- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuo didesnių sunkumų patiria senjorai, tuo jų bendravimas tampa intensyvesnis, o geresne savijauta pasižymi tie, kurie turi galimybę ilgiau ir nepertraukiamai bendrauti.
Tokias Lietuvos senjorų savijautos ir bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ intensyvumo sąsajas atskleidė šių metų kovo–birželio mėnesiais atliktas tyrimas, kurį inicijavo M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkais.
Tyrimo metu analizuotas „Sidabrinės linijos“ pašnekovų portretas, vertintos jų sociodemografinės charakteristikos, fizinė, socialinė ir psichologinė savijauta Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių kontekste, taip pat – bendravimo poreikis, poveikis ir teikiama nauda pašnekovų savijautai bei gyvenimo kokybei.
Paaiškėjo, kad net penktadalis respondentų išgyvena didžiausius fizinius ir emocinius sunkumus, o santykinai geresne savijauta pasižymi trečdalis respondentų. Analizuodami pašnekovų savijautos ir bendravimo tarpusavio priklausomybę, tyrėjai nustatė, kad tarp jų egzistuoja glaudus ryšys: bendravimas darosi intensyvesnis augant vienišumui, depresyvumui, prastėjant emocinei ir fizinei sveikatai bei atvirkščiai.
Kaip pažymi „Sidabrinės linijos“ psichologė Živilė Kaniavienė, klaidinga manyti, kad didžiausią riziką patekti į blogiausios savijautos grupę turi tik vyresnio amžiaus žmonės. „Tokia rizika kyla ir tiems, kurie turi mažiau socialinių kontaktų. O jei susideda abu veiksniai, emocinė ir fizinė sveikata sparčiai prastėja“, – sako ji.
Beveik trys ketvirtadaliai garbingo amžiaus respondentų nurodė, kad savo aplinkoje turi žmonių, su kuriais gali atvirai pasikalbėti, tačiau daugiau nei ketvirtadalis negalėjo nurodyti nė vieno tokio kontakto.
Viena vertus, gauti tyrimo rezultatai jį atlikusių specialistų nenustebino: mokslininkai prieš keletą metų įrodė, kad bendravimo stoka, silpni socialiniai ryšiai sukelia stresą ir apskaičiavo, kad tai kenkia tiek pat, kiek 15 surūkytų cigarečių per dieną galėtų pakenkti nerūkančiajam.
„Kita vertus, buvo ir netikėtų atradimų, iliustruojančių mūsų kasdienybę, kurioje nelieka laiko ir galimybių bendravimui. Štai beveik trys ketvirtadaliai garbingo amžiaus respondentų nurodė, kad savo aplinkoje turi žmonių, su kuriais gali atvirai pasikalbėti, tačiau daugiau nei ketvirtadalis negalėjo nurodyti nė vieno tokio kontakto. Dar iškalbingesnis faktas yra tas, kad kartu su šeimos nariais gyvenančiais arba įvairių tarnybų darbuotojais senjorai bendravo mažiausiai“, – tyrimo įžvalgomis dalijasi „Sidabrinės linijos“ psichologė.
Beje, kaip pastebi ne vienas ilgametis „Sidabrinės linijos“ savanoris, draugiški pokalbiai ir nepertraukiamas bendravimas daugeliu atžvilgiu prisideda ne tik prie senjorų, bet ir prie jų pačių gyvenimo gerovės. Tai gali būti ne tik prasminga laisvalaikio leidimo forma, bet ir puiki terapinė priemonė, turinti teigiamos įtakos kiekvieno sveikatai ir gerovei.
„Atlikto tyrimo rezultatai tai ir parodė: niekas negali paaiškinti „techniškai“, kaip bendravimas gerina savijautą, bet ryšys tarp šių dviejų veiksnių – daugiau nei akivaizdus. Tai mus skatina drąsinti visus, patiriančius įvairių sunkumų, dirbančius su tokią būseną išgyvenančiais žmonėmis ar tiesiog šalia jų gyvenančius, bendrauti ir atrasti tą stebuklingą pokalbių poveikį, – sako Ž. Kaniavienė. – O jei tam trūksta laiko, „Sidabrinės linijos“ bendruomenė pasiruošusi užtikrinti, kad bendravimas niekada nenutrūktų“.
„Sidabrinės linijos“ paslaugomis jau naudojasi daugiau nei 4 tūkst. senolių. Paskambinę nemokamu telefonu 8 800 800 20, jie gali rinktis reguliarius draugystės pokalbius su bendraminčiu; emocinę pagalbą, reikalingą vienkartiniam pasikalbėjimui, paguodai ar nusiraminimui; informacinę pagalbą, reikalingą greitai rasti atsakymus į visus rūpimus klausimus.
1170 – tiek minučių vidutiniškai per metus bendravo vienas didesnių sunkumų patiriantis senjoras: jei tai reikėtų išmatuoti vienu nepertraukiamu pokalbiu, jis užtruktų 19 val. 30 min.
527 – tiek minučių vidutiniškai per metus (arba – dvigubai trumpiau nei blogai besijaučiantys senjorai) bendravo geriausios savijautos grupėje esantis senjoras;
17,7 – tiek mėnesių vidutiniškai tęsėsi vieno blogiausią savijautą išgyvenančio senjoro pokalbiai „Sidabrinėje linijoje“;
38,1 – tiek mėnesių vidutiniškai „Sidabrinėje linijoje“ bendravo vienas gerai besijaučiantis senjoras;
18 – tik tiek procentų apklaustųjų per savaitę bendravo su kartu gyvenančiais šeimos nariais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...