- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Komentatoriai prisipažino daugiausiai neigiamų komentarų internete rašą dėl kitų žmonių lyties arba amžiaus.
Šeši iš dešimties žmonių, internete parašiusių neigiamų komentarų apie tam tikras visuomenės grupes (pavyzdžiui, moteris, vyrus, senjorus), sulaukia kitų interneto vartotojų pritarimo arba padrąsinimo. Beveik 6 proc. teigia, kad socialinių tinklų ar naujienų portalo administratoriai buvo pašalinę jų parašytus neigiamus komentarus. Vos trečdalis komentatorių sulaukia kitų interneto vartotojų pasmerkimo – neigiamos nuomonės ar kritikos.
Tokius duomenis parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatytvi visuomenės nuomonės apklausa.
Palaikymas parašiusiajam neigiamą komentarą veikia kaip paskatinimas jam rašyti daugiau tokių pareiškimų.
„Tolerancija neigiamiems komentarams Lietuvoje yra labai didelė, tai parodo ir tyrimas. Palaikymas parašiusiajam neigiamą komentarą veikia kaip paskatinimas jam rašyti daugiau tokių pareiškimų. Gera tendencija – ko tikrai nebuvo Lietuvoje prieš porą metų – atsirado dalis žmonių, kurie viešai išreiškia kitokią poziciją ir nepalaiko neigiamų komentarų. Dėl to po neigiamais komentarais išsivysto mikrodiskusijos, kuriose atsispindi skirtingos nuomonės, atsiranda edukuojančių komentarų, ginančių žmogaus teises. Bendrame neigiamame kontekste tai yra geras ženklas, žmonės drąsiau išreiškia savo pilietiškumą, nebesirenka pasyvaus stebėtojo pozicijos, elgiasi atsakingai“, – sako Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vadovė Aliona Gaidarovič.
Tyrimo dalyvių paklausus, apie kurią visuomenės grupę jie rašė komentarus norėdami išsakyti savo neigiamą požiūrį, 36,8 proc. respondentų atsakė rašę apie vyrus arba moteris būtent dėl jų lyties. 32,4 proc. rašė neigiamus komentarus dėl amžiaus (dėl to, kad kiti yra vyresnio amžiaus arba, atvirkščiai, jaunimas). 23,5 proc. reiškė neigiamą savo požiūrį apie lesbietes, gėjus, biseksualius ar translyčius (LGBT) asmenis.
Pasak ŽEIT ekspertės, neigiamus komentarus žmonės rašo dėl išankstinio neigiamo nusistatymo prieš skirtingas visuomenę sudarančias grupes.
„Įvairūs sociologiniai tyrimai rodo, kad juokeliais laikomų neigiamų komentarų apie lytį, kuriuose dažniausiai moterys vaizduojamos kaip silpnesnės ir labiau pašiepiamos, mažėja. Tačiau šios neigiamos nuostatos keičiasi lėtu tempu – mažėja ne taip sparčiai ir ne tokia didele apimtimi, kad galėtume teigti, jog tokio reiškinio nebėra“, – sako A. Gaidarovič.
Pasak Žmogaus studijų centro partnerės psichologės dr. Editos Dereškevičiūtės, giliausia šališkumo priežastis apie lytį, amžių, taip pat ir rasę, tautybę, religiją ar negalią, yra mūsų neįsisąmoninti įsitikinimai, stereotipai, kuriuos formuoja ne tik mūsų betarpiška patirtis (pvz., kaip šeimoje bendravo tėtis ir mama, kaip bendravo skirtingos kartos tėvai, anūkai ir seneliai), bet ir kultūrinė aplinka (vertybės, tradicijos), žiniasklaida. „Šie įsitikinimai „supaprastina“ mūsų gyvenimą ir sprendimų priėmimą, todėl yra tokie gajūs“, – sako E.Dereškevičiūtė.
Vertindama tyrimo rezultatus, rodančius, kad 60 proc. neigiamų komentarų autorių sulaukia palaikymo, psichologė teigia, kad paprastai neigiamų komentarų „ugniai įžiebti“ reikalingas lyderis, o kitų komentatorių prisijungimą prie minios skatina ir palaiko daug priežasčių – galios jausmas, nes žmogus susikuria savo reikšmingumo ir stiprybės, tuo pačiu ir saugumo iliuziją, išsilaisvina nuo atsakomybės ir kaltės jausmo.
Pasak psichologės, geriausias būdas pažaboti neigiamus komentarus internete yra padaryti juos atpažįstamus, atsisakyti anoniminių komentarų, tuomet žmonės, saugodami savo gerą vardą, elgiasi pagarbiau.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė teigia, kad priešiški komentarai internete gali turėti tokią pat įtaką, kaip ir įžeidinėjimai gatvėje, todėl nereikėtų jų ignoruoti.
„Komentatoriai prirašo baisių dalykų, kuriais menkinamas kitų žmonių orumas. Žmonės, kurie piktybiškai kabinėjasi, plūsta kitus žmones dėl įvairių tapatybės bruožų nėra visuomenės dauguma, tad kitus interneto vartotojus kviečiu nebūti abejingais ir parodyti, kad diskriminuojantis ir žeminantis elgesys nėra priimtinas ir virtualioje erdvėje“, – siūlo ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...