Dirba būrys profesionalų

Atnaujintame jaukiame Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos centre nuo ankstyvo ryto iki pat vakaro 20 patyrusių specialistų komanda lydi šeimas neretai nelengvų pažinimų bei atradimų kelionėje, padėdami spręsti ne tik kylančius iššūkius, bet ir ugdyti vaiko potencialą.

Centre teikiamos klinikinių logopedų, ergoterapeutų, medicinos psichologų, kineziterapeutų ir socialinių darbuotojų paslaugos lietuvių ir rusų kalbomis vaikams nuo gimimo iki 7-erių metų. Kreiptis galima turint neurologo, vaikų gydytojo ar šeimos gydytojo siuntimą vaikų raidos sutrikimų ankstyvajai reabilitacijai.

Dažniausiai pagalbos tėvai kreipiasi dėl kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, komunikacijos bėdų – tai akivaizdžiausios problemos, jos labiausiai matomos ir girdimos. Todėl, kaip pastebi beveik 40 metų profesinę patirtį turinti klinikinė logopedė Marina Cybulskaja, logopedai yra geidžiamiausi tokio pobūdžio centrų specialistai.

Slypi ne viena problema

„Frazę „Mums viskas gerai, mes tik nekalbame“ turbūt teko girdėti daugeliui dirbančiųjų su ikimokyklinio amžiaus vaikais“, – sakė pašnekovė.

Tačiau specialistės patirtis byloja, jog tai tik ledkalnio viršūnė, po kuria slypi ne viena problema: mažieji stokoja kramtymo, paprasčiausių savitvarkos įgūdžių, geba sukaupti valingą dėmesį vos porą minučių – būtent tiek įprastai trunka socialinių tinklų vaizdo turinys.

„O visi šie dalykai ir kalbėjimas – labai glaudžiai susiję“, – pabrėžė M. Cybulskaja.

Patirtis: po fraze „Mums viskas gerai, mes tik nekalbame“ klinikinė logopedė M. Cybulskaja neretai regi slypint sudėtingas mažųjų pacientų problemas. / Aivos Sungailaitės nuotr.

„Testo“ klinikos vaikų raidos centro profesionalų pagalbos vaikams prireikia ir po smegenų traumų, onkologinių susirgimų, chirurginio gydymo, pavyzdžiui, gomurio ir alveolinės ataugos nesuaugimo operacijų. Pašnekovės teigimu, pas klinikinį logopedą reabilitacijai po tokių operacijų siunčiami jau dviejų mėnesių kūdikiai.

Pagalba teikiama ir neprigirdintiems vaikams su kochleariniais implantais, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, kuriems kyla ne tik kalbos, bet ir rijimo, kramtymo sutrikimų. Pašnekovės skaičiavimu, maždaug 70 proc. centro pacientų sudaro vidutinį ir sunkų raidos sutrikimą turintys vaikai.

Paprastos, bet sunkios užduotys

Kartais tėvai nelabai žino, kaip ergoterapeutas gali padėti jų vaikams, juk, jų manymu, vaikas „tik nekalba“. Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos centro ergoterapeutė biomedicinos mokslų daktarė Giedrė Kavaliauskienė pasakojo, jog labai svarbu tėvams paaiškinti, kad smulkioji motorika ir kalbos vystymasis yra glaudžiai susiję, kad svarbu kuo anksčiau pradėti ugdyti vaiko savarankiškumo įgūdžius.

Kaip pirštukais suimti ir iš vienos vietos į kitą perdėti kokį nors daiktą, kaip užsegti sagą, užspausti spaudę, užsirišti batą, kaip „priversti“ piešti pieštuką – G. Kavaliauskienė pripažįsta, jog daugeliui tai atrodo elementarūs veiksmai, tačiau kai kuriems vaikams tai tampa sunkiai įveikiamomis užduotimis.

Ergoterapeutė taip pat įvertina ir koreguoja sensorinės integracijos sutrikimus, kurie dažnai trukdo ugdytis vaiko savarankiškumo įgūdžiams.

„Sulaukiame ir sensorinio jautrumo kamuojamų vaikų, kurie, pavyzdžiu, negali paimti smėlio ar liesti kažkokių švelnių paviršių. Turėjome atvejį, kai dėl labai jautrių delniukų trimetė pati nevalgė, nes negalėjo paimti į rankas šaukšto, o delniukai net buvo išlinkę į išorę“, – nekasdiene patirtimi dalijosi ergoterapeutė.

Centro ergoterapeutės, esant poreikiui, sukuria „sensorinę dietą“, kuri vaikui, turinčiam sensorinės integracijos sutrikimų, padeda jaustis gerai ir saugiai. Specialistės darbas su vaikais orientuotas ir į elgesio problemų sprendimą, dėmesio koncentracijos lavinimą.

Specialistės pastebi, kad vis dažniau į centrą ateina vaikai, turintys elgesio, didelių dėmesio koncentracijos problemų, kurios dažniausiai atsiranda dėl pernelyg ilgo laiko, leidžiamo prie ekranų. Todėl tėvams, remiantis naujausiais moksliniais straipsniais, teikiama informacija apie saugų technologijų naudojimą.

Pacientai – nuo kūdikystės

Savo ruožtu psichologė Galina Antipova-Plotnikova mini ne tik mažųjų raidos problemas, bendravimo, adaptacijos naujoje aplinkoje sunkumus, bet ir jų patiriamas baimes, nerimą, netgi labai didelę įtampą.

„Vaikas auga, keičiasi. Tad ir tėvelius edukuojame apie pačią vaiko raidą, kas gali atsitikti arba ko galima laukti tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Tos pačios vaikučių baimės irgi keičiasi, kinta. Vienais metais – vienokios, kitais jau gali būti kitokios. Orientuojamės ne tik į mažųjų diagnozes ar į tai, dėl ko kreipiasi tėveliai, bet ir eigoje iškyla įvairių aktualių klausimų“, – sakė pašnekovė.

„Kalbant apie mūsų mažiausiuosius, konsultacijose stebime ir įvertiname, koks kūdikio ryšys su tėveliais, ar vaikas saugiai jaučiasi naujoje aplinkoje, kaip jis reaguoja į suaugusįjį, kaip ima žaisliukus – tiesiog stebime elgesį ir aptariame tai kartu su tėveliais“, – pasakojo G. Antipova-Plotnikova.

Realybė: psichologei G. Antipovai-Plotnikovai tenka susidurti su įvairiomis šeimų baimėmis ir nerimastingais klausimais. / Aivos Sungailaitės nuotr.

Specialistės teigimu, su didesniais vaikais dirbama ne tik individualiai, bet ir skiriamos bendros šeimos konsultacijos, atskirai konsultuojami ir patys tėveliai.

„Kaip sakome, mes kartu su tėveliais auginame vaikus. Sutinkame juos visai mažiukus, o paskui išleidžiame į mokyklą, – šyptelėjo G. Antipova-Plotnikova. – Labai dažnai girdime tėvus kamuojantį klausimą: „Ar mano vaikui viskas gerai?“ Tų baimių daug visokių ir įvairių, ypač pirmagimius auginančioms šeimoms. Stengiamės tėveliams suteikti visą pagalbą ir informaciją, tad čia jie tikrai gali jaustis ramūs ir apgaubti rūpesčiu.“

Šeimos vaidmuo itin svarbus

Užsiėmimų bei konsultacijų skaičius, dažnis ir turinys pritaikomas pagal individualius mažųjų pacientų poreikius. Veiklų su vaikais metu pasitelkiamos įvairios priemonės ir kuriamos žaidybinės situacijos, jaukioje, ramioje atmosferoje padedančios siekti užsibrėžtų tikslų – ugdyti ir tobulinti kalbos, elgsenos, naujos informacijos pažinimo, emocijų raiškos bei socialinius įgūdžius.

Siekiant šių tikslų, svarbus ne vien darnus komandinis įvairių sričių specialistų darbas, bet ir visos šeimos įsitraukimas. Taip pat pabrėžiama, kad kuo anksčiau pastebimi nerimą keliantys vaiko raidos sutrikimai, tuo tikėtini ir veiksmingesni pačios reabilitacijos rezultatai.

„Testo“ klinikos vaikų raidos centro specialistės sutartinai tvirtina – begalinis džiaugsmas stebėti savo mažųjų pacientų pokyčius ir pasiekimus.