki pečių juosta, nerimas, miego sutrikimai, dažnesni peršalimai. Įtampa kūne neigiamai veikia limfotaką ir kraujotaką, todėl į organizmą patekusi infekcija greičiau pasklinda.
Požymis: sąmoningo gyvenimo trenerės R. Mažionienės teigimu, šiems laikams būdinga depresija su šypsena, kai žmogus gyvena du skirtingus gyvenimus – realybėje ir socialinėje erdvėje./ WOW universiteto archyvo nuotr.
– Kuo tai gresia, jei nepaisysime minėtų ženklų?
– Galimi įvairūs scenarijai, priklausomai nuo konkretaus žmogaus organizmo. Dažniausiai pasitaiko įvairių psichikos sutrikimų: apatija, depresija, nėrimas į darboholizmą. Šiems laikams ypač būdinga depresija su šypsena, kai žmogus gyvena du skirtingus gyvenimus – realybėje ir socialinėje erdvėje. Gali atsirasti įvairių fizinės sveikatos problemų: bene dažniausiai sutrinka virškinimas, taip pat neretai jaučiamas guzas gerklėje, kuris trukdo nuryti. Ilgainiui fizinė ir psichinė sveikata gali visai sugriūti, gerokai pakenkdama gyvenimo kokybei, – žmogus gyvena tik tam, kad spręstų problemas.
– Ar socialiniai tinklai taip pat gali būti viena iš perdegimo priežasčių?
– Taip, gali būti, tačiau tai priklauso nuo to, ką juose veikiame, kuo domimės, kaip reaguojame. Socialiniuose tinkluose galime pasisemti idėjų, gauti vertingų patarimų, panašiai kaip skaitant autoritetingų žmonių biografijas. Tai gali padėti spręsti įvairias problemas, plėsti mūsų supratimo lauką. Tačiau, jei lygiuosimės į kitus, bandysime atitikti tam tikrus standartus, siekti tų pačių rezultatų, o ne atsiskleisti, – jau atsiranda pavojus.
– Ką daryti, jei pastebėjome perdegimo ženklų?
– Kadangi perdegimo ženklai matyti mūsų kūne, tai nuo jo reikėtų ir pradėti. Visų pirma siūlyčiau pasidaryti išsamius kraujo tyrimus, kad išsiaiškintumėte, ar sklandžiai funkcionuoja hormoninė sistema, ir tai aptarti su gydančiu gydytoju.
Kūnui vienas efektyviausių dalykų yra klasikinis tailandietiškas masažas. Kadangi kūnas stipriai pertemptas, regis, net negali prisiliesti, todėl per drabužius atliekamas masažas yra labai geras pasirinkimas. Tailandietiško masažo metu išjudinama limfotaka ir kraujotaka, atpalaiduojami raumenų spazmai, pradingsta įtampa visame kūne.
Antras žingsnis būtų atkreipti dėmesį į tai, kas dar teikia malonumą, tikrą džiaugsmą. Galbūt artimi santykiai – tad daugiau laiko praleiskime šeimoje, atnaujinkime ryšį su draugais. Pasiklausykime mėgstamos muzikos, skanaukime patiekalus, kurie anksčiau teikė didelį malonumą. Bandykime sugrįžti į gyvenimą, kuris džiugino, tačiau sykiu atraskime ir naujų veiklų: nueikime į keramikos būrelį, čiuožyklą, dainuokime sutartines, mokykimės kitos kalbos. Taip praplėsime savo matymo ribas, sutiksime naujų žmonių.
Trečias svarbus dalykas yra disciplina. Reikia pasidaryti laiko analizę – kiek laiko skiriu sau, darbui, šeimai, draugams. Darbo metu dirba protas ir nukenčia jausmų sfera, nes jai skiriame per mažai laiko. Reikia surasti pusiausvyrą tarp pareigų ir malonumų. Sakyčiau, kad esame antžmogiai, nes net esant tokioms perkrovoms sugebame būti laimingi. Jei susikurtume pusiausvyrą, gyvenimas būtų nuostabus.
– Pasidalykite keliais patarimais, kaip sukurti daugiau pusiausvyros ir darnos gyvenime.
– Pirmiausia turime suvokti savo fiziologiją. Nors ir labai sudėtinga, mūsų visų fizika ir psichika yra vienoda – esame veikiami tų pačių hormonų, jaučiame tas pačias emocijas ir t. t. Priklausomai nuo to, ar mūsų gyvenimo būdas atitinka vidines vertybes, mąstymą, mūsų veiklos gali lemti džiaugsmo ar streso hormonų išsiskyrimą. Įvertinti, ar gyvename tinkamai, galime uždavę sau klausimą, ar tokį gyvenimą norėčiau perduoti savo vaikams, ateities kartoms. Jei kitiems tokio gyvenimo nelinkėtume, reikėtų prisiminti, kad visada turime bent kelias pasirinkimo galimybes, – visada galime kažką pakeisti, pasirinkti kitą kelią.
Pusiausvyra atsiranda tada, kai sujungiame protą, jausmus ir kūną. Tai padaryti padeda labai paprasta praktika. Siūlau vakare – galima ir dienos metu – atsigulti ir padėkoti kiekvienam savo organui: kad akys mato, kad protas mąsto, kad kojos neša ir t. t. Galvojant apie kiekvieną organą, siunčiant jam dėkingumą, meilę, šilumą, emocinį atsaką, nervų sistema ten siunčia maisto medžiagas – gerėja šių organų veikla, suderiname kūną, protą ir emocijas.
– Kaip žinoti, kad jau sveikstame nuo perdegimo?
– Nuo savęs vėl atsigręžiame į aplinką, bet tai vyksta nepamirštant savęs: kai mums gera, norisi ir kitą pakabinti, jam nusišypsoti. Po truputį pradeda grįžti pojūčiai – aplinkui darosi šviesiau, spalvos ryškesnės, garsai skambesni, kvapai stipresni. Tiesiog vėl norisi gyventi.
– Pamiršti save ypač būdinga moterims. Kaip sąmoningai to nedaryti?
– Ne visoms moterims patinka ši frazė, bet nereikia tapti vyru, kad būtum moterimi. Moterys neria į labai sudėtingus reikalus – konkurenciją, karjerą, pamiršdamos, kad veikla moteriai visų pirma turėtų teikti malonumą. Bėgame, norime būti savarankiškos, bet tai ne kas kita, kaip stresas. Ilgainiui prarandama pusiausvyra, nes moterims nebūdinga konkuruojanti energija, tada prasideda nepasitenkinimas šeimoje, sumenkiname partnerį ir imamės hiperbolizuoto motinos vaidmens – su antrąja puse elgiamės kaip su vaiku. Šlubuoja ir sveikata – atsiranda skydliaukės problemų ir „moteriškų ligų“. Tai šių laikų rykštė, bet dabar yra labai daug informacijos, gerų mokymų, todėl tikiu, kad susitvarkysime su šiuo žmonijos sąmoningėjimo etapu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Birštone – ramybės oazė gamtos apsuptyje
Keletas pastarųjų metų buvo įtempti, kupini streso ir nežinomybės. Siekiant paskatinti atidžiau rūpintis savo emocine sveikata ir padėti atrasti vidinę harmoniją, viename iš kurortinių Lietuvos miestų įrengta speciali vieta meditacijai ir ...
-
Vaikų įvertinimai: kaip tai daryti tinkamai?
Tai, kaip esame vertinami kitų, kaip vertiname patys save ir kitus žmones, yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, lydinti mus nuo vaikystės. Gavus blogą įvertinimą gali nukentėti pasitikėjimas savimi, suprastėti mokymosi ar darbo rezultat...
-
Kodėl verta skaityti pasakas vaikams?
„Daugeliui žinoma pasakų skaitymo nauda kognityviniams gebėjimams: ugdomas kritinis mąstymas, plečiamas žodynas, lavinama vaizduotė ir kūrybiškumas. Taip pat pasakų skaitymas padeda gilinti ryšį su vaiku. Vis dėlto pasakos turi i...
-
Muziejuje – prasminga iniciatyva: jei nesudėliosime minčių, mūsų niekas neprivers gyventi2
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susibūrė tie, kuriems rūpi psichikos sveikatos gerovė. Norintys buvo kviečiami įsilieti į „Žvelk giliau“ bendruomenę. ...
-
Tyrimas: kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą7
Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. ...
-
Ką apie mus pasakoja veido ir kūno kalba7
„Kiekvienas veido plotelis apie mūsų charakterį atskleidžia labai daug“, – teigia veidotyros ir kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė. Pasak jos, vien iš nuotraukos galima pasakyti, ar šis ...
-
Ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbis ugdymas: nauda ir iššūkiai2
Dvikalbis ugdymas – kalbinių kompetencijų ugdymas, kuris vyksta dviem ar daugiau kalbomis įvairiuose kontekstuose. Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Aistė Marija Liubinaitė pateikia dvikalbio ugdymo apibrėžimą, naudą, tėv...
-
Istorija apie išmelstą gyvenimą sūnui ir namuose nutūpusius angelus3
Klaipėdoje yra namai, kuriuose gyvena turbūt koks 1 tūkst. angelų. Net mažiausias iš jų turi didžiausią emocinį krūvį jų šeimininkei Saulei Stakienei. Ypač vienas. „Angelą vėjo varpelį pirkau tada, kai, pasimeldusi prie Au&s...
-
„Skirtingos spalvos“: apie savižudybių prevenciją – su J. Arlauskaite2
Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos spalvos“ her...
-
Tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje1
Suaugusieji gerai supranta internete vaikų tykančius pavojus. Vis dėlto daugelis tėvų mieliau renkasi riboti laiką prie ekranų nei pokalbį su vaiku apie galimas grėsmes virtualiojoje erdvėje. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės rasti tinkam...