- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Pradėjau sapnuoti košmarus, o dieną ėmė kankinti nerimas, verkdavau be priežasties. Kuo toliau, tuo darėsi blogiau. Kartais apimdavo didžiulė baimė, – būdavo taip baisu, kad rodės, jog išeisiu iš proto. Ypač būdavo negera, nes negalėjau suprasti, ko bijau, – rodos, viskas gerai, o aš turiu įsikibti į lovą, kad neiššokčiau pro langą“, – pasakojo Rima. Vėliau ji ėmė patirti ir panikos priepuolių.
Netrukus moteris atsidūrė ligoninėje. Gydytojai jai nustatė paranoidinę šizofreniją. „Buvo laikas, kai per metus daugiau dienų praleisdavau ligoninėje, nei darbe. Mano vaikai užaugo savaitiniuose darželiuose“, – sako ji.
Tai tęsėsi apie septynerius metus. Rimai ėmė gerėti, kai Lietuvoje atsirado naujų vaistų, be to, jai buvo pradėtos taikyti nemedikamentinės gydymo priemonės. Dabar moteris gyvena Anglijoje, su vienos iš dukterų šeima ir vakarais po darbo prižiūri jos vaikus. Dirba vaisių fabrike. Paskutinį kartą moteris ligonėje gulėjo prieš penkerius metus, tiesa, vaistus vartoja nuolatos.
Neįgalieji padaro tik 2 proc. nusikaltimų
Tai, kad neįgalūs žmonės prastai jaučiasi mūsų visuomenėje patvirtina ir nevyriausybinės organizacijos Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos, kuri teikia paslaugas daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, atstovė Algė Nariūnienė.
„Jei sveikųjų klausiame ar norėtumėte gyventi kaiminystėje su žmogumi turinčiu psichikos sutrikimų ir, ar norėtumėte, kad toks žmogus dirbtų jūsų komandoje, dažniausiai girdime atsakymą – „Ne“. Susirasti darbą tokiems žmonėms beveik neįmanoma. Netgi 70 socialinių įmonių žmonių su psichikos negalia nepriima“, – teigia A. Nariūnienė. Neoficialiais duomenimis dirba vos 1 proc. iš 23 000 turinčių psichikos sutrikimų žmonių.
Neigiamą požiūrį į šiuos asmenis formuoja ir žiniasklaidos atstovai, kurie perdėtai daug dėmesio skiria neįgaliųjų padarytiems nusikaltimams, nors statistiniai duomenys rodo, kad neįgalieji padaro tik 2 proc. visų nusikaltimų.
Atsiduria gatvėje
A. Nariūnienės teigimu, neįgaliuosius iš visuomenės išstumia ir pajamos: „Psicihkos liga dažnai aplanko jaunus žmones, kai jie dar nėra įgiję darbo stažo, tad jų neįgalumo pensija siekia vos 100 eurų. Su tokiais pinigais jie neišgyvena. Be to, didelė problema yra greitieji kreditai, – neįgalieji neapskaičiavę savo finansinių galimybių, neįstengia jų gražinti ir praradę namus, atsiduria nakvynės namuose arba gatvėje.
Be to, dėl pasikartojančių ligos atkryčių, krizinių situacijų, konfliktų šeimose artimieji dažnai atsisako bendro gyvenimo ir neįgalieji pasmerkiami gyventi ir išgyventi kaip sugeba, todėl ne paslaptis, kad neįgalieji pradeda piktnaudžiauti svaigalais, narkotikais, dažnai juos atpažįsta nusikalstamo pasaulio atstovai ir jais naudojasi. Kartais neįgalūs žmonės, negalėdami pakelti tokios naštos, išeina savo noru iš gyvenimo.
„Nėra Lietuvoje apsaugoto būsto programos, trūksta savarankiško gyvenimo namų, kur neįgalieji su specialistų pagalba galėtų oriai gyventi, o kitose šalyse tai yra norma“, – teigia neįgaliųjų atstovė. Tarp 24 tūkst. su psichine negalia žmonių yra ir nemažai baigusių studijas, pasiekusių karjeros aukštumų, dirbančių ir sukūrusių šeimas, auginančių vaikus. Jūs nepatikėsite, kiek yra mokslininkų, dėstytojų, gydytojų, aktorių, rašytojų, verslininkų, kurie su liga susigyveno, pastoviai vartoja vaistus, gydosi kitais būdais ir sėkmingai gyvena.
„Visos psichikos ligos – nuo meilės stokos“, – įsitikinusi A. Nariūnienė.
Atvirumas turi išlikti
„Psichikos liga griauna žmogaus galimybes įgyvendinti savo teises, bet sveikdamas jis susigražina savarankiškumą ir gebėjimą pasinaudoti savo teisėmis. Todėl svarbiausia sergančio žmogaus teisė – gauti mokslo įrodymais pagrįstą, kvalifikuoto specialisto teikiamą ir prieinamą gydymą. Šiuolaikinėje visuomenėje neturėtų likti apleistų žmonių ir ligų: laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą net ir sunkiomis psichikos ligomis sergantys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą“, – įsitikinusi VšĮ Psichikos sveikatos iniciatyva direktorė Nijolė Goštautaitė–Midttun, viena iš Atviros psichiatrijos mėnesio organizatorių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...