- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pabėgti į jaukumo ir gamtos prieglobstį, toliau nuo darbų ir rūpesčių, yra daugiau nei malonumas ir poilsis. Tačiau kaip rūpintis savo kūnu ir gera savijauta, kai dienos kupinos darbų ir rūpesčių? Kineziterapeutas Valdas Tautkus atskleidžia, kad dėmesys sau ir savo kūnui yra svarbus sveikatos ir stiprybės šaltinis. Jis pasidalino septyniais patarimais, kaip įsiklausyti į kūno ir savijautos signalus, o po gaivinančių procedūrų – išlaikyti teigiamus kūno pokyčius ilgam.
1. Žiemą ruoškimės vasarai
Dabar, kol už lango dar šaltasis sezonas, puikus metas ruoštis vasarai ir rūpintis savo kūnu. Iš tiesų tai reikia daryti nebūtinai intensyviai, bet nuolat.
„Neretai girdžiu, kad vasarą laukia dviratis, plaukimas, darbas sodyboje ir kitos aktyvios veiklos, o šaltojo sezono metu dažnas jaučiasi atribotas nuo fizinės veiklos. Žmonėms patariu nesustoti ir nuolat daryti nesudėtingus gimnastikos pratimus namuose, lankytis įvairiose sporto studijose, labiau stebėti mitybą ir skirti laiko sau“, – pataria specialistas.
2. Dirbdami darykime pertraukėles ir dažniau mankštinkimės
Žmogų, kasdien dirbantį sėdimą darbą, kineziterapeutas atpažįstą vos įžengusį į jo kabinetą. Net ir žinodami, kad toks darbo pobūdis nėra pats sveikiausias, vargu ar imsime keisti profesiją. Tačiau pakeisti kasdieninius įpročius yra kur kas lengviau.
Reikia pasiryžti peržengti per save ir išsiugdyti gyvybiškai svarbų įproti – judėti nuolat.
„Yra taip vadinamas „laikysenos sindromas“ su savo specifine klinika. Tai nieko bendro neturi su žodžiu „laikysena“, kurį suprantame kaip tiesaus, pasitempusio, aukštai galvą laikančio asmens vaizdą. Iš tiesų pats kūnas pasakoja, kaip šeimininkas gyvena ir jaučiasi. Kai kurie žmonės tiek dirba, kad neturi nė pusvalandžio sau. Jų atsakymas visada būna paprastas: „ne dabar, vėliau, dabar – darbas, projektas, lizingas, o aš pats – vėliau“. Deja, tokiu atveju, išskyrus paaiškinimą, kaip taisyklingai sėdėti ar stovėti, daugiau nieko negaliu patarti. Nes iš tiesų reikėtų kasdien darbo metu daryti pertraukėles, po darbo – aktyviau pajudėti. Jei penkiasdešimt valandų praleidi sulinkęs prie kompiuterio, vos valanda ar dvi mankštos per savaitę mažai tepadeda. Bet būna, kad žmonės susimąsto, tuomet galima tikėtis rezultato ir kito vizito metu išgirsti, kad jau daug geriau“, – teigia vyras.
3. Sportuodami nepamirškime proto ir saiko
Nusprendę pagaliau pradėti sveikai gyventi žmonės ima sportuoti. Kineziterapeutas įspėja, kad visur reikalingas sveikas protas ir saikas.
„Jei daug metų sėdėjau prie stalo ir staiga nutariau bėgti pusmaratonį – nežinia, kaip sureaguos organizmas. O jei rytais kasdien risnosiu po kelis kilometrus – gal ir nieko blogo. Taip pat jei visą savaitę mano darbinė veikla apsiriboja stovėjimu ar sėdėjimu, o savaitgalį einu su vyrais pažaisti krepšinį ar futbolą – tik laiko klausimas, kada susitraumuosiu. Kontaktiniam sportui, net ir mėgėjiškam, reikia paruošiamųjų pratimų, atliekamų praktiškai kas dieną“, – pataria specialistas.
Tarp dabar madingų sportinių užsiėmimų jis pastebi ir susižavėjimą krosfitu, tačiau pradžioje pataria išmokti teisingos technikos ir užsiimti gimnastikos pratimais, kad vėliau galima būtų saugiai užsiiminėti tokia veikla. Taip pat nemažai diskutuojama dėl bėgimo.
„Aš žiūriu labai paprastai: bėgti reikia mokėti“, – mano vėliau besiskundžiančius pacientus konsultuojantis kineziterapeutas.
4. Konsultuokimės su specialistais
Kalbėdamas apie tą patį bėgimą ar bet kurį kitą sportą, specialistas pataria pirmiausia susirasti profesionalų trenerį ir mokytis technikos. Tai verta padaryti net ir tada, jei sportuojate jau ne pirmus metus, bet nesate tikri, ar viską darote teisingai, o kartais jaučiate kūno diskomfortą.
Specialistas pataria išsiaiškinti, ar individualiai žmogaus kūno konstitucijai iš viso tinka bėgimas, ar geriau rinktis kokią nors kitą sportinę veiklą.
„Toliau – dar daugiau klausimų: kokias traumas kadaise esate patyręs, kokia stuburo juosmens būklė ir taip toliau. Todėl visada verta pasikonsultuoti su objektyviais specialistais, kurie nepuls žūt būt ginti savo atstovaujamo sporto. Žmonėms, kurie visiškai stokoja laiko, gerai kūno savijautai palaikyt gali užtekti ir dabar populiarėjančios japoniškos aerobikos – tabata – užsiėmimų. Galima rasti ir pakankamai saugių pratimų, pagal kiekvieno jėgas“, – teigia vyras.
5. Siekdami kūno pokyčių – nesustokime vos pajutę pagerėjimą
Kineziterapeutas konsultacijos metu pirmiausia išklauso, atlieka probleminių vietų apčiuopą, testuoja raumenų darbą ir nustato diagnozę. Tuomet pataria ir parodo, kokią veiklą, kokius pratimus toliau turėtų atlikti pats žmogus. Ar žmonės sąžiningai atlieka mankštas?
„Sutinku visokių žmonių. Vieni sąžiningai mankštinasi ir susitikę rodo prieš daugelį metų ant jau susitrynusio popierėlio surašytus pratimus, sako „va, šituos, kur tada davėt, vis dar darau ir man viskas gerai“. Kiti pratimus atlieka tol, kol skatina geriausias motyvatorius – skausmas. Nebeskauda – nebedaro, suskausta – vėl daro. Kartais tai veikia, bet kartais – nebe. Tačiau yra žmonių, kurie visai nieko nedaro, nes tiesiog neturi laiko, noro, jiems „nepadeda“, nepatinka ir daug kitų priežasčių. Visi esame žmonės, visus reikia suprasti. Bet ir žmogus turėtų suprasti – jo kūnas sutvertas judėjimui. Be judėjimo anksčiau ar vėliau jis pradeda gesti. Naujausių dešimtmečių technologijos baigia atimti judėjimą iš daugelio mūsų ir iš mūsų vaikų, paauglių. Todėl reikia pasiryžti peržengti per save ir išsiugdyti gyvybiškai svarbų įproti – judėti nuolat“, – pataria vyras.
6. Nuolat vertinkime progresą
Paklaustas, kaip dažnai reikėtų lankytis pas kineziterapeutą, specialistas nuramina, kad kažkokio griežto grafiko tikrai nėra, tačiau į kūno pokyčius svarbu žvelgti nuosekliai – jie neįvyks per vieną dieną. Kartais galima pasiekti vienkartinį pagerėjimą trumpam laikui, bet, norėdamas ilgalaikių pokyčių, žmogus turi pats, vadovaudamasis rekomendacijomis, atlikti „namų darbus“ bei stebėti net ir mažus pasiekimus.
„Jei laikausi nurodymų, jaučiuosi gerai ir esu tikras, kad pratimus atlieku teisingai, pasimatymai su kineziterapeutu nėra dažni. Bet jei problema nesitraukia, arba darau pratimus ir nesu tikras, ar teisingai darau, ar gaunu iš pratimų viską, ką jie gali duoti – verta apsilankyti vėl“. Kineziterapeutas, atsižvelgdamas į problemą, įvertintų kas jau pasiekta ir padės žengti dar žingsnį pirmyn.
7. Dažniau nuvykime į kurortą!
Pasak kineziterapeuto, net jei viena išvyka į kurortą nepadarys stebuklo, tačiau tai gali būti puiki pradžia kelyje į geresnę savijautą. Svečiams, išsiruošusiems į kurortą atgauti jėgų ir gerą nuotaiką, pravers visos SPA paslaugos: mankšta pakelia raumenų tonusą, masažas sumažina kūno įtampas ir padeda atsipalaiduoti, sauna pagerina kraujotaką. Dėl medicininę paskirtį turinčių procedūrų visuomet prieš tai reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...