Abortų draudimas: dėl „gėrio“ galima ir pameluoti

M. A. Pavilionienė ir E. Mirončikienė ginčijasi apie statistiką

Abortų draudimo šalininkė, psichologė, kandidatavusi į Seimą „Drąsos kelio“ rinkiminiame sąraše, Eglė Mirončikienė televizijos laidoje besiginčydama su Seimo nare socialdemokrate Marija Aušrine Pavilioniene teigė, kad lytinio ugdymo programos Vakarų Europoje neveikia: „Tokiose šalyse, kur tokios lytiškumo ugdymo programos įvestos, deja, nemažėja nei nepilnamečių nėštumo, nei lytiškai plintančių ligų. Pavyzdžiui, Švedija, pavyzdžiui, Didžioji Britanija“.

O išties nepilnamečių nėštumas Britanijoje pastaruoju metu nuolat mažėja ir yra mažiausias per 40 metų. 1969 metais, kai pradėta rinkti tokia statistika, nėščių nepilnamečių buvo 32 proc. daugiau. Vėliausiais oficialiais statistiniais duomenims, 2011 m. nepilnamečių nėštumų buvo 10 proc. mažiau nei 2010 m., o 2010 m. – 9,5 proc. mažiau nei 2009 metais. Duomenų apie nepilnamečių nėštumą už sveikatos statistiką atsakinga Švedijos institucija nepublikuoja.

Su E. Mirončikiene tiesioginiame eteryje besiginčijanti M. A. Pavilionienė taip pat šauna pro šalį. Ji teigia, kad pastaruoju metu Švedijoje abortų mažėjo.

„Mažėja, brangioji, statistikos neskaitote“, – teigė M. A. Pavilionienė E. Mirončikienei.

Tačiau šiuo atveju neskaito pati parlamentarė, kadangi Švedijoje pastaraisiais metais abortų daugėjo: po žemiausio taško 1999–2000 metais abortų skaičius vėl pasiekė 1990-ųjų lygį. Tiesa, nepaisant bendros tendencijos, pastaraisiais metais Švedijoje abortus darosi vis mažiau nepilnamečių.

Nuo abortų atkalbinėjama ir gąsdinant psichinėmis ligomis

„Remiantis moksliniais tyrimais, apie 80 proc. moterų po aborto išsivysto psichikos sveikatos sutrikimai, 30-čiai procentų yra kliniškai nustatoma psichikos liga, kelis kartus padidėja savižudybių rizika. Dėl išsivysčiusių psichikos ligų auga hospitalizacijų į psichiatrijos stacionarą skaičius“, – rašoma pagalbą neplanuotai pastojusioms moterims teikiančios nevyriausybinės organizacijos „Krizinio nėštumo centras“ tinklalapyje.

Čia galima grįžti prie C. E. Koopo 1989-ųjų užduoties įrodyti, jog abortai kenkia moterims. Iniciatyva ieškoti įrodymų apie abortų žalą moterų sveikatai kilo JAV po to, kai Aukščiausiasis teismas 1973 metų byloje Roe v. Wade nustatė, kad vaisius neturi besąlyginės teisės į gyvybę.

Todėl vienintelis Jungtinėse Valstijose likęs kelias uždrausti abortus yra įrodyti, kad jie kenkia moters fizinei ar psichinei sveikatai. JAV kolegų randamais argumentais naudojasi ir abortų priešininkai kitose šalyse. Tačiau pasaulinėje medicinoje nerandama pakankamai įrodymų, kad abortas sukelia tokį stresą, kurio, savo ruožtu, pakaktų kokiam nors „poabortiniam sindromui“ sukelti.

Vienas pastarųjų mėginimų susieti abortus su pasekmėmis moterų sveikatai buvo 2011 m. Britų psichiatrijos žurnale publikuotas Priscillos Coleman straipsnis, kuriame ji pateikia masyvią (877 tūkst. atvejų) statistinę analizę apie abortų ir psichinių problemų ryšį. Praėjus daugiau nei 30 metų nuo tada, kai nukaldintas „poabortinio sindromo“ terminas, mokslininkė savo straipsnį reziumuoja tik atsargiu optimizmu: „remiantis turimais duomenimis, klausimas dėl priežastinio ryšio dar nėra aiškiai atsakytas, tačiau publikuojant daugiau studijų ima rastis netiesioginių įrodymų apie priežastingumą“.

Tuo metu Lietuvoje A. Narbekovas drąsiai kalba apie net Seimo nariams pasireiškiantį „poabortinį sindromą“, o „Krizinio nėštumo centras“ – apie tai, kad „80 proc. moterų po aborto išsivysto psichikos sveikatos sutrikimai“ (nors pati C. Coleman terašo, kad abortą pasidariusioms moterims 81 proc. padidėja psichinių problemų rizika).

C. Coleman išvados buvo kelissyk sukritikuotos tame pačiame Britų psichiatrijos žurnale ir galiausiai net jo redaktorius pareiškė, kad mokslininkės analizė nepagrindžia jos skelbiamų išvadų. C. Coleman vėliau teko pripažinti, kad ji įskaičiavo visus psichinius sutrikimus, nepriklausomai nuo to, ar jie atsirado prieš abortą, ar po jo. Paprastai tariant, jei nuo narkotikų priklausoma ar į savižudybę linkusi moteris pastojo ir pasidarė abortą, tai įskaičiuota kaip įrodymas, kad abortas gali paskatinti narkotikų vartojimą ar suicidines mintis.

C. E. Koopas (Creative Commons nuotr. dešinėje), dėl įrodymų stokos atsisakęs JAV prezidento užduoties tikinti visuomenę apie abortų žalą moterims, nustebino savo kritikus, prieš tai nuogąstavusius, kad Vyriausiojo chirurgo moraliniai įsitikinimai bus stipresni už profesinę etiką.

Tačiau tuo pačiu metu C. E. Koopas tapo išdaviku savo rėmėjų akyse. Konservatoriškos nevyriausybinės lobistinės organizacijos „Conservative Caucus“ vadovas Howardas Phillipsas „The New York Times“ 1989 m. teigė: „Dr. Koopas nusprendė, kad jam būtų nepadoru savo įsitikinimus paversti veiksmu. (…) Jis bijo taikyti savo paties požiūrį ir vertybes“.