Kai girdime apie sezoninę depresiją, dažniausiai įsivaizduojame niūrius žiemos mėnesius, trumpą šviesųjį paros laiką ir saulės trūkumą. Tačiau, kaip nurodo „Cleveland Clinic“, sezoninis afektinis sutrikimas gali išsivystyti ne tik žiemą.
Kaip aiškina klinikinis psichologas Adamas Borlandas, vasaros depresija yra retesnė nei žiemos depresija, tačiau ji yra visiškai reali ir gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Žmogus jaučiasi atitrūkęs nuo jį supančio pasaulio, nes visi aplinkiniai mėgaujasi vasara, o vidinis nuovargis, depresija ar dirglumas kaupiasi.
Būtent šis kontrastas tarp išorinės džiaugsmo atmosferos ir vidinių išgyvenimų dažnai padaro šią būseną ypač skausmingą ir vienišą.
Vasaros depresijos priežastys
Mokslininkai vis dar tiria sezoninio afektinio sutrikimo išsivystymo mechanizmus, tačiau jau aišku, kad retai kada būna viena konkreti priežastis. Dažniausiai tai yra fiziologinių ir aplinkos veiksnių derinys.
-
Karštis ir didelė drėgmė gali rimtai paveikti savijautą. Aukšta temperatūra sekina organizmą, mažina energijos lygį ir gali sukelti nuovargį, apatiją bei pabloginti nuotaiką.
-
Miego sutrikimai. Ilgos šviesios dienos dažnai verčia mus eiti miegoti vėliau. Dėl to sutrinka įprastas ritmas, o kokybiško poilsio trūkumas veikia emocinę būseną, koncentraciją ir darbingumą.
-
Rutinos pokyčiai. Vaikų vasaros atostogos, kelionės ar poreikis derinti darbą su šeimos pareigomis gali sukelti papildomą stresą ir padidinti nerimą.
-
FOMO (angl. fear of missing out), arba praleistų galimybių baimė. Vasarą dažnai lydi tylus lūkestis, kad turėtume būti laimingi, aktyvūs ir nuolat ilsėtis. Naršydami tobulas nuotraukas socialiniuose tinkluose žmonės gali pradėti jausti, kad negyvena pilnaverčio gyvenimo, o tai didina nerimą ir nepasitenkinimą savimi.
-
Nepasitenkinimas kūno įvaizdžiu. Atviresnių drabužių sezonas daugeliui tampa diskomforto šaltiniu. Šortai, maudymosi kostiumėliai ar palaidinės be rankovių gali sustiprinti nepasitikėjimą savimi, todėl žmonės ima vengti socialinių renginių.
-
Sezoninės alergijos. Tai dar vienas mažiau akivaizdus veiksnys. Alerginių reakcijų metu organizme sustiprėja uždegiminiai procesai, kurie gali turėti įtakos depresijos simptomų atsiradimui.
Kaip atpažinti vasaros depresiją
Simptomai paprastai pasireiškia vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje ir palaipsniui išnyksta prasidėjus rudeniui.
Įdomu tai, kad kai kurios vasaros sezoninio afektinio sutrikimo apraiškos gali būti priešingos žiemos depresijos simptomams. Pavyzdžiui, nors žiemą žmonės dažnai persivalgo, vasarą jie gali patirti apetito sumažėjimą.
Dažniausi simptomai:
-
nerimas;
-
dirglumas ir pykčio priepuoliai;
-
sunkumai užmigti;
-
neramumas ir vidinė įtampa;
-
galvos skausmai arba migrena;
-
nuolatinis nuovargis;
-
motyvacijos stoka;
-
noras atsiriboti nuo kitų žmonių;
-
sumažėjęs susidomėjimas įprasta veikla.
Kartais tai gali būti laikinos vadinamosios vasaros melancholijos apraiškos, tačiau jei tokia būsena kartojasi kasmet, verta į tai atkreipti dėmesį.
Kaip susidoroti su vasaros emociniu nuosmukiu
Net ir nedideli kasdienių įpročių pokyčiai gali gerokai pagerinti savijautą.
-
Laikykitės rutinos. Stabilus miego ir kėlimosi grafikas padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą net tada, kai viskas aplink keičiasi.
-
Veskite nuotaikų dienoraštį. Užsirašinėjant emocijas, energijos lygį ir kasdienius įvykius lengviau pastebėti dėsningumus bei suprasti, kas daro didžiausią įtaką savijautai.
-
Venkite perkaitimo. Karštomis dienomis daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose, naudokite oro kondicionierių ir veiklą planuokite ryte arba vakare.
-
Sumažinkite lūkesčių spaudimą. Vasara nebūtinai turi būti tobula. Nebūtina dalyvauti kiekviename vakarėlyje, vykti į atostogas ar kasdien kurti įspūdingus prisiminimus.
-
Ribokite socialinius tinklus. Nesibaigiantis kitų žmonių sėkmių, švenčių ir kelionių srautas dažnai sustiprina nepasitenkinimo jausmą. Kartais net kelių dienų skaitmeninė pauzė gali pagerinti nuotaiką.
Svarbu prisiminti, kad depresija nėra tik bloga nuotaika. Jei emocinė būsena pradeda neigiamai veikti darbą, mokslus, santykius ar kasdienę veiklą, verta pasikonsultuoti su gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu.
Psichoterapija, medikamentinis gydymas ar kompleksinis požiūris gali reikšmingai palengvinti būklę ir padėti susigrąžinti gyvenimo kontrolės jausmą.
Nepaisant to, kad vasara laikoma laimingiausiu metų laiku, ji ne visiems yra nerūpestingas metas. Jei saulėtos dienos vietoj džiaugsmo atneša nuovargį, dirglumą ar nerimą, svarbu neignoruoti šių ženklų. Rūpinimasis psichikos sveikata neturi sezono, o laiku suteikta pagalba padeda jaustis savimi nepriklausomai nuo to, ką rodo kalendorius.
Naujausi komentarai