Susirgus patiems ar artimiesiems visas viltis dedame į medikus, o nesveikdami kaltiname juos ir sveikatos politikus. Kaip jie rūpinosi visuomenės sveikata 2010-aisiais, ar ją saugojome mes patys?

Sausis

1.  Lietuvą tebekaustė pandeminio, arba kiaulių, gripo, atslinkusio į šalį dar rudenį ir lapkritį pasiglemžusio pirmąją auką, baimė. Tai buvo nauja liga, kurią sukėlė naujas A tipo (H1N1) gripo virusas, pirmiausia pasklidęs Meksikoje. Lietuvoje nuo šio viruso sukeltų ligų komplikacijų, dažniausiai – plaučių uždegimo, per keturis mėnesius mirė 23 žmonės. Šalies vaistinėse buvo graibstomi brangūs vaistai nuo šio gripo viruso. Sveikatos politikai buvo aštriai kritikuojami, kad laiku neužsakė pandeminio gripo vakcinos. Ji buvo perpirkta iš Olandijos, už 27 tūkst. dozių sumokėta 1 mln. litų. Vakcina Lietuvą pasiekė paskutinėmis gruodžio dienomis, pradėta dalyti sausį. Tuo metu pandemija jau slūgo, be to, paplito nuomonė, kad vakcina ne visiškai ištirta, nebaigti jos klinikiniai tyrimai, ir norinčiųjų skiepytis beveik nebeliko. Brangios vakcinos vartojimo laikas baigėsi lapkričio 1 d. Iki šios dienos jos buvo panaudota mažiau nei penktadalis, tik 5 tūkst. dozių vakcinos. Likusi dalis, kurios kaina sudarė maždaug 800 tūkst. litų, utilizuota.

2.  Sausio 2-ąją "Oazės" laisvalaikio centro baseine chloru apsinuodijo jo lankytojai. Vienuolikametis Povilas Juškaitis iš Šakių rajono apsinuodijo labai sunkiai, jo penkiolikametė sesuo Gintė – šiek tiek lengviau. Abu vaikai ilgai buvo gydomi Kauno klinikose. Povilas vos išvengė mirties. Nukentėjusieji pasveiko, jaučiasi gerai, todėl vaikų tėvas Gintas Juškaitis su „Oazės“ laisvalaikio centru pasirašė taikos sutartį. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai, praėjus trims valandos po nelaimės ir vėliau atlikę tyrimus "Oazės" baseine, jokių pažeidimų nenustatė.

Vasaris

3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas Vladas Gintautas jau turėjo pagrindo džiaugtis unikaliais savo darbo rezultatais. Sveikos augo klinikoje gimusios dvynės, kurių vystymosi patologija buvo sunkiai suderinama su gyvybe. Dvynės išgydytos įsčiose. Grėsmė mergyčių gyvybei buvo iškilusi dėl to, kad jos vystėsi iš vieno kiaušinėlio ir turėjo bendrą kraujagyslinį dangalą. Joms grėsė sunki liga – dvynių transfuzijos sindromas, kai vienas vaisius vagia kraują iš kito. Anksti prasidėjęs negydytas transfuzijos sindromas neišvengiamai baigiasi abiejų dvynių žūtimi. Gydytojas V.Gintautas laiku diagnozavo ligą, išsiuntė nėščiąją į Vokietiją, Hamburgo universitetinę ligoninę, kur jai buvo atlikta arterioveninių jungčių procedūra. Toliau sekdamas pacientės sveikatą gydytojas V.Gintautas pastebėjo, kad Vokietijoje ne visos kraujagyslių jungtys placentoje buvo pastebėtos ir pridegintos. Pasitelkęs konservatyvų patologijos padarinių šalinimo metodą gydytojas V.Gintautas sugebėjo išsaugoti dvynių gyvybę iki palyginti pakankamos dvynių brandos, kai jau buvo galima atlikti Cezario pjūvio operaciją. Naujagimės gimė vienodo svorio, po 1780 gramų, abi išgyveno.

Kovas

4. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos klinikoje sėkmingai įdiegtas naujas chirurginio gydymo metodas – neurostimuliacija. „Didžioji tokios operacijos dalis – nustatyti smegenų požievio branduolių koordinates ir į jas nusitaikyti", – sako metodo Lietuvoje pradininkas Neurochirurgijos klinikos Funkcinės stereotaksinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas docentas Juozas Šidiškis.

Jis atlieka sudėtingas operacijas, kai į ligonio galvos smegenų požievio branduolius įvedami elektrodai laidais sujungiami su stimuliatoriumi, implantuotu po raktikauliu. Stimuliatorius leidžia elektros impulsus, kurie neutralizuoja tuose branduoliuose esančius neuronus, sukeliančius Parkinsono ligos simptomus: galvos ir galūnių drebėjimą, viso kūno sukaustymą, judesių sulėtėjimą ir kitus.

Neurostimuliacijos metodas už iki šiol naudotus daug pranašesnis tuo, kad smegenys nesuardomos, židinys branduolyje nesunaikinamas, o patologiški neuronai išjungiami, tarsi nukenksminami. Šį metodą Kauno klinikų neurochirurgai galėjo pritaikyti daug anksčiau, bet ligonių kasos neperka ligoniams palyginti brangiai kainuojančių neurostimuliatorių.

Balandis

5. Pagal gydymo įstaigų restruktūrizavimo programą, skirtą sumažinti sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo sąnaudas, ligoninių valdymo, ūkines išlaidas, o sutaupytas lėšas panaudoti tam, kad efektyviau funkcionuotų stacionarios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nuo balandžio 1 d. Onkologijos institutas turėjo būti padalytas į Lietuvos onkologijos institutą ir Onkologijos ligoninę, ją sujungiant su Santariškių klinikomis. Onkologinės ligos Lietuvoje pasiglemžia daugiausia gyvybių po širdies ir kraujagyslių ligų. Joms skiriamas labai didelis dėmesys, tačiau sergamumas ir mirtingumas nemažėja. Siekiama efektyvesnio jų valdymo, bet Onkologijos instituto kolektyvas priešinasi reorganizacijai ir tokį sprendimą apskundė teismui. Reorganizacijai priešinosi ir Kauno 2-osios klinikinės ligoninės, numatytos sujungti su Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine, kolektyvas. Planuojama, kad, įgyvendinus Restruktūrizavimo programoje numatytą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimą ir sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo priemones, bus sutaupyta nuo 269,9 iki 343 mln. litų. Sergamumo nuo onkologinių ligų mažinti projektams iš Europos Sąjungos lėšų skirta 147 mln. litų.

 Gegužė

6. Kauno klinikų vaikų chirurgai pirmą kartą Lietuvoje atliko laparoskopinę tulžies pašalinimo operaciją per vieną pjūvį. Nors laparoskopinė cholecisektomija jau yra tapusi „auksiniu standartu“ suaugusiesiems, vieno pjūvio operacija vaikams iki šiol Lietuvoje nebuvo atlikta. Kauno klinikų chirurgai Dalius Malcius ir Artūras Kilda šį metodą pirmieji pritaikė dviem mergaitėms, kurias reikėjo operuoti dėl tulžies pūslės akmenligės. Laparoskopinė chirurgija pažangi tuo, kad pjūvių daroma vis mažiau, o pastaruoju metu tapo įmanoma operuoti atlikus jų tik vieną. Minimaliai invazinė chirurgija vystosi su įranga, kuri vis tobulėja. Vaikams vieno pjūvio laparoskopinę operaciją atlikti sunkiau nei suaugusiam žmogui.

Birželis

7. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtą Vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo priemonių planą gydytojai pacientams skiriamų vaistų receptuose pradėjo rašyti bendrinį skiriamų vaistų pavadinimą. Vaistinėse atsirado monitoriai, kuriuose skelbiama visų tos rūšies vaistų kaina. Tai pirkėjams sudarė galimybes patiems pasirinkti vaistus pagal kainą ir priemoką. Sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės teigimu, ši praktika, renkantis pigiausią vaistą, ligoniams per metus šalies mastu leidžia sutaupyti 80 mln. litų. Paaiškėjo, kad dėl naujų sąlygų per tris mėnesius pacientų priemoka kompensuojamiesiems vaistams sumažėjo 26 proc. Nekompensuojamųjų vaistų kainos sumažėjo 12 proc.