- Raminta Tamošiūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugelis psichologijos teorijų iki šiol teigė, kad vardas neturi lemiamos įtakos nei charakteriui, nei likimui, nei profesijos pasirinkimui, nei kitų nuomonei apie mus. Tačiau naujausi tyrimai tai paneigia. Jie atskleidė, kad tai daug svarbiau, nei manyta.
Privertė susimąstyti
Ar gali būti, kad žmonės, pavadinti tuo pačiu vardu, iš tiesų yra panašūs, ar kiti juos tiesiog stereotipiškai vertina? Eksperimentas, kurio rezultatai buvo aprašyti žurnale "Asmenybė ir socialinė psichologija", liudija.
Jo dalyviams parodžius nepažįstamo asmens nuotrauką ir penkis prie jos parašytus vardus bei paprašius atspėti, koks yra tikrasis vardas, net 35 porc. atvejų atsakymai buvo teisingi. Jeigu tai būtų tik atsitiktinis sutapimas, teisingi atsakymai siektų ne daugiau kaip 20 proc., tikina tyrimą atlikę mokslininkai.
Atlikta daugiau nei dešimt skirtingų eksperimentų ir visi jie patvirtino vardų bei veidų atitikimo faktą, nors ir su tam tikromis išlygomis. Pasak vieno iš tyrėjų, Jeruzalės hebrajų universiteto socialinio psichologo Yonato Zwebnerio, tai ir nustebino, ir privertė susimąstyti. Žinoma, dar reikėtų atlikti ir papildomus tyrimus, tačiau gauti duomenys gana iškalbingi.
Kito eksperimento metu Izraelio gyventojams buvo pateiktos jų tautiečių nuotraukos ir galimi jų vardai bei prancūzų nuotraukos ir galimi vardai. Atspėti izraeliečių vardus jiems sekėsi daug geriau nei prancūzų, o apsispręsti, kaip galėtų atrodyti Pjeras, buvo gana sudėtinga.
Analogiškas bandymas atliktas su grupe prancūzų – jie gana tiksliai sugebėjo atspėti savo tėvynainių vardus, o spėliodami izraeliečių dažniau klydo. Mokslininkai daro išvadą, kad tai susiję su tam tikra kultūrine kiekvienos šalies specifika.
Remdamasis algoritmu robotas nustatė, kad to paties vardo savininkai yra panašūs – dažniausiai panašumas matomas akių zonoje ir burnos kampučiuose.
Bendravardžių veidai panašūs?
Įdomu, kad viename iš šių bandymų dalyvavo kompiuteriai, buvo sukurtas specialus algoritmas ir pateikta užduotis išrinkti veido bruožus, būdingus bendravardžiams. Remdamasis algoritmu robotas nustatė, kad to paties vardo savininkai yra panašūs – dažniausiai panašumas matomas akių zonoje ir burnos kampučiuose. Atitikimas iš dviejų bandymų siekė net 60 proc.
Y.Zwebneris svarsto, kad, ko gero, tai neatsitiktinumas. Tarkime, tėvai dukrai duoda vardą Joy (angliškai – džiaugsmas). Tikėtina, kad ji nesąmoningai siekia išpildyti jų lūkesčius, siejamus su vardu, ir dažniau šypsosi.
Tėvai ją vis pagiria, pasidžiaugia tuo, kad štai kaip taikliai parinko vardą. Ilgainiui susiformuoja atitinkama veido išraiška. Misisipės Millsaps universiteto psichologė ir neuromokslininkė Melissa Lea teigia, kad ne kartą yra susidūrusi su atvejais, kai žmonės, turintys du ar daugiau vardų, prašo juos vadinti ne pirmuoju, kuriuo vadino tėvai, o kuriuo nors kitu, dažniausiai motyvuodami, kad pirmasis jiems netinka.
Jos nuomone, tai greičiausiai lemia būtent stereotipinis požiūris, koks žmogus turi būti, pavyzdžiui, Ričardas, ir koks Deividas. Jei žmonės jaučiasi neatitinkantys savo vardo įvaizdžio, dažnai renkasi kitą. Yra atliktas tyrimas, kuris rodo, kad savo vardu patenkinti yra 79 proc. asmenų. Jo metu buvo apklausta 1,8 tūkst. žmonių.
Stereotipinis požiūris
Įdomi studija atlikta Niujorko Sirakūzų universitete. 500 studentų buvo paprašyti įvertinti 400 populiariausių vardų. Klausimai buvo formuluojami taip: "Įsivaizduokite, kad turite susitikti su moterimi, vardu Samanta. Kaip manote, kokia jos kompetencija, amžius ir charakteris – šilta, draugiška ar griežta, santūri?"
Ji atskleidė ryškų stereotipinį požiūrį į vardo sąsajas su lytimi ir amžiumi. Paaiškėjo, kad žema kompetencija ir šiltumas buvo dažniau siejami su moteriška lytimi. Aukštas kompetencijos lygis ir šaltumas, griežtumas labiau sietas su vyriška. Pavyzdžiui, tokių vardų kaip Ana, Karolina, Danielis, Deividas, Emilija, Evelina, Marija, Julija, Jonas, Matas, Paulius, Tomas, Natalija, Sofija, Steponas savininkams buvo priskiriamas ir šiltumas, ir kompetencija.
Šiltais, bet mažiau kompetentingais žmonėmis laikomi Hana, Kelie, Melody, Mia, Haily. Kompetentingais, bet ne tokiais šiltais linkstama laikyti Arnoldus, Gerardus, Herbertus, Hovardus, Laurynus, Reginaldus, Stiuartus.
Kai kurie vardai labai aiškiai susiejami su tam tikru amžiumi. Betty ir Briusas, pavydžiui, buvo daug dažniau priskiriami vyresniems žmonėms nei Britny ir Bredas.
Vardai gali lemti sėkmę
Su vardais ir jų vertinimu susijusių studijų yra daugybė. Jos liudija, kad mokytojai geriau įvertina mokinius, kurių vardai vienu ar kitu laikotarpiu buvo populiarūs.
Didžiojoje Britanijoje karališkuosius vardus turintys asmenys, tokie kaip Elizabeta, Karolina, Džeimsas, Ričardas, laikomi labiau lydimais sėkmės. Patraukliausiais įvardyti buvo švelnus moteriškas Sofi ir trumpas, rimtas vyriškas Džeko vardai.
JAV nustatyta, kad darbą lengviau gauti žmonėms, kurių vardai tradiciškai priskiriami baltiesiems, tarkime, Emilijai, o ne Lakišai. Keistų vardų savininkai darbdavių taip pat vertinami mažiau palankiai nei įprastų, tradicinių.
Berniukai, kurių vardai skamba švelniau, moteriškiau, mokykloje dažniau skriaudžiami, nei turintys vyriškus, griežtesnius vardus. Randama ir istorinių sąsąjų. Jeigu jūsų sūnus mušeika, galbūt kaltas jo vardas Robinas (aliuzija į Robiną Hudą)?
Įdomūs faktai
Esame linkę nesąmoningai palankiau vertinti žmones, kurių vardas toks pats kaip ir mūsų.
Vardas gali nulemti ir profesiją, nustatyta, kad tie, kurių vardai anglų kalboje prasideda raidėmis La, pavyzdžiui Laura, dažniau tampa teisininkais (angliškai lawer – teisininkas), o tie, kurių vardo pradžia De, tarkime, Denis, nusprendžia tapti odontologais (angliškai odontologas – dentist).
Mergaitės, kurių vardai moteriškesni, rečiau tampa mokslininkėmis.
Keistų vardų savininkai, mokytojų teigimu, dažniau turi elgesio problemų.
Labiau linkę nusikalsti tie, kurių vardai nepopuliarūs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...