- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu. Tačiau, pasak pašnekovių, toks požiūris kenksmingas tiek asmeninėje, tiek verslo plotmėse.
Kuo naudingas tingėjimas
Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Aušros Skališiutės teigimu, mus nuo vaikystės lydi klaidingas raginimas nuolat stengtis pasiekti, nudirbti vis daugiau, kad vėliau galėtumėme kuo daugiau turėti. Mūsų vidiniai poreikiai, svajonės lieka kažkur nuošaly. Kartu su jais – ir būtinybė atsipūsti, pailsėti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Žmogų, gyvenantį nuolatiniame skubėjime ir spaudime, galiausiai pradeda kankinti nuolatinis nerimas dėl to, kad kažkas nepavyko: kad kolega sugalvojo geresnę idėją, kad bičiulio automobilis naujesnis ir t. t. Čia pat, tik stabtelėjus, užplūsta nemalonūs, skausmingi jausmai apie tai, koks tu esi (tariamai) nesėkmingas, ir tai skatina stengtis dar labiau. Žmogus nebeleidžia sau sustoti ir atsipalaiduoti, nes tai laikoma tinginyste, kas jo mintyse lygu negatyviam reiškiniui. O yra atvirkščiai“, – suklusti skatina psichologė.
Noras patingėti dažniausiai kyla tada, kai esame pernelyg pavargę.
A. Skališiutės teigimu, žmogui kasdien privalu nors kiek pabūti atsipalaidavus. Kiekvienas gali rinktis tai, kas jam maloniausia: ar tingiai lovoje skaityti knygą, ar žiūrėti smegenų „neužkraunančias“ TV laidas, filmus, ar paplepėti telefonu su draugais. Šis malonus laikas, skirtas tik sau, padeda ne tik pailsėti, bet ir įveikti visą dieną kankinusius klausimus, užduotis. Pailsėjus, atsipūtus, gimsta ir sudėtingiausių problemų sprendimai.
Kantrybės atsargos verslui
Kokybiškas poilsis naudingas ir darbinėje, verslo sferose. Nepailsintis žmogus, patiriantis lėtinį nuovargį, yra persekiojamas emocijų kaitos, streso, subjurusios nuotaikos. Tai apsunkina netgi kasdienių problemų sprendimą.
„Jau iš kliento laiško tono ar balso gali atpažinti, kokiu ritmu jis gyvena. Jei šis – įtemptas, tai atsispindės ir problemos sprendime. Tokiu atveju klientui sunkiau atsisieti nuo nemalonių jausmų, lydinčių problemą, ir ją spręsti bendradarbiaujant. Kasdienybėje pervargęs klientas jaučiasi tarsi „įkalintas problemoje“, nemato išeities, kuri, vertinant racionaliai, yra lengvai pasiekiama. Suprantama, kad kilusi bėda dėl to bus narpliojama ilgiau, pareikalaus daugiau žmogiškųjų resursų. Manau, kad šios priežastys – tvirta paskata verslui ieškoti būdu klientų kasdienybės palengvinimui – tiek, kiek įmanoma iš savo pusės“, – teigia „Vienos Sąskaitos“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Inga Ostreikienė.
Pasak specialistės, ir tarp pačių vartotojų populiarėja taip vadinamas „išmanusis tingėjimas“, kai kasdienės, rutininės užduotys „pavedamos“ įvairioms programėlėms, platformoms. Tai leidžia suteikti sau laisvo laiko, reikalingo kiekvieno iš mūsų protui. Galiausiai, dėl to laimi abi pusės – tiek pats vartotojas, tiek jį aptarnaujantis personalas.
Įsimintinos praktikos
Psichologės A. Skališiutės teigimu, mūsų organizmas pats atsiunčia signalą, kai jam gyvybiškai pritrūksta poilsio: „Noras patingėti dažniausiai kyla tada, kai esame pernelyg pavargę. Tada organizmas reikalauja pailsėti, ir kuo atkakliau nenorime tam rasti laiko, tuo kūnas intensyviau „šaukia“, kartais net susergame. Dėl to svarbu įsiklausyti į save ir, prireikus, bent trumpam sustoti, atsipalaiduoti.“
Poilsio būtinybę vieningai pabrėžia ir gydytojai neurologai. Jų teigimu, relaksacija gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina atsparumą ligoms ir teigiamai veikia mūsų emocijas. Atsipūtus pagerėja nuotaika, sumažėja streso lygis, suaktyvėja mūsų kūrybiškumas ir motyvacija dirbti, išmokti kažką naują. Jaučiant „sąstingį“ darbinėje ar studijų veiklose, pravartu ne dirbtinai versti organizmą veikti, galvoti, o pirmiausia – pailsėti.
Visgi, kaip pastebi specialistai, savotišku darbu tampa užduotis rasti laisvo laiko nuo visų darbų. I. Ostreikienė įžvelgia paradoksą: kartais apsirūpiname daugybę technologijų, turinčių palengvinti kasdienybę, bet esame kur kas labiau užimti nei mūsų seneliai jaunystėje.
„Svarbu racionaliai įsivertinti, kurios technologijos, išmanūs sprendimai tikrai palengvins būtį ir buitį, o kurie – tik madingi atributai su naudojimo instrukcija, pavogsiančia per daug laiko. Tiek kolegoms, tiek klientams patariu susidėlioti rutininius darbus, kuriuos jie atlieka kas savaitę ar mėnesį, ir šalia, išnaršius apžvalgas internete, surašyti galimus sprendimus. Tada minėtas užduotis galėsite „perleisti“ jums asmeniškai naudingoms programėlėms, platformoms ir atrasti laiko kokybiškam poilsiui“, – apibendrina I. Ostreikienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai20
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...