Alkoholikas darbe: padėti būtina

Vis daugiau jaunų, darbingų ir talentingų žmonių skęsta alkoholizmo liūne, nežinodami, kaip padėti sau. Kenčia ne tik geriantysis, jo šeimos nariai, bet ir kolegos bei darbdaviai, kuriuos jis paveda, o neįvykdytus įsipareigojimus tenka glaistyti kitiems. Kaip elgtis su alkoholiku darbe: bausti ir atleisti, palaikyti ir apsimesti, kad gėrimas – nieko tokio?

Palaikymas svarbus

Klaipėdos priklausomybės ligų centro 1-ojo skyriaus ir ambulatorijos vedėja Jolanta Kuprinskienė teigė, kad geriantis žmogus kolektyve – nemaža našta visomis prasmėmis.

„Kolegos ar darbdaviai, susidūrę su priklausomu asmeniu, pasimeta, juos pradeda kamuoti daugybė prieštaringų jausmų. Vieniems gaila geriančio žmogaus, kiti pyksta ant kolegos, treti – lieka abejingi“, – sakė vedėja.

Darbe kyla įtampa, nes alkoholiko darbus reikia atlikti kitiems, visus kamuoja nerimas, nes negalima nuspėti, kurią dieną kolega vėl dings.

Situacija sudėtinga ir emociškai – bendradarbiai tiesiog nežino, kaip reaguoti į susidariusią problemą.

Kaip teigė J.Kuprinskienė, tokiu atveju būtina imtis griežtų priemonių. Ji sako, kad darbdavys, laikinai atleisdamas geriantį asmenį, sumažindamas jam atlyginimą ar pažeminęs pareigose, nedaro „meškos paslaugos“.

„Priklausomas žmogus tokiu atveju mato akivaizdžias gėrimo pasekmes ir pradeda suvokti, kad jo nelaiko žemesniu, atvirkščiai, įsitikina, jog jam buvo duotas laikas apsispręsti, pradėti keisti požiūrį, kad juo tikima. „Meškos paslauga“ labiau galima laikyti kolegų abejingumą ir žiūrėjimą pro pirštus – kai žmogui suteikiamos sąlygos pabandyti iš naujo, tačiau neskatinama padėti“, – kalbėjo specialistė.

Pasak jos, bėdų turinčiam žmogui reikia pasakyti – mes matome problemą, norime ir galime padėti, būsime kartu ir palaikysime.

Tokiam žmogui būtinas darbdavių ir kolegų palaikymas bei daugybės specialistų pagalba, nes alkoholiko gydymas – ilgas procesas.

Ultimatumų nereikia

J.Kuprinskienė įsitikinusi, kad ultimatumai alkoholikui nėra geriausia išeitis. Kaip teigė specialistė, kai žmogus užspeičiamas į kampą, įsijungia gynybos mechanizmas, asmuo užsisklendžia.

„Asmens, turinčio problemų dėl alkoholio, vidinis pasaulis ir taip komplikuotas. Žmogus išgyvena, kad jo nesupranta ir nenori padėti. Sukuriama aštri situacija gali pradėti kelti pyktį. Kiekvienas alkoholikas suvokia, jog turi problemų, tačiau tam, kad prasidėtų gijimo procesas, reikia garsiai įvardyti problemą“, – sakė vedėja.

Ji teigė, kad alkoholikas nėra mažas vaikas ir prievarta šioje situacijoje nepagelbės.

Be to, gelbėjant priklausomą žmogų, negalima moralizuoti ir teisti, nes tokiu atveju pradedama gintis.

Darbdaviui būtina garsiai pasakyti apie matomą problemą, konstatuoti faktą, kad kitos išeities, kaip gydymas, nėra.

Nebloga išeitis – priversti darbuotoją garsiai įvardyti savo ligą ir pasiūlyti iš karto vykti pas gydytojus.

Svarbu ir tikėjimas, nes alkoholikai – labai jautrūs žmonės. Apie tai, kad žmogus nėra smerkiamas ir paliekamas vienas, reikia šnekėti garsiai.

Pastebėti būtina

Darbdaviai į nuo alkoholio priklausomą darbuotoją žiūri labai įvairiai – tačiau pastebima, kad aplinkinių požiūris į geriantį žmogų po truputį keičiasi.

„Dažnai darbdaviai patys inicijuoja kreipimąsi į mūsų įstaigą – atveža ligonį ambulatorinėms konsultacijoms arba sumoka gydymui reikalingus pinigus. Pasitaiko, jog viršininkas pas specialistą ateina kartu. Tada jam paaiškinama, kaip įvertinti savo darbuotojo būseną. Kai žmogus, priklausomas nuo alkoholio, yra remisijoje, pradeda aktyviai dirbti, neretai ateina tam tikras laikas, kai jis tampa irzlus, dirglus. Šį procesą vadiname penktojo kampo ieškojimu, arba sausomis pagiriomis. Nevartodamas alkoholio jis jaučiasi lyg pagiringas“, – sakė J.Kuprinskienė.

Pasak jos, darbdavio ar kolegos pareiga pamatyti, kad žmogui nėra gerai.

Viršininkas ir bendradarbiai turi prieiti prie geriančio ir pasakyti – mes matome, kad tau blogai, pasiūlyti pašnekėti, paklausti, kuo gali padėti.

Jei žmogus nenori kalbėti iš karto, pasiūlyti tai padaryti vėliau. Pastebima, kad dažnai alkoholikai anksčiau ar vėliau pradeda pasakoti apie savo problemas.

Kreipiasi per vėlai

Pastebima nerimą kelianti tendencija, jog ne tik šeimos nariai ar kolegos darbe, bet ir pats su alkoholio problema kovojantis žmogus nežino, kur ieškoti pagalbos ir kada ji tampa būtina.

Liūdina faktas, kad alkoholikas į specialistus nusprendžia kreiptis tik tada, kai pradedamos jausti rimtos gėrimo pasekmės – žmogus tampa irzlus, nervingas, itin jautrus, piktas, sutrinka jo miegas, prasideda konfliktai šeimoje.

Vėliau paaštrėja problemos darbe. Alkoholiu piktnaudžiaujantis pradeda neatvykti į darbą, o jei pasirodo, būna pagiringas, negali atlikti kasdienių užduočių, slepia savo problemą.

Svaiginimosi problemos tokius asmenis paverčia manipuliatoriais, melagiais ir išsisukinėtojais, bandančiais pateisinti neatvykimą į darbą arba prastą savijautą jame.

Dažnai darbdavys mato probleminę situaciją, tačiau bijo apie tai kalbėti.

„Svarbiausia – laiku pastebėti bedugnėn vedantį procesą ir nukreipti į tinkamus specialistus. Neretai pasitaiko situacijų, kai pagalbos pradedama ieškoti per vėlai – griuvus asmeniniam gyvenimui, pašlijus sveikatai ar išmestam iš darbo. Tokiais atvejais alkoholikas dar labiau pasimeta, palūžta, išeities vėl ieško stikliuke, ir taip užsisuka juodas pragaro ratas, iš kurio išeiti vienam neįmanoma“, – kalbėjo specialistė.

Reikia keisti požiūrį

Lietuvoje alkoholizmas – skaudi, didėjanti ir įvairius visuomenės sluoksnius apimanti problema, apie kurią reikia kalbėti atvirai.

Nepaisant to, džiugina faktas, kad pastaruoju metu keičiasi aplinkinių nuomonė į geriančius žmones. Alkoholizmas pradedamas laikyti ne nuodėme ar silpnybe, o liga, kuri yra mirtina ir nepagydoma.

Visi žmones kamuojantys negalavimai turi socialinį atspalvį, tačiau alkoholikas darbo aplinkoje dar sunkiai toleruojamas.

„Darbdavys ar kolegos žmogaus, patyrusio infarktą, gailisi, užjaučia ir nori padėti. Į priklausomybės ligų centrą išvykusį gydytis žmogų dar žiūrima kaip į potencialiai asocialų“, – tikino pašnekovė.

Pasak jos, svarbiausia socialinėje erdvėje suformuoti požiūrį, kad alkoholikas yra ligonis, kuriam būtina padėti.

Vis dėlto dauguma žmonių, kovojančių su priklausomybe, gydosi anonimiškai, kad niekas nesužinotų apie jo problemą.

Padeda visapusiškai

Likimo valiai paliktas žmogus – bejėgis kovoje su alkoholiu. Uostamiestyje veikiantis Priklausomybės ligų centras, anot specialistų, yra vieta, kurioje galima gauti reikiamą pagalbą, padėsiančią gyvenimą pasukti tinkama linkme.

1-ajame stacionariniame skyriuje vienu metu gali gydytis iki 60 pacientų. Skyriuje teikiamos mokamos ir nemokamos paslaugos.

Čia teikiamos abstinencijos sindromo gydymo, detoksikacijos nuo alkoholio paslaugos, veikia „Blaivybės motyvacijos įtvirtinimo pagal 12 žingsnių" (Minesotos modelio) programa.

Siekiant sudaryti optimalias gydymosi sąlygas ir užtikrinti pacientų saugumą, skyrius yra uždaras, o pašaliniai asmenys ir lankytojai, kurių nepageidauja matyti pacientas, yra neįleidžiami.

Klaipėdos priklausomybės centre ligoniui suteikiama galimybė padėti ir ambulatoriškai – gauti gydytojų psichiatrų konsultacijas, gydyti abstinencijos sindromą.

Gydytis stacionare galima ir neatskleidžiant tapatybės.

Žlugdo moteris

J.Kuprinskienė teigė, kad Lietuva yra viena iš labiausiai girtaujančių valstybių Europoje. Pasak jos, prieš keletą metų absoliutaus alkoholio kiekis vienam gyventojui siekė iki 13 litrų, šiandien šis skaičius padidėjo iki 16–18 litrų kiekvienam šalies asmeniui, įskaitant ir kūdikius.

Žvelgiant į statistiką, alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų amžius kiekvienais metais tampa vis jaunesnis – įvairūs svaiginimosi būdai tampa neatsiejama paauglių ir net vaikų gyvenimo dalis.

„Teko matyti 5–10 metų alkoholį vartojančius vaikus. Susiduriame ir su 16-mečiais, kuriems jau būna susiformavęs abstinencinis sindromas – vadinamosios pagirios“, – sakė J.Kuprinskienė.

Lietuvoje alkoholį gausiai vartoja ir moterys, ir vyrai, tačiau besisvaiginančių dailiosios lyties atstovių skaičius auga itin sparčiai.

Specialistai teigia, kad alkoholizmas moteris paveikia skaudžiau. Vyras, turintis priklausomybę nuo alkoholio, dažnai jaučiasi kaltas, nes nevykdo savo prigimtinės pareigos – nepajėgia išlaikyti šeimos. Moteris – savo problemą slepia.

„Visuomenės suformuota nuomonė apie geriantį vyrą gan atlaidi. Daugelis į tokį asmenį žiūri kaip į smagų, lengvai bendraujantį ir linksmai per gyvenimą keliaujantį vyruką. Aplinkinių požiūriu – tai norma. Toks asmuo nėra labai smerkiamas. Gerianti moteris visuomenėje yra įvardijama nemaloniais epitetais. Dėl šios priežasties moterys užsisklendžia savyje, suserga įvairiomis depresijos formomis ir greičiau degraduoja“, – kalbėjo J.Kuprinskienė.

Dažna besaikio alkoholio pasekmė – savižudybė. Statistika teigia, jog per dieną Lietuvoje suicidinį aktą atlieka 3 žmonės – daugiau nei 1 000 žmonių per metus. Daugiau nei pusė jų ranką prieš save pakelia būdami neblaivūs.