Pavasaris – vienas iš papildomų motyvacinių elementų ką nors gero padaryti savo kūnui ir sielai. Tam tereikia labai nedaug: panorėti būti ir gražiam, ir sveikam.

Norėjo įlipti į kalną

Grožis ir sveikata – tarpusavyje susiję dalykai. Jie išryškėja pavasarį, kai išsirengiame. Lieknumo kultas neblogas, kai lazda neperlenkiama. Norint, kad taip neatsitiktų, o lieknos talijos ir geros savijautos balansas būtų optimalus, reikia labai nedaug – norėti. Būti ir sveikam, ir gražiam.

To panorėjusi puikių rezultatų palyginti nesunkiai pasiekė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos asistentė, „Vitae litera“ uždarosios akcinės bendrovės direktorė Valdonė Valienė, per aštuonis mėnesius numetusi 15 kilogramų svorio. Prieš pusantrų metų moteris svėrė 83,3 kilogramo. Atrodytų, aukštai moteriai tai – ne problema, bet Valdonė norėjo keistis.

„Padedama profesionalų, susireguliavau mitybą ir pakeičiau gyvenimo būdą – visa tai išėjo į naudą“, – džiaugiasi ji.

Dėl ko veikliai ir energingai moteriai, dviejų suaugusių vaikų mamai, buvo reikalingi tokie pokyčiai?

„Negalėjau įlipti kalną, kai bendraamžiai tai darė be vargo. Buvo diagnozuota arterinė hipertenzija – padidinto kraujospūdžio liga, ir man paskyrė vaistų. Labai susinervinau, nors ir žinojau, kad reikės gerti tik vieną tabletę per dieną. Man atrodė: jei taip – gyvenimas baigtas, nes kartą pradėjus visą likusį tokius vaistus tenka gerti“, – dar ir dabar nusipurto moteris, turinti gydytojos diplomą.

Be normaliais tapusių arterinio kraujospūdžio ir cholesterolio rodiklių bei pagerėjusios savijautos Valdonė džiaugiasi dar ir tuo, kad drabužių nebereikia siūdintis individualiai – lieknuolėms jų pilnos parduotuvės, o talijai sumažėjus dešimčia centimetrų pasirinkimas garantuotas.

Riebalų į banką nepadėsi

Norint sulieknėti, reikia įsipareigoti: nuo šiol gyvensiu kitaip. Tačiau vien žodžių negana. Reikia veiksmų.

Gydytoja V.Valienė pataria pradėti nuo mitybos subalansavimo. Maistą ji prilygina pinigams, kuriuos uždirbame ir išleidžiame. Valgome tam, kad gautume energijos ir ją išnaudotume. Sutaupytus pinigus nešame į banką, o maisto perteklius, nepaverstas energija, virsta riebalais. Bankas jų nepriima, jie lieka mumyse.

Tokia vaizdingai papasakota sveikos gyvensenos teorija, anot medikės, seniausiai sudėliota Pasaulio sveikatos organizacijos, tad dviračio išradinėti nereikia.

„Yra trys pagrindiniai dalykai: fizinis aktyvumas, ne dieta, o tinkamas mitybos planas, ir relaksacija. Visų jų antstatas – motyvacija. Pavyzdžiui, noriu pasikeisti, įlįsti į mažą juodą suknutę, susirasti vyrą ar panašiai“, – užduotis ir motyvus vardija Valdonė.

Jos motyvą jau žinome. O kaip su kalnais? Moteris neseniai grįžo iš Bolivijos, kur aukštikalnėse keliavo be jokio nuovargio. Vadinasi, dabar ji lengvai įkoptų ir į kalnus.

Kiek kartų suvaldei pyktį?

„Literatūros yra pakankamai, stojus į tą kelią. Savo lieknėjimo patirtimi besidalijančios žinomos moterys jau nebekalba apie maitinimąsi vien virta vištos krūtinėle ir ryžių bei kopūstų dieta – taip maitintis visą gyvenimą negalima. Reikia susidėlioti teisingą mitybos planą ir nuspręsti judėti. Jei sakai, kad nuo rytdienos maitinsiesi subalansuotai, bet nesikelsi valanda anksčiau – tuščias reikalas, niekas nepasikeis“, – moko V.Valienė.

Antras žingsnis po sveikų pusryčių – kelionė į darbą ne automobiliu, o pėsčiomis. Jei autobusu, tai privalu išlipti porą stotelių anksčiau, kad sunaikintum tai, ką suvalgei.

Judėjimas, anot sveikos gyvensenos teoretikės ir praktikės, yra ne tik fizinė, bet ir dvasinė sveikata. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų – malonumo hormonų išsiskyrimą. Dėl to gerėja nuotaika, atsiranda maloni priklausomybė judėjimui.

V.Valienę sudomino San Diege (JAV) vykusios konferencijos, kurioje kaunietė dalyvavo, paskaita apie tai, kaip amerikiečiai mokosmi sveikos gyvensenos. Grupės šio projekto dalyvių buvo reiklaujama pildyti dienyną. Paaiškėjo, kad jiems sunkiausia užduotis buvo skaičiuoti, kiek kartų per dieną nusišypsojo gatvėje sutiktam nepažįstamam žmogui, kiek kartų suvaldei pyktį.

Juk tai – išties įdomios ir prasmingos užduotys, nes psichologinė būsena turi biocheminį pagrindą.

Pasverkite 25 gramus baltymų

„Relaksacija – ne šiaip smegenų plovimas, ji turi biocheminį pagrindą. Viskas – dieta, sveikos gyvensenos principai duoda naudos, kai į organizmą pradedi žiūrėti kaip į biochemijos fabriką, kur viskas pagrįsta biocheminėmis reakcijomis“, – moksliškai aiškina V.Valienė.

Ji primena, kad organizmui reikia keturių pagrindinių dalykų: baltymų, riebalų, angliavandenių ir mikroelementų. Jei kurio nors iš jų organizmas pakankamai negauna, biocheminė reakcija nevyksta. Pavyzdžiui, jei organizmui reikia pagaminti raumenims reikalingo baltymo, o gavo ne 21, bet tik 11 aminorūgščių, dalį jų perdirba į riebalus, dalį – į angliavandenius, o baltymų negali pagaminti dėl 10 aminorūgščių stokos. Ir tai – dar ne visos bėdos, kai žinai, kas yra kas.

„Metams bėgant žmogaus organizme keičiasi baltymų sintezė. Dėl jos jaunam organizmui užtenka gauti 5 gramus baltymų, o sulaukus 30-ies iš 5 gramų nebus jokios naudos, nes jau reikia ne mažiau kaip 25 gramų“, – dar vieną galimą baltymų stokos priežastį įvardija V.Valienė.

Iš kur žinoti, kiek gramų baltymų yra, tarkim, 100 gramų jautienos? Valdonė juokiasi: išties, jei nusprendei subalansuoti mitybą, bet suvalgei 300 gramų jautienos kepsniuką, organizmas pasiėmė 25 gramus baltymų, o kitus perdirbo į riebalus. Parduotuvėje nepaprašysi: pasverkite man tiek jautienos, kad joje būtų 25 gramai baltymų. Jei jų trūksta, žmogus jaučiasi pavargęs. Gal dėl to mūsų jaunimas nestiprus?

Geriau mažiau negu nieko

Pasirodo, labai gerai būtų turėti asmeninį dietologą ir trenerį, kurie parengtų asmeninį mitybos ir treniruočių planą, sektų, kaip jis vykdomas. To neišgalintiems (mitybos plano, priklausomai nuo laikotarpio, kaina – 100-300 Lt, mėnuo treniruočių su asmeniniu treneriu 2-3 kartus per savaitę – 200-300 Lt.), V.Valienė pataria rūpintis savimi labai paprastai: sparčiu žingsniu kasdien vaikščioti ne mažiau kaip pusvalandį, geriausia – valandą.

Judėti galima ir gaminant valgį ar dirbant buities darbus, pavyzdžiui, kurį laiką pastovėti ant vienos kojos, po to – ant kitos. Galima ir pašokti. Svarbu, kad per dieną susidarytų maždaug valanda, kai aktyviai judame, kai padažnėja kvėpavimas ir pulsas, nepaisant, kad tai daroma su pertraukomis. Viena tokia mankšta gali būti dešimties minučių trukmės. Labai sveikas šiaurinis vaikščiojimas, bet mes vis dar nesinaudojame profesionalų paslaugomis.

„Amerikiečiai vadovaujasi nuostata, kad mažiau yra geriau negu nieko. Mes vis dejuojame: sunku, brangu, bet yra daug gerų pigių dalykų. Pavyzdžiui, nešant sunkų pirkinių krepšį nepamiršti išsaugoti tiesų stuburą, galvoti, kad tai – ne sunki našta, o puiki treniruotė, ir nereikės automobilio statyti kuo arčiau įėjimo į prekybos centrą. Dar geriau į jį eiti pėsčiomis“, – receptus, nukopijuotus nuo amerikiečių, siūlo V.Valienė.

Mūsų pianistės Mūzos Rubackytės vyro dietologo pasiūlymu kai kuriuose Šveicarijos miestuose autobusams neleidžiama privažiuoti prie pat mokyklų, kad vaikams liktų 15 minučių kelio eiti pėsčiomis. Tėvai palydi vaikus į autobusų stotelę, juos perima savanoriai ir atvykus netoli mokyklos nuveda iki jos.

„Ir mes galėtume imtis tokios iniciatyvos“, – sako V.Valienė.

Iš tiesų, juolab kad bedarbių, galinčių tapti savanoriais, ir nuobodžiaujančiųjų pas mus yra nemažai, nekalbant apie prastą visų mūsų sveikatą bei nuotaiką.