- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl taip stipriai sukrečia žinomų žmonių mirtys ir mes keliaujame į visiškai nepažįstamų žmonių laidotuves? Apie tai pokalbis su socialiniu psichologu Edvardu Šidlausku.
– Kodėl atsiranda noras keliauti į visiškai nepažįstamų žmonių laidotuves?
– Žmogus yra kolektyvinis padaras. Mums, kaip socialioms būtybėms, būdinga sekti lyderius, stebėti autoritetus. Visose srityse yra autoritetų – kultūroje, ekonomikoje, politikoje ir t. t. Sekdami autoritetą, mes ir tapatinamės, nesąmoningai bandome mėgdžioti, laikomės kaip pavyzdžio. Tapatindamiesi persismelkiame to žmogaus jausmais, emocijomis, sėkme ir nesėkmėmis. To žmogaus biografija mums tampa kaip kokia knyga, romanas, nuotykis. Įsijauti į to žmogaus būklę, padėtį. Tragiškai žuvus, mirus tam žmogui, mes irgi išgyvename netektį, permąstome savo paties mirtį, dėl to žmonės ir dalyvauja laidotuvėse.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar tai geras, ar blogas dalykas, kad, nepažinodami, matydami per kitokią prizmę jų gyvenimą, taip išgyvename?
– Kaip psichologais pasakyčiau, kad yra ir tam tikras gėrio grūdas. Kito žmogaus mirtis yra žinutė mums apie mūsų laiką šioje žemėje. Amerikiečių psichiatras net sukūręs vizualų metodą, kuris parankus žmonėms, kai trūksta valios. Pvz., dabar, kai išsikelti naujametiniai pažadai, mums dažnai pritrūksta valios. Tokiu atveju jis sako, kad geriausias – mirties dopingas, t. y. įsivaizduoti save mirties lovoje paskutinę valandą ir dėl ko mes priekaištautume, bartume save? Toks įsivaizdavimas gali duoti impulsą imtis veiksmų, skirti dėmesį ten, kur svarbu. Mirties vizualizavimas gali būti vaisingas ir leidžiantis suprasti, kad turime taupyti savo laiką.
– Nuėję į kitų laidotuves, išgyvendami garsių žmonių mirtį, galime pasikelti patosą sau?
– Taip. Tai žinutė, kad laikas tiksi ir, norint tapti tokiu garsiu, ne tiek daug laiko liko. Reikia dirbti ir stengtis.
– Kaip jaučiamės atėję į žinomų žmonių laidotuves? Kokios emocijos apima?
– Psichoanalitiškai įvairūs lyderiai, autoritetai tapatinasi su tėvais. Jie užima kažkokį superego, ypatingų žmonių statusą. Jų mirtis galis sukelti nuoširdžias ašaras, liūdesį, kaip ir artimo žmogaus mirtis.
Psichoanalitiškai įvairūs lyderiai, autoritetai tapatinasi su tėvais.
– Kaip pasirenkame savo autoritetus? Pagal ką juos renkamės?
– Autoritetas pasižymi, kad turi galių, kurių neturi kiti, yra stipresnis. Gali būti moralinis autoritetas, ypač doras žmogus. Gali būti intelektualinis arba šou verslo autoritetas. Tai yra galia. Atsirenka žmogus pagal vertybes, kuris jam atrodo sėkmės lydimas. Tada susitapatina.
– Ar susikuriame kažkokį vaizdinį apie tą žmogų, asmeniškumą, kad galbūt tikrojo jo nepažinojome?
– Geras pastebėjimas. Mes matome savo vaizdą. Kažkas yra pasakęs, kad nėra vienos knygos, jų yra tiek, kiek yra skaitytojų. Taip ir su tuo žmogumi – kiek žiūrovų, sekėjų, tiek ir yra to žmogaus versijų. Tai mūsų fantazija dažnai. Protingas žinoma žmogus sąmoningai tokį įvaizdį ir kuria, tai nėra atsitiktinas dalykas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...