Vaikams svarbu ne įspūdis, o buvimas su šeima

– Nuo vasaros pradžios atostogauja pradinukai, o dabar jau ir vyresni moksleiviai. Situacija namuose kardinaliai pasikeičia, ypač – tėvams. Dažnai išgirstame: „Aš neturiu, ką veikti...“ Tuomet puolame ieškoti, ką vaikui veikti. O gal jis turėtų sugalvoti pats? Gal kartais ir neturėti ką veikti yra gerai?

– Vaikai dažnai sako, kad neturi ką veikti, ypač per ilgesnes atostogas. Tai gali būti iššūkis tėvams, kurie stengiasi užtikrinti, kad vaikai būtų užimti prasmingomis veiklomis. Tačiau nuobodulys vaikams gali būti  labai naudingas.

Visų pirma, nuobodžiaudami ir turėdami daugiau laisvo, nestruktūruoto laiko, vaikai gali patys sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklų – tai skatina jų kūrybiškumą, lavina vaizduotę. Vaikai pradeda ieškoti būdų, kuo galėtų užpildyti savo dieną – tai ugdo jų gebėjimą spręsti problemas, savarankiškai mąstyti ir planuoti savo laiką. Mokydamiesi išbūti su nuoboduliu vaikai stiprina savo emocinį atsparumą, mokosi įveikti nemalonias emocijas. Pastebėta, kad nuobodžiaudami vaikai dažnai imasi veiklų, kurios jiems tikrai patinka. Taip stiprinama jų vidinė motyvacija, vaikai būna ilgiau susidomėję veiklomis. Galiausiai, vaikams reikia laiko pailsėti ir atsikvėpti nuo mokyklos. Įtemptas vasaros tvarkaraštis gali sukelti stresą ir nuovargį, todėl laikas be veiklų yra svarbus gerai fizinei ir emocinei sveikatai.

Leisdami vaikams panuobodžiauti, suteiksime jiems galimybę ugdyti svarbius įgūdžius, kurie padės ateityje.

Simona Velikienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip tėvams, kurie neturi tiek daug atostogų kaip vaikai, neapleisti vaiko, kad sąžinė negraužtų, ir suspėti savo darbus nuveikti?

– Kai tėvai turi darbų ir negali skirti daug laiko vaikams per jų atostogas, svarbu rasti būdų, kaip subalansuoti darbą ir laiką su šeima. Tam gali padėti susitarimai su vaiku. Nusistatykite tam tikras taisykles, kurios apimtų darbo grafiką ir laiką, kurį galite praleisti kartu.

Svarbu nustatyti aiškias ribas tarp darbo ir šeimos laiko. Kai dirbate, vertėtų aiškiai paaiškinti vaikui, o dar geriau – nupiešti, kad tai yra jūsų darbo laikas, ką tuo metu darote jūs, pasakyti, kad vaikas turėtų laikytis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, nepertraukti be svarbios priežasties. Tuo pačiu metu užtikrinkite, kad vaikas žinotų, jog po darbo skirsite laiką jam.

Galite padėti vaikui suplanuoti, ką jis gali veikti, kol jūs dirbsite. Galima kartu pasidaryti sąrašą, nusipiešti plakatą ar pasigaminti kalendorių, kur butų sužymėtos įvairios veiklos, atsižvelgiant į vaiko pomėgius ir asmenines savybes: konstravimas, knygų skaitymas, laikas lauke, žaidimai su vandeniu, dėlionės, piešimas, sportas, žaidimai su žaislais ir pan. Galima įtraukti stovyklas ar pasisvečiavimą pas senelius, draugus. Taip pat prisiminkite, kad nuobodžiavimas irgi į naudą.

Net jei negalite praleisti daug laiko su vaiku, stenkitės, kad tas laikas būtų kokybiškas. Skirkite dėmesį tik vaikui, be jokių darbo ar kitų pašalinių trukdžių. Ypatingų užsiėmimų, pavyzdžiui, išvykos į gamtą ar šeimos žaidimų vakarų, planavimas gali būti puikus būdas stiprinti ryšį.

– Nuolaidžiauti vaikams – išeitis? Įtariu, dažnas pagalvoja: juk atostogos, vaikams galima leisti daugiau (televizoriaus, kompiuterio, nemiegojimo ar miegojimo laiko ir kt.). Ar vis dėlto svarbu ir toliau, net per atostogas, laikytis rutinos, nusistovėjusios tvarkos?

– Atostogų metu gali kilti noras daugiau nuolaidžiauti, žiūrėti į taisykles atlaidžiau, tačiau tarp nuolaidžiavimo ir rutinos laikymosi svarbu išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą.

Vaikai jaučiasi saugesni, kai jų dienos struktūra yra aiški. Net ir per atostogas tam tikra rutina padeda jiems jaustis stabiliai ir ramiai.

Visų pirma, vaikai jaučiasi saugesni, kai jų dienos struktūra yra aiški. Net ir per atostogas tam tikra rutina padeda jiems jaustis stabiliai ir ramiai. Tad laikytis įprasto miego, valgymo ir fizinio aktyvumo laiko yra svarbu dėl vaikų sveikatos, jų biologinio ritmo.

Visgi, atostogų metu tikrai galima į rutiną žiūrėti kiek lanksčiau. Galima vėliau eiti miegoti ar daugiau laiko praleisti prie išmaniųjų įrenginių, jei tai daroma saikingai ir nepiktnaudžiaujant. Galite leisti daugiau ypatingomis progomis, pavyzdžiui, per šventes, gimtadienius ar šeimos išvykas. Svarbu, kad vaikai suprastų, jog tai yra išimtis, o ne nauja norma.

Manau, svarbu sutarti, kad vaikui būtų aišku, kokių ribų laikomės atostogų metu, pavyzdžiui, filmukus galime žiūrėti pusvalandžiu ilgiau, bet ne visą dieną; miegoti galime eiti valandą vėliau, bet ne vidurnaktį. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp laisvės ir struktūros, kad vaikai galėtų mėgautis atostogomis, bet išlaikytų sveikus ir atsakingus įpročius.

– Mokykloje vaikai toli gražu ne viską spėja išmokti. Vasarą laisvo laiko daug. Ar protinga būtų mėginti jį išnaudoti vadinamajam spragų užkaišymui? Ar vis dėlto atostogos turi būti skirtos poilsiui?

– Kartais tėvai nori, kad vasaros atostogų metu vaikai papildomai pasimokytų ar užpildytų trūkstamas mokslo spragas. Tą galima padaryti, tik labai svarbu, kad vaikai turėtų galimybę pailsėti ir atsipalaiduoti. Po ilgų mokymosi metų vaikams reikia laiko atsipūsti, kad atgautų jėgas ir motyvaciją naujiems mokslo metams, todėl labai apkrauti mokslais vaikų nereikėtų. Pertrauka nuo mokslų gali padėti vaikams sumažinti įtampą, stresą, pagerinti bendrą emocinę būseną.

Kartu su vaiku galite sudaryti mokymosi grafiką, kuris apimtų tiek mokymosi, tiek poilsio laiką. Pavyzdžiui, galite skirti tam tikras valandas mokymuisi ryte, o likusią dienos dalį palikti laisvalaikiui ir pramogoms. Stenkitės į mokymą pažiūrėti kūrybiškai – mokymasis nebūtinai turi būti sėdėjimas prie knygų. Galite įtraukti mokymąsi į kasdienes veiklas, pavyzdžiui, gamtos tyrinėjimą, eksperimentus, knygų skaitymą, apsilankymus muziejuose, filmų peržiūras. Keliaujant į užsienį galima išmokti kitos kalbos frazių ar pažinti kitą kultūrą.

Vasara – puikus metas naujų hobių atradimui, socializacijos gerinimui, turimų įgūdžių įtvirtinimui.

Balanso radimas tarp mokymosi ir poilsio vasaros metu padės vaikams ne tik pailsėti ir atgauti jėgas, bet ir toliau tobulėti, pasiruošti naujiems mokslo metams.

– Kokios, jūsų manymu, turėtų būti idealios vaiko atostogos? Kokius svarbiausius dalykus tėvai kartais pamiršta?

– Manau, atostogaujant vertėtų atsižvelgti į vaiko pomėgius, charakterį ir amžių. Vieniems vaikams tiks aktyvesnis laikas, kiti galbūt norės pabūti ramiau. Galime paklausti pačių vaikų, kokių atostogų jie norėtų – taip sužinosime, ar vaikas nori ramiai padykinėti, ar apgeidauja aktyvių veiklų.

Įtraukdami vaiką į atostogų planavimą galime jam suteikti puikią progą išmokti vertingų įgūdžių, tokių kaip sprendimų priėmimas, biudžeto sudarymas ir laiko planavimas. Taip pat galima kartu su vaiku sudaryti idėjų sąrašą atostogoms ir tuomet visai šeimai priimti galutinius sprendimus.

Mažesniems vaikams svarbios veiklos, susijusios su žaidimais lauke, taip pat vaizduotės žaidimai, įvairūs meniniai užsiėmimai. Šios veiklos būtinos vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi.

Vyresniems vaikams ir paaugliams vasara – puikus metas atrasti naujų pomėgių, lavinti naujus įgūdžius ir užsiimti savanoriška veikla. Tam tinka įvairios stovyklos, sporto programos ar kita veikla. Taip vaikai išliks aktyvūs ir mokysis naujų dalykų, kartu ugdys socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą savimi.

Dažnai tėvai nori padaryti kuo įsimintinesnę vasarą, planuoja įvairias keliones, išvykas, veiklas. Kartais mes stengiamės padaryti labai didelį įspūdį vaikams, bet pamirštame, kad jiems pakanka paprasto, nuoširdaus laiko kartu, bendro žaidimo. Galime prisiminti bendrus stalo žaidimų vakarus, išbandyti naujo maisto degustaciją, užsiimti menais, paskui surengti parodą namuose, pasidaryti iškylą kieme ar tiesiog patyrinėti apylinkes, nematytas gatveles. Atminkite, kad svarbiausia – smagiai praleisti laiką ir kartu su vaikais kurti ilgalaikius prisiminimus.