- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atostogų metu vaikai ir paaugliai kur kas daugiau laiko praleidžia internete. Tačiau faktas, kad vasarą, kai mažiau tėvų kontrolės, virtualiojoje erdvėje padaugėja grėsmių, patyčių. Apie tai, į ką tėvai turėtų atkreipti vaikų dėmesį ir, suprantama, nepamiršti patys, kalbamės su Paramos vaikams centro programos „Vaikystė be smurto“ vadove, psichologe Ieva Daniūnaite.
– Ar net per atostogas reikėtų riboti virtualiojoje erdvėje praleidžiamą laiką? Kokio amžiaus vaikui koks laikas gali būti leidžiamas?
– Bendra rekomendacija yra, kad vaikai turėtų kuo vėliau pradėti naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir internetu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai turėtų naudotis išmaniaisiais prietaisais tik kartu su tėvais. Dėl savo dar nedidelės patirties vaikams gali būti sunku nuspręsti, kaip elgtis, iškilus netikėtumui virtualiojoje erdvėje. Mažų vaikų tėvai turėtų matyti, kaip vaikas naudojasi įrenginiais ir ką veikia internete.
Mokslininkai ir gydytojai yra nustatę rekomenduojamą laisvalaikio praleidimo laiką prie ekranų pagal vaikų amžių. Vaikai iki dvejų metų apskritai neturėtų naudotis įrenginiais su ekranais, 2–5 metų vaikai prie ekranų per dieną neturėtų praleisti daugiau nei pusvalandį, 6–12 metų vaikai – ne daugiau nei valandą, 12–17 metų vaikai – iki dviejų valandų.
– Kodėl ir kokių taisyklių vaikams ir paaugliams būtina laikytis virtualiojoje erdvėje? Apie ką tėvai turėtų su jais kalbėti?
– Vaikams pradedant naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir internetu, itin svarbu, kad tėvai pasikalbėtų apie galimas grėsmes ir kaip išlikti saugiam. Vieno pokalbio gali neužtekti. Svarbu nuolat su vaikais kalbėti apie tai, kas vyksta jų realiame gyvenime ir ką jie veikia ar su kuo susiduria virtualiajame.
Pavojai, apie kuriuos svarbu su vaikais pasikalbėti: asmeninės informacijos ir duomenų atskleidimas, amžiaus neatitinkantis, žalingas turinys, internetinės patyčios ir smurtas, nuogo kūno vaizdų siuntimas, bendravimas su nepažįstamais. Prieš naudojantis įrenginiais ir internetu, rekomenduojama sudaryti šeimos susitarimus, kuriuose būtų numatyta – kada, kiek ir kur išmaniaisiais įrenginiais galima naudotis. Svarbu, kad vaikai žinotų, jog, susidūrę su netinkama informacija ar elgesiu, jie gali kreiptis pagalbos į patikimus suaugusiuosius.
– Kokią informaciją ypač pavojinga atskleisti virtualiojoje erdvėje? Kuo vaikai neturėtų dalytis tiek su pažįstamais, tiek su nepažįstamais?
– Vaikams ir paaugliams saugu internete bendrauti tik su pažįstamais ir jiems žinomais žmonėmis. Mažesni vaikai neturėtų bendrauti su nepažįstamais. Jei paaugliai nori bendrauti su naujais pažįstamais, su kuriais, pavyzdžiui, susipažino žaisdami kompiuterinį žaidimą, svarbu, kad apie tai papasakotų tėvams. Bendraujant saugiausia naudoti slapyvardį. Pavojinga atskleisti adresą, gimimo datą, slaptažodžius ir pan. Nesaugu vaikams ir paaugliams dalytis su nepažįstamaisiais asmeninėmis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matomas pats vaikas.
– Kaip elgtis vaikui, jei virtualiojoje erdvėje jis kalbinamas nepažįstamo suaugusio žmogaus ar vaiko?
– Svarbu, kad vaikai ir paaugliai pasakytų apie tai suaugusiesiems. Mažiems vaikams saugu bendrauti tik su jiems ir jų šeimai realiai pažįstamais asmenimis, šeimos nariais. Su paaugliais turi būti aptarta, kokiais kanalais ir su kuo bendrauti saugu, kad apie nepažįstamo žmogaus kalbinimą jie papasakotų suaugusiesiems ir kartu nutartų, ar su tuo žmogumi toliau bendrauti yra saugu.
– Vasarą, kai mažiau tėvų kontrolės, padaugėja ir patyčių virtualiojoje erdvėje. Ką vaikai apie tai turėtų žinoti? Kaip elgtis su tuo susidūrus?
– Labai svarbu, kad vaikai ir paaugliai žinotų ir suprastų, kas yra patyčios – netinkamas elgesys, kai šaipomasi iš kito, jis žeminamas, pravardžiuojamas, išjuokiamas žodžiais, paveikslėliais ar vaizdo įrašais. Jei vaikas patiria patyčias ar mato, kad skriaudžiamas kitas vaikas, svarbu, kad jis galėtų kreiptis pagalbos į patikimą suaugusįjį ir pranešti apie patirtą ar pastebėtą netinkamą elgesį. Taip pat svarbu, kad pats vaikas nesityčiotų iš kitų.
– Kaip vaikai turėtų elgtis susidūrę su neigiama informacija virtualiojoje erdvėje: pornografiniu turiniu, smurtu prieš kitą žmogų ar gyvūnus, vaiko amžiaus neatitinkančia informacija?
– Reikėtų pasikalbėti su vaikais ir paaugliais, kad, susidūrę su bet kokia trikdančia, nejaukumą, baimę ar šleikštulį keliančia informacija, jie pasidalytų informacija apie tai su patikimais suaugusiaisiais. Kad vaikai ir paaugliai jaustųsi galintys apie viską kalbėti su tėvais ar globėjais, reikia nuolat skirti laiko pokalbiams su vaikais, išklausyti, kai jie kreipiasi dėl jiems nerimą keliančio dalyko ar tiesiog nori pasidalyti įspūdžiais. Taip vaikai išmoksta, kad jų patyrimai ir nuomonė suaugusiesiems yra svarbi ir padidėja tikimybė, kad, patekę į nemalonią situaciją ar problemą, jie kreipsis į suaugusiuosius pagalbos.
– Kokia gali būti neigiamos informacijos žala vaikui?
– Vaikai ir paaugliai, susidūrę su neigiama informacija ar pavojinga situacija, gali jausti nerimą, baimę, gėdą, gali užsisklęsti ar atsiriboti, jiems gali būti sunkiau susikaupti, atlikti įprastas kasdienes veiklas. Taip pat vaikams gali būti sunku laikytis taisyklių ir susitarimų, jie gali pradėti netinkamai elgtis. Jei suaugusieji pastebi pakitusią vaiko savijautą ar elgesį, turėtų susirūpinti ir pasidomėti, kas vaikui kelia nerimą, ar kas nutiko.
Kai vaikai išklausomi, padrąsinami, kai jais tikima, tuomet jie supranta, kad verta kreiptis į suaugusiuosius.
– Vaikai ne visada linkę atskleisti tėvams tai, ką pamatė ar išgirdo, nes baiminasi, kad gali būti išbarti ar jiems apskritai uždrausta naudotis kompiuteriu. Gal tėvai turėtų į kažkokius vaiko elgesio pasikeitimus atkreipti dėmesį?
– Jeigu tėvai pastebi pasikeitusią vaiko ir paauglio savijautą, neramumą, išsiblaškymą ar prislėgtą nuotaiką, tėvai turėtų nuoširdžiai pasiteirauti, kas įvyko vaiko gyvenime, kokių rūpesčių jis turi. Svarbu suaugusiesiems kalbėtis su vaikais ir paaugliais kuo ramiau, siekiant suprasti vaikų situaciją ir savijautą. Svarbu neskubėti barti ar kritikuoti, išgirdus apie problemą. Kai vaikai išklausomi, padrąsinami, kai jais tikima, tuomet jie supranta, kad verta kreiptis į suaugusiuosius.
– Ar vaiko ir paauglio naudojamuose įrenginiuose turi būti įdiegtos saugumo ir turinio kontrolės programos?
– Vaikų ir paauglių naudojamuose įrenginiuose turėtų būti įdiegtos saugumo ir turinio kontrolės programos, atsižvelgiant į amžių. Vaikai ir paaugliai turėtų naudotis tik tomis programėlėmis ir socialiniais tinklais, žaisti žaidimus, kurie atitinka jų amžių. Įdiegiant saugumo ir kontrolės programas, svarbu pasikalbėti su vaiku, paaiškinti, kokios ir kodėl programos diegiamos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...