Aklumas spalvoms žlugdo svajones

Ligos

Aklumas spalvoms žlugdo svajones

Gydytoja Regina Mačiulienė sakė, kad apie jūrininko darbą svajojantiems jaunuoliams diagnozė daltonizmas skamba kaip tikra tragedija. Spalvų juslė nustatoma specialiomis spalvinėmis lentelėmis. Nerijaus JANKAUSKO nuotrauka

Daltonizmas – įgimtas regos sutrikimas, kai žmogus neskiria kokių nors spalvų, dar kitaip vadinamas aklumu spalvoms, – gali sukliudyti tapti išsvajotosios profesijos atstovu. Turintys šią ligą negali tapti jūrininkais ar vairuotojais. Daltonikams nerekomenduojama pasirinkti ir dailininko, dažytojo, gydytojo ar net siuvėjo specialybių. Dalis žmonių, sergančių daltonizmu, net nežino apie savo ligą. Dažniausiai ją nustato okulistai, atlikę spalvų juslės testus.

Bespalvis pasaulis

Pirmasis daltonizmą 1794 metais aprašė britas Džonas Daltonas, pastebėjęs, kad neskiria raudonos spalvos. Nuo to laiko bet koks spalvų juslės sutrikimas yra vadinamas daltonizmu. Tai – paveldėjimo keliu per motinos liniją perduodama liga. Dažniausiai spalvų neskiria vyrai – net iki 8 procentų, kai moterų daltonikių yra tik 0,4 procento.

Jūrininkų ligoninės Jūrų medicinos centro okulistė Regina Mačiulienė, tikrinanti būsimų ir esamų jūrininkų regėjimą, pasakojo, kad žmogus skiria ne tik pagrindines spalvas: raudoną, geltoną, mėlyną, bet gali suvokti net iki 200 atspalvių. “Daltonizmas gali būti toks sutrikimas, kai spalvų juslė yra susilpnėjusi žaliai, raudonai, mėlynai spalvai. Tada žmogus mato ryškias spalvas, bet blankesnių neskiria. Taip pat ligonis gali neskirti visų spalvų. Toks žmogus pasaulį mato bespalvį – juodai baltą. Mano praktikoje buvo tik vienintelis žmogus, visiškai neskyręs spalvų. Jis norėjo gauti vairuotojo mėgėjo pažymėjimą, tačiau nematė net ryškiai raudonos spalvos, kuri jam atrodė kaip juoda. Daugiau tokių pacientų nepasitaikė”, - prisiminė R. Mačiulienė.

Gydytoja pasakojo, kad paprastai nebūna taip, jog spalvų juslė būtų susilpninta tik kokiai nors vienai spalvai: “Jeigu spalvų juslė yra susilpninta raudonai spalvai, žmogus kitaip suvokia ir žalią. Nebūna riboto spalvų juslės sutrikimo, kai žmogus neskiria tik žalios spalvos, o raudoną mato jau gerai.”

Kviečia liudininkus

“Už spalvų juslę yra atsakingos tinklainėje esančios ląstelės kolbelės. Jos užima centrinę tinklainės dalį ir būna kelių tipų. Kiekvieno tipo kolbelės atsakingos už tam tikros spalvos, pavyzdžiui, mėlynos arba raudonos, matymą. Esant kolbelių nevisavertiškumui atsiranda spalvų juslės sutikimas”, - paaiškino okulistė.

Nors daltonizmas pasitaiko ir moterims, R. Mačiulienė teigė nesutikusi silpnosios lyties atstovių, neskiriančių spalvų. “Tikriausiai taip yra todėl, kad labai nedaug moterų paveldi daltonizmą. O gal ir dėl to, kad man tenka tikrinti jūrininkų sveikatą, tad savo darbe dažniau susiduriu su pacientais vyrais”, - svarstė gydytoja.

Ji sakė, kad jūrininkams būtina nustatyti spalvų juslę raudonai ir žaliai spalvoms, nes jos naudojamos spalvinėje signalizacijoje. Spalvų juslė nustatoma rodant spalvines lenteles, kuriose pavaizduotos iš spalvotų rutuliukų sudarytos figūros arba skaičiai.

Į Jūrų medicinos centrą pasitikrinti regėjimo ateina jūrininkai ir jais besiruošiantys tapti studentai. “Būna, ateina ketvirto kurso studentas, besiruošiantis tapti laivavedžiu, prieš diplominę praktiką ir paaiškėja, kad jis neskiria tam tikrų spalvų, todėl jūrininko darbui yra netinkamas. Kokia tai būna tragedija! Tokie žmonės niekaip negali patikėti, kad nemato kai kurių spalvų. Puola įrodinėti, kad jie puikiai mato, netgi tėvus, gimines pasikviečia. Kartu su liudininkais atliekame spalvų juslę tikrinančius testus. Deja, paprastai ir tėvams tenka įsitikinti tuo, kad jų sūnus nemato tam tikrų spalvų”, - pasakojo R. Mačiulienė.

Keičia profesiją

Gydytoja R. Mačiulienė sakė, kad vairuotojai mėgėjai gali turėti sutrikusią spalvų juslę, bet jie privalo skirti šviesoforo spalvas, o vairuotojams profesionalams ir jūrininkams apskritai negali būti sutrikusi spalvų juslė.

Savo praktikoje ji susidūrė ir su atveju, kai medicininę patikrą ėjo du broliai. Vienas matė visas spalvas, o kito spalvų juslė buvo susilpnėjusi.

Greičiausiai taip yra todėl, kad vienas genus paveldėjo iš tėvo, o kitas iš motinos. Buvo ir taip, kad tėvas ilgus metus dirbo jūrininku ir puikiai skyrė visas spalvas, o jo pėdomis norėjęs sekti sūnus turėjo įgimtą aklumą kai kurioms spalvoms.

Visada tie, kurie sužino, kad yra daltonikai, į tai iškart reaguoja skausmingai. Kai pagaliau apsipranta su tuo, kad neskiria spalvų, tuoj pat okulistė išgirsta klausimą, kaip tą ligą gydyti. “Tačiau šis paveldėtas sutrikimas – neišgydomas. Visada stengiuosi jaunuolius nuraminti ir įtikinti, kad kol jie jauni ir visas gyvenimas prieš akis, keistų profesiją į tą, kur nebūtina gerai skirti spalvas”, - sakė R. Mačiulienė.

Ji patarė vaikinams, ketinantiems rinktis jūrininko specialybę, dar prieš stojant į aukštąją ar aukštesniąją mokyklą, pasitikrinti spalvų juslę, kad po to jų neištiktų šokas ir tragedija, kai liga sutrukdys dirbti išsvajotą darbą.