Alinantys karščiai: ką daryti, kad nesušlubuotų sveikata?

Gydytoja terapeutė, laikinai einanti Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos pareigas, Nida Linkevičienė penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad žmonės jau išmoko tausoti savo sveikatą. Nors Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje per karščius ligonių šiek tiek padaugėjo, padėtis nėra kritiška. Į gydymo įstaigą kreipiasi įvairaus amžiaus pacientai. Vyresnius dažniausiai atveda dėl karščių paūmėjusios lėtinės ligos.

Atvyksta pacientų ir dėl šilumos ar saulės smūgio. Dažniausiai per karščius dėl elektrolitų disbalanso sušlubuoja lėtinėmis ligomis - hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų sveikata.

Vyresniems pacientams, įtarus elektrolitų disbalansą, atliekami tyrimai. Kai Kardiologijos, Neurologijos ar Nefrologijos-toksikologijos skyriuose vietų pristinga, ligoniai guldomi į tą skyrių, kuriame yra laisvų vietų.

Per karščius daugiausiai problemų kyla dėl to, kad žmonės nepakankamai geria vandens. Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėjas Algirdas Tamošaitis sako, kad į skyrių ligoniai patenka dėl elektrolitų disbalanso, dehidratacijos ar skysčių pertekliaus. Pasak specialisto, per naktį žmogus išprakaituoja apie 300 ml vandens, dar 500 ml iškvėpuoja - tai normali organizmo ventiliacija. Tad rytą žmogus jaučiasi kilogramu lengvesnis.

Per karščius daugiausiai problemų kyla dėl to, kad žmonės nepakankamai geria vandens.

Norint atkurti skysčių balansą, per dieną reikia išgerti apie 2 litrus vandens. Jei žmogus serga ir karščiuoja, skysčių reikės dar daugiau. Trūkstant vandens didėja kraujo klampumas, kyla širdies nepakankamumas bei kitos ligos.

Gydytojas pataria per valandą išgerti stiklinę vandens. Daugumai žmonių reikia įprasti gerti vandenį. Rekomenduotinas paprastas negazuotas arba mineralinis vanduo. Gazuotame vandenyje esanti angliarūgštė dirgina skrandžio gleivinę, tinka tik kai kuriais atvejais, kai per daug užrūgštintas organizmas (acidozė).

Kartkartėmis tinka atsigerti sulčių, arbatų. Tačiau vanduo - nepamainomas, o Lietuvoje vanduo yra tinkamas gerti, nes iš jo nepašalintas nei kalis, nei natris.

Problemų iškyla vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vartoja šlapimą varančius vaistus - diuretikus, kraujospūdį reguliuojančius medikamentus, kuriuose taip pat gali būti užslėptų diuretikų, griežtai laikosi gydytojų paskirtos bedruskės dietos. Kai žmogus prakaituoja ir dažniau šlapinasi, iš organizmo pasišalina ne tik skysčiai. Kyla pavojus, jog organizme gali pristigti natrio ir kitų mineralų. Kai trūksta druskos, pacientas viduriuoja, jaučia silpnumą, kyla pavojus netekti daug natrio, išsivysto disbalansas, ląstelėse susikaupia skysčių, jos tinsta. Sunkesniais atvejais net sutrinka psichika.

Kyla problemų ir tada, kai natrio organizme susikaupia per daug. Taip nutinka, kai žmogus vartoja mažiau skysčių, didesnis natrio kiekis lieka ląstelėse. Medikų rūpestis - šalinti natrį bei įveikti neurologines problemas, kylančias dėl druskų stygiaus. Abiem atvejais - kai natrio trūksta ir kai jo per daug - gresia smegenų arba širdies ūmūs susirgimai.

Neretą žmogų per karščius ištinka šilumos arba saulės smūgis, kai sutrinka termoreguliaciniai centrai. Būklė labai pavojinga, nes sutrinka viso organizmo medžiagų apykaita, kraujagyslių ir širdies veikla, gali susidaryti smegenų edema (išburksta, tinsta), sutrikti inkstų veikla.

Pasak nefrologo A. Tamošaičio, tiek laikantis dietų, tiek vartojant vaistus būtinas atsargumas, saikas, atidumas savo savijautai. Ligoninėje atstatomas ir skysčių, ir natrio balansas. Tai daroma pamažu - per 48 val. Skubant pakenkiamos nervų ląstelės, jos sunyksta.

Natrio, kalio ir kitų mikroelementų normai organizme palaikyti reikia nuolatos gurkšnoti vandenį. „Kas 2 valandos būtina išgerti 200 ml vandens“, - patarė nefrologas A. Tamošaitis. Kai skysčių yra pakankamai, tachikardija išnyksta, širdies veikla gerėja.

Kartais nutinka, kad vandens organizme susikaupia per daug. Ir ne tik dėl to, kad padauginama skysčių. Pasak nefrologo A. Tamošaičio, vandens perteklius organizme kartais gali susidaryti dėl ūmaus inkstų nepakankamumo, šlapimo susilaikymo, kitų ligų.

Druskos padauginti taip pat nereikia. Paskaičiuota, kad su maistu gauname maždaug 35 g medikų vadinamos slaptos druskos, gerokai daugiau negu rekomenduoja mitybos specialistai. Gydytojas A. Tamošaitis pataria vengti bedruskių dietų, žaliavalgystėmis, badavimais ar kitais mitybos kraštutinumais natrio, kalio ar geležies trūkumas gali nepataisomai sutrikdyti sveikatą.

Ypač pavojingas buvimas karštoje saulėje dirbantiems žmonėms. Tačiau darbdaviai dar per mažai rūpinasi žmonių sveikata ir pietietiškas mentalitetas, anot mediko, kai per karščius skelbiama siesta, dar neįsigali mūsų šalyje, nors klimatas ir kaista.

Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėjas A. Tamošaitis sako, kad per karščius dažniau žmonės suserga ir plaučių uždegimu, dažniau lūpas beria pūslelinė. Medikas sako, kad susirgti peršalimo ligomis vasarą įtakos turi dideli temperatūros svyravimai, kai žmogus perkaista ir atsigeria šalto gėrimo. Ypač pavojinga, kai nusilpęs imunitetas.

Kai kurių pacientų, gydomų dėl plaučių uždegimo, neveikia antibiotikai. Tokie pacientai tiriami dėl legioneliozės. Gydytojas sako, kad šios ligos atvejai ir vasarą nėra reti, nes žmonės nusprendžia taupyti. Kai vasarą karšta, boileriuose vanduo kaitinamas tik iki 50-60 laipsnių C ir susidaro palanki terpė veistis legionelėms.

Vasarą būdingas dar vienas legionelių „šaltinis“ - kondicionieriai, oro drėkintuvai. Kai šie prietaisai netinkamai valomi, juose taip pat gali įsikurti legionelių ir žmogus, kvėpuodamas legionelėmis užkrėstu oru, suserga legionelioze. Liga pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, kosuliu, galvos ir raumenų skausmu.