Alytaus gaisro padariniai: kokia tikimybė juos pajusti?

Profilaktiškai tyrimų neskiria

Remiantis oficialia statistika, gaisro bendrovėje "Ekologistika" tiesioginį poveikį sveikatai patyrė nedaug regiono gyventojų. Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) su gaisru siejama vienuolika kvėpavimo takų susirgimų ir keturi apsinuodijimai kenksmingomis medžiagomis. Visi ligoniai gydyti ambulatoriškai. "Manome, kad šias ligas nulėmė gaisras, nes paprastai šiems žmonėms tokių sveikatos sutrikimų nepasireikšdavo. Be to, buvo ir odos bėrimų. Dabar ypač padaugėjo pacientų, klausiančių, kas bus toliau, ar kažkas tirs, kokią įtaką jų sveikatai padarė šis gaisras, kokie tyrimai turėtų būti daromi, kokios medžiagos tiriamos, ir kas tuos tyrimus darys. Užklausimą dėl to dar spalio 31 d. išsiuntėme Sveikatos pasaugos ministerijai (SAM), tačiau atsakymo dar negavome", – pirmadienį sakė Alytaus rajono PSPC direktorė Giedrė Ilgūnaitė.

Alytaus poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai, vidaus ligų gydytoja Elvina Machankovienė teigė, kad šioje poliklinikoje su gaisru susijusių susirgimų nenustatyta. "Ateina žmonės, kuriems pasireiškė kataro požymiai, – sloga, kosulys, temperatūra, tačiau su gaisru jų nesiejame, nes jau prasidėjęs šių ligų sezonas", – gydytoja pabrėžė negalinti kalbėti apie gaisrą gesinusių gaisrininkų sveikatą, nes šie ją tikrinosi Vilniuje. Vis dėlto pašnekovė užsiminė: "Gaisro padarinius dėl į organizmą patekusių sunkiųjų metalų pajusime vėliau – po metų, kitų. Vilniaus toksikologų klausiau, kokius tyrimus galimai nuo gaisro nukentėjusiems žmonėms galėtume skirti. Sužinojau, kad sunkiųjų metalų tyrimai organizme yra labai brangūs, jie skiriami tik kraštutiniu atveju, kai yra nusiskundimų, kai klinikiniai požymiai pasireiškia, bet jokia liga nenustatoma."

Pasak gydytojos, profilaktiškai šie tyrimai neskiriami, nes yra labai brangūs – atliekami ne Lietuvoje.

Pieną pylė ant mėšlo

"Panikos nėra, – situaciją daugiausia su gaisru susijusių teršalų gavusiame Alytaus rajone apibūdino šios savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas. – Gal iš pradžių ir buvo panika, kai trūko informacijos, o socialiniuose tinkluose rašė bet ką. Tačiau ji buvo ne tarp alytiškių, o kitų regionų gyventojų. Juo labiau kad ir pieno tyrimų rezultatai darosi truputį pozityvesni – mažėja teritorija, kur dioksinų dar randama."

Skaičiuojama, kad gaisro paveiktose teritorijose yra 98 pieno ūkiai. Pasak mero, jų savininkai kasdien laukia atsakymų iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). "Atsakymai vis ateina ir matyti, kad užteršta zona mažėja. Ketvirtadienį penki kaimai iš užterštos zonos išbraukti, pirmoji dioksinais užteršto pieno partija – apie 13 t – išvežta į Klaipėdą sunaikinti", – A.Vrubliaukso teigimu, panašiai tiek pieno planuota išvežti pirmadienį.

Meras užsiminė, kad iš pradžių ūkininkai pieną pylė į srutų duobes, ant mėšlo, nes jo laikyti nebuvo kur. "Ir išvežti nebuvo kur – derinome, kad kas nors priimtų tą pieną. Tik paskui pavyko sutarti su "Fortum" jėgaine Klaipėdoje", – prisiminė pašnekovas.

A.Vrubliauskas – Alytaus rajono ūkininkas. "Aš – augalininkas, mano ūkis – kitoje pusėje nei gaisro teršalai ėjo. Tačiau toje zonoje, kur aš auginu javus, želmenys paimti tyrimams. Kol kas pakenkimų nenustatyta. Gali būti, kad po lietaus sunkieji metalai pateko į dirvą – dėl to gali būti pakenkta dirvai", – mero teigimu, kol kas laukiama atsakymų, ar dioksinai, sunkieji metalai nepateko į dirvą.

A.Vrubliauskas prisipažino sveikatos po gaisro nesityręs, bet svarstantis ją išsitirti išsamiau, nes kiekvieną dieną lankęsis gaisro židinyje.

Alytiškis Alvydas įsitikinęs, kad panikuoti nėra ko. Pasak jo, teiginiai, kad miesto gyventojai po padangų gaisro puolė pirkti lenkišką pieną, baimindamiesi nusipirkti lietuviško su dioksinais, yra nepagrįsti. "Kas važiavo į Lenkiją pigiau apsipirkti, tas ir dabar važiuoja, kas gėrė lenkišką pieną, tas ir dabar jį geria", – pastebėjo Alvydas. Alytaus centre gyvenantis vyras sakė, kad nei jis, nei jo šeima neigiamo gaisro poveikio nepatyrė.

Gydys šeimos gydytojai?

Sveikatos apsaugos ministerijos SAM Spaudos tarnybos vedėja Valda Dirginčienė informavo, kad, siekiant ištirti padangų gaisro galimą žalą sveikatai, ministerija vykdys daugiausia gaisro dūmų paveiktų Alytaus rajono ir miesto teritorijų gyventojų sveikatos biologinį monitoringą.

Vadinamasis biomonitoringas – tai tyrimai dėl ilgalaikio vieno ar kito veiksnio poveikio žmogaus sveikatai. Prieš jį pradedant būtina įvertinti aplinkos oro, geriamojo vandens, maisto, dirvožemio taršą. Teigiama, kad žmonių stebėsena bus pradėta gavus ir įvertinus visų tyrimų, atliktų gaisro dūmais paveiktose teritorijose, rezultatus.

SAM atstovės teigimu, gyventojai, kurie buvo dūmais užterštoje teritorijoje ir skundžiasi sveikatos sutrikimais, galbūt nulemtais dūmuose buvusių cheminių medžiagų, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, galintį ne tik skirti reikalingą gydymą, bet ir rekomenduoti individualią profilaktiką: "Sprendimus dėl diagnostikos ir gydymo procedūrų, atsižvelgiant į konkretaus paciento sveikatos būklę, amžių, nustatytą diagnozę, ligos stadiją, taikytą gydymą ir kt. pagal savo kompetenciją priima gydantis gydytojas. Jeigu šeimos gydytojas nusprendžia, kad reikalinga kito gydytojo specialisto konsultacija, jis išduoda siuntimą. Apie tai, kaip skubiai reikalinga kito gydytojo konsultacija, sprendžia siuntimą išduodantis gydytojas."

Susiduria visą gyvenimą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai patvirtino, kad tyrimai, kuriais nustatoma žmogaus organizmo tarša dioksinais, yra labai sudėtingi ir brangūs. Yra tik kelios laboratorijos Europoje, atliekančios šiuos tyrimus. Viena žymiausių laboratorijų yra Vokietijoje, kurioje buvo atlikti ir Pasaulio sveikatos organizacijos vykdyto patvariųjų organinių teršalų monitoringo tyrimai.

NVSC Alytaus departamento direktorės Dalytės Nekraševičienės teigimu, biomonitoringu bus siekiama nustatyti galimą žmonių organizmų taršą cheminėmis medžiagomis, kurios išsiskyrė gaisro metu, ir pateikti rekomendacijas dėl galimų sveikatos profilaktinių tikrinimų. "Biomonitoringo rezultatai gali neatspindėti tiesioginio ryšio su gaisru, kadangi žmonės su cheminėmis medžiagomis susiduria visą gyvenimą. Šiuo metu dar svarstoma, kas, kada ir kokia apimtimi atliks tyrimus, finansiniai klausimai taip pat kol kas yra svarstomi", – pasak D.Nekraševičienės, kai šie klausimai paaiškės, visuomenė bus informuota.

Pašnekovės žodžiais, tikimybės, kad po kelerių metų per dirvožemį dioksinai pateks į gruntinius vandenis, o iš ten – į centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, beveik nėra. "Centralizuotai tiekiamas vanduo nėra gaunamas iš gruntinio vandens sluoksnio, todėl jis yra saugus. Kad per dirvožemį per tam tikrą laiką dioksinai pateks į gruntinį vandenį, tikimybės beveik nėra, kadangi šie junginiai netirpūs vandenyje", – teigė NVSC atstovė.

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja: žmonėms, susidūrusiems su per kvėpavimo takus patiriama aplinkos tarša, labai svarbu toliau gyventi kaip įmanoma sveikiau, tai yra nerūkyti, nebūti pridūmintose patalpose ir kitaip vengti dūmų poveikio.

Specialistų rekomendacija: vaisius ir daržoves – plauti ir lupti, grybų – nerinkti

Vizualiai neįmanoma atpažinti, ar vaisius, daržovė yra gavusi kancerogeniškų dioksinų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai ragina dabar atidžiau nei anksčiau juos plauti ir nulupti, nes teršalų koncentracija dažniausiai būna didesnė augalų paviršiuje: žievelėje, išoriniuose lapuose.

VMVT atlieka įvairių maisto produktų iš padangų gaisro paveiktos zonos tyrimus. "Grybų mėginiai nebuvo tirti, tačiau teiktos rekomendacijos nevartoti užterštoje teritorijoje surinktų grybų", – sako VMVT viršininko pavaduotojas Mantas Staškevičius.

– Kokie yra maisto produktų mėginių, paimtų po padangų gaisro Alytuje, tyrimų atsakymai? Kiek kartų viršijami leistini taršos dioksinais, sunkiaisiais metalais kiekiai?

– Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai gaisro paveiktose teritorijose ir už jų ribų jau yra atrinkę virš 110 mėginių. Gauta 70 tyrimų mėginių rezultatų dėl galimos maisto ir pašarų taršos sunkiaisiais metalais, dioksinais ar kitomis kenksmingomis medžiagomis, vien per praėjusią savaitę jų gauta 35. Likusių mėginių tyrimai tebevykdomi.

Iš ištirtų mėginių, vienuolika žalio pieno mėginių viršijo didžiausią leistiną taršos dioksinais koncentraciją. Dioksinų koncentracija atrinktuose mėginiuose svyravo nuo 3,01 iki 12,73 pg/g riebalų, kai didžiausia leistina šių teršalų koncentracija maisto produktuose – 2,5 pg/g riebalų.

– Skelbiama, kad Alytaus rajono šulinių vanduo švarus. Kiek šulinių vanduo ištirtas? Kiek jų šeimininkų šį vandenį naudoja maistui ruošti? Ar ištirtas ir nesandarių šulinių vanduo?

– Šiuo metu yra ištirtas dešimties šulinių vanduo. Pagal laboratorinių tyrimų duomenis, teisės aktų reikalavimus atitiko visi ištirti šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginiai, išskyrus viename mėginyje (iš Miklusėnų gyvenvietės) nustatyti nitratų kiekiai viršijo reglamentuotus leidžiamus kiekius. Atliktų tyrimų rezultatai neparodė taršos nei daugiacikliais aromatiniais angliavandeniliais (DAA), nei sunkiaisiais metalais. Ištyrus atviro šulinio, esančio Panemunininkų kaime, vandenį, nenustatytas nei DAA, nei nitritų, nitratų padidintas kiekis. Pažymėtina, kad rekomenduojama laikyti šulinius uždengtus. VMVT, atsižvelgdama į grunto savybes ir laikotarpį, per kurį teršalai galėtų patekti į gruntinius vandenis, bei įvertinusi kitų institucijų atliktus dirvožemio ir vandens taršos tyrimų rezultatus, yra numačiusi pakartoti šachtinių šulinių vandens tyrimus šiame regione.

– Kokia tikimybė Lietuvos prekybos centruose, turguose ir kitose prekybos vietose nusipirkti dioksinais ar sunkiaisiais metalais užteršto pieno iš Alytaus regiono?

VMVT vykdys stebėseną rizikingiausiuose maisto produktuose iš gaisro paveiktų teritorijų ir kitais metais sėjos, augalų sodinimo ir derliaus nuėmimo laikotarpiais.

– Vartotojų nerimui ar nepasitikėjimui pagrindo nėra. Pieno produktų gamintojai ir prekybos įmonės, suprasdami savo atsakomybę už vartotojams siūlomų maisto produktų saugą ir kokybę, vykdė visus VMVT nurodymus. Be to, įmonių veiksmai, iš parduotuvių surenkant produkciją, buvo nuolat prižiūrimi ir kontroliuojami VMVT inspektorių. Sprendimas iš rinkos surinkti 382 t pieno gaminių buvo priimtas ir įgyvendintas vadovaujantis atsargumo principu, o produktai, kuriems buvo pritaikyti apribojimai, iš prekybos centrų lentynų buvo išimti nedelsiant.

– Ar patartumėte negerti ir nevalgyti kai kurių maisto produktų iš Alytaus rajono?

– Remdamasi Lietuvos ir užsienio šalių ekspertų duomenimis, VMVT išplatino rekomendacijas gyventojams, kaip po gaisro reikėtų įvertinti, ar maistas, gėrimai ir vanduo yra saugūs vartoti bei kaip tinkamai valyti maisto tvarkymo patalpas, įrangą ir kitus paviršius. Rekomendacijos pasiekiamos: https://vmvt.lt/sites/default/files/rekomendacijos_maistui_ir_gyvunams.pdf ir https://vmvt.lt/sites/default/files/rekomendacijos_patalpu_valymui.pdf

– Padangų gaisras Alytuje prasidėjo spalio 16 d., tačiau pirmieji pieno mėginiai Alytaus rajone VMVT nurodymu buvo paimti tik spalio 20 d. Kodėl tai padaryta tik po keturių parų nuo gaisro pradžios?

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– VMVT nedelsiant įsijungė į ekstremalios situacijos operacijų centro Alytuje veiklą. Nedelsiant buvo paruoštos rekomendacijos, kurios buvo išplatintos gyventojams ir ūkininkams. Taip pat įvertinta galima taršos sklidimo zona, atliktas rizikos vertinimas. Vadovaujantis rizikos vertinimu dėl teršalų sklidimo intensyvumo, trukmės, vėjo krypties ir greičio, buvo nustatyta galima gaisro paveikta teritorija. Pirmosiomis gaisro valandomis, dienomis teršalų koncentraciją maisto produktuose tirti nebuvo tikslinga, nes neužgesinus taršos šaltinio teršalai vis dar pateko į aplinką, tad ir jų koncentracijos nuolat kito. Be to, teršalams nusėsti ant produktų, susikaupti gyvūnų organizme taip pat reikalingas tam tikras laikas, todėl specialistai, įvertinę visus šiuos faktorius, parinko laiką, kada turi būti atrinkti mėginiai, kad jie parodytų objektyvų taršos mastą ir intensyvumą.

– Kiek galimai dioksinais užteršto pieno per tą laiką galėjo pakliūti į rinką?

– VMVT specialistų atlikto tyrimo metu buvo tiksliai įvertinti supirkto žaliavinio pieno ir iš jo pagamintų produktų kiekiai, atsižvelgiant į tai, gamintojams ir prekybos įmonėms buvo duoti aiškūs nurodymai dėl konkrečių produkcijos partijų (kiekių) atšaukimo iš rinkos.

– Kiek pieno VMVT iniciatyva prekybos vietose buvo išimta iš lentynų?

– VMVT nurodymu iš rinkos įsakyta surinkti 382 t pieno gaminių, iš viso įmonės pagamino apie 1 tūkst. tonų įvairios produkcijos, kurios didžioji dalis, apie 70 proc., buvo sulaikyta įmonių produkcijos sandėliuose ir į rinką nepateko.

– Kada Alytaus rajone bus imamas antras pieno mėginys ir kada tikimasi sulaukti jo atsakymų?

– Pieno mėginiai buvo atrinkti iš ūkių, pakliuvusių į gaisro paveiktas teritorijas, priklausomai nuo pirminių laboratorinių tyrimų rezultatų. Dėl pakartotinių mėginių atrinkimo kiekviename ūkyje sprendžiama individualiai.

– Ar vizualiai galima atpažinti, kad vaisius, daržovė užteršta dioksinais?

– Maisto produktų tarša dioksinais, daugiacikliais aromatiniais angliavandeniliais (DAA) nėra vertinama vizualiai. Siekiant nustatyti dioksinų, DAA lygį maisto produktuose yra atliekami laboratoriniai tyrimai. Daržovės, vaisiai dėl žemo lipidų kiekio nėra priskiriami rizikingiausių produktų grupei dėl dioksinų taršos poveikio. Teršalų koncentracija dažniausiai būna didesnė augalų paviršiuje (žievelėje, išoriniuose lapuose), todėl didžioji jų dalis gali būti pašalinama plaunant, lupant daržoves, vaisius.

– Ar tarša dioksinais nustatyta ir Alytaus regione augančiuose grybuose?

– Grybų mėginiai nebuvo tirti, tačiau teiktos rekomendacijos nevartoti užterštoje teritorijoje surinktų grybų.

– Kokie netoli gaisravietės kritusių gyvūnų tyrimų rezultatai?

– Specialistai pateikė išvadas dėl šešių paukščių (balandžių, strazdų, dagilio) ir stirnos gaišenų tyrimų. Nustatyta, kad gyvūnai nugaišo dėl natūralių priežasčių, kurių negalima susieti su dėl gaisro kilusia aplinkos tarša. Ištyrus kiškio gaišeną buvo patvirtinta diagnozė, kad gyvūnas nugaišo dėl ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo bei kitų komplikacijų, esant inhaliacinei traumai.

– Kiek veterinarijos tarnybos darbuotojų tikrina maisto produktų užterštumą dioksinais? Kiek šiuo metu yra išaugusios jų darbų apimtys? Ar jie spėja atlikti darbus? Galbūt po gaisro Alytuje planuojama įdarbinti daugiau tokių darbuotojų?

– Mėginių atrankai užtikrinti pasitelkti Kauno, Prienų, Marijampolės ir Varėnos VMVT inspektoriai. Tyrimus atlieka Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotojai, tačiau dėl nenumatytos itin didelės tyrimų apimties, siekiant kuo operatyvesnio rezultatų pateikimo, dalis tyrimų siunčiami į laboratoriją Vokietijoje.

– Kiek laiko dėl dioksinų, sunkiųjų metalų kiekio galimo viršijimo bus nuolat tikrinama Alytaus regiono pieno ūkių pienas, geriamasis vanduo, vaisiai ir daržovės?

– VMVT vykdys stebėseną rizikingiausiuose maisto produktuose iš gaisro paveiktų teritorijų ir kitais metais sėjos, augalų sodinimo ir derliaus nuėmimo laikotarpiais.

Paplitę aplinkoje

Dioksinai – tai yra patvarių, didelio toksiškumo, cheminių medžiagų grupė, paplitusi viso pasaulio aplinkoje. Daugiau kaip 90 proc. dioksinų į žmogaus organizmą patenka su maistu. Mažais kiekiais ilgai gaunami dioksinai gali pažeisti imuninę, endokrininę bei reprodukcinę sistemas. Gali nulemti cukrinio diabeto atsiradimą, kepenų, inkstų, skydliaukės funkcijos sutrikimus. Ši medžiagų grupė yra kancerogenai, tai yra, siejami su vėžiniais susirgimais.

Tikimybė susirgti tam tikromis ligomis valgant maisto produktus, užterštus dioksinais, siejama su vienam kūno masės kilogramui tenkančiu dioksinų kiekiu. PSO ekspertų nustatyta saugi dioksinų dozė – 70 pikogramų kilogramui kūno masės per mėnesį.

Nuolatinę dioksinų stebėseną maisto produktuose vykdo VMVT. Niekada anksčiau nebuvo nustatyta, kad Lietuvoje maisto produktai būtų užteršti dioksinais. Alytaus gaisras buvo pirmasis atvejis, sukėlęs tokią taršą, kuri paveikė karvių pieną.

Šaltinis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

Kaip išvengti taršos poveikio?

Alytaus regiono gyventojams, turintiems nuosavus ūkius, patariama negerti laikomų karvių, ožkų pieno, ypač nevartoti pieno produktų (sviesto, sūrio, varškės), nevartoti savo laikomų gyvulių mėsos, ypač riebios, kadangi dioksinai kaupiasi riebaluose. Vis dėlto jeigu ūkininkai tikrai žino, kad jų gyvuliai nesiganė, nebuvo išvesti į lauką gaisro metu ir po gaisro, jie nebuvo šeriami iš lauko atneštais pašarais (žole, šienu), o tik iš anksto paruoštu, uždarytose patalpose laikytu pašaru, grėsmės nėra. Vištų kiaušinius vartoti galima taip pat tik tokiais atvejais, jeigu vištos ir jų pašaras buvo laikomi uždarytose patalpose.

Augalai nelinkę kaupti dioksinų – jie labiausiai kaupiasi riebaluose. Jeigu iš augalų negaminamas aliejus, jų vartojimas yra saugus. Vis dėlto gaisro paveiktose teritorijose augantys augalai (grybai, uogos) bus paveikti išorinės taršos, t.y. ant jų paviršių bus nusėdusios nuosėdos, todėl šiuo metu jų geriau nerinkti ir nevartoti.

Šaltinis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras