Anoniminiai alkoholikai išėjo iš pogrindžio

Nuo svaigalų priklausomi klaipėdiečiai šaukiasi supratimo ir paramos

Alkoholizmas pasiglemžia vis daugiau lietuvių. Šeimos, darbo, sveikatos, savigarbos praradimas – tokia pražūtingo potraukio kaina. Niekada nepasveiksiantys, tačiau viltį vėl tapti „normaliais“ neprarandantys, kelerius metus negeriantys ir blaiviais alkoholikais save vadinantys klaipėdiečiai viešai prabilo apie savo negalią bei kelią iš nebūties liūno.

Alkoholikų daugėja

Pagal vis didėjantį suvartojamo alkoholio kiekį mūsų šalis priskiriama aukščiausios rizikos grupei Europoje. Neseniai išplatinti duomenys apie alkoholio suvartojimą skirtingose Europos valstybėse – šiurpinantys, tačiau mažai ką nustebinę ir sujaudinę.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus išgeria vidutiniškai keturiolika litrų gryno etilo alkoholio. Tačiau beveik neabejojama, kad dar iki 38 proc. suvartojamo alkoholio nepatenka į oficialią statistiką. Tyrėjų paskaičiavimais, bent kartą per savaitę nestiprių svaigiųjų gėrimų išgeria apie 60 proc. Lietuvos vyrų ir maždaug 20 proc. moterų. Stiprių – iki 30 proc. vyrų ir 10 proc. moterų.

Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 64 tūkst. nuo alkoholizmo besigydančių žmonių. Klaipėdoje kasmet pagalbos nusprendžia ieškoti iki tūkstančio nuo svaigiųjų gėrimų priklausomų asmenų. Viltį apie normalų gyvenimą jiems suteikia kvalifikuoti Klaipėdos priklausomybės centro specialistai ir likimo broliai bei seserys iš anoniminių alkoholikų (AA) draugijų.

Sukelia tragedijas

Alkoholizmas – ne tik žmogaus asmenybę ir jo artimųjų gyvenimą sugriaunanti sunki nepagydoma liga, bet ir daugelio nelaimių priežastis.

Remiantis statistiniais duomenimis, vis daugiau žmonių miršta padauginę alkoholio. 2002 m. svaigalai pasiglemžė 418, 2003 m. – jau 436 žmonių gyvybę. Organizme pažeisdamas kone visus organus ir jų sistemas alkoholis gali tapti daugiau kaip šešiasdešimties ligų, tarp jų – vėžio, cukrinio diabeto, kepenų cirozės, širdies kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių negalavimų priežastimi.

Pernai neblaivių vairuotojų sukeltų eismo nelaimių skaičius išaugo 13,8 proc., žuvusiųjų skaičius – 22,1 proc., sužeistųjų – 16,5 proc. Per tris šių metų mėnesius eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų skaičius lyginant su 2004 m. išaugo 10,2 procento. 2004 m. buvo nustatyti net 17 447 neblaivūs vairuotojai, iš jų lengvas girtumo laipsnis – 8 099, vidutinis – 5 923, sunkus – net 2 307 asmenims.

Skverbiasi į viešumą

Negalėdami taikstytis su esama padėtimi, norėdami reabilituotis visuomenės akyse ir suteikti kitiems nuo svaigalų priklausomiems klaipėdiečiams viltį sugrąžinti į butelį iškeistą blaivaus gyvenimo džiaugsmą anoniminių alkoholikų draugijų nariai viešai prakalbo apie savo negalią.

Tarp kelių dešimčių Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto auditorijoje susirinkusių žmonių – studentų, pedagogų, socialinių darbuotojų, priklausomybės ligų gydytojų ir paprastų uostamiesčio gyventojų – sunku buvo iš karto atpažinti sveikstančius alkoholikus. Dabar jie visai neprimena įvairiose uostamiesčio vietose besivoliojančių smirdinčių girtuoklių. Tai – jau praeitis.

Už kiekvieno slogiais prisiminimais ir išgyvenimais pasidalijusio blaivaus alkoholiko drąsą ir atvirumą klausytojai atsidėkojo plojimais. Prie, jų žodžiais, normalių visuomenės narių pritapti besistengiantys žmonės paprašė tik dviejų dalykų. Neviešinti jų tapatybę galinčių atskleisti faktų. Ir nesmerkti už padarytas klaidas.

Prisipažino sergą

Prieš didelę auditoriją išėjęs vyras tarė: „Esu Martynas. Aš – alkoholikas.“ Prisipažinimas sau, ne kitiems, jog esi priklausomas nuo alkoholio, bejėgiškas prieš skystį su laipsniais, pasak vyro, yra pirmasis žingsnis naujo gyvenimo link. Specialios kovos su žalingu potraukiu programos, su kuriomis dirba priklausomybės ligų gydytojai ir anoniminių alkoholikų grupės – tik antrasis bei trečiasis žingsniai.

Kelerių, keliolikos ar net keliasdešimties metų alkoholizmo stažą turintys vyrai susirinkusiesiems pasakojo ne apie tai, kodėl pradėjo gerti, bet kas juos paskatino ištrūkti iš užburto žalingo potraukio rato. Jie daugiau nebegalėjo tverti kasdienių pinigų stikliukui paieškų, svaiginimosi, dienojimo ir nakvojimo prie „larioko“, „ilsėjimosi“ vėmaluose savo vaikų, žmonos, kaimynų, buvusių draugų ir bendradarbių akivaizdoje, bjaurėjimosi savimi ir bandymų svaigalais pagerinti šlykščią savijautą.

Penki sveikstantys alkoholikai ne kartą gydėsi Priklausomybės ligų centre, bet suprato, kad palengvinti fizinės, psichinės ir dvasinės ligos eigą labiausiai jiems gali padėti tokių pačių nelaimėlių supratimas ir palaikymas. Visi jie ne pirmus metus lanko anoniminių alkoholikų (AA) grupių susitikimus ir yra pasiryžę tai daryti visą likusį gyvenimą.

Grupių – per mažai

Pirmosios anoniminių alkoholikų draugijos Lietuvoje pradėjo kurtis 1988 m. Šiuo metu šalyje veikia 115 AA grupių. Žemaitijos regione jų yra dvidešimt. Uostamiesčio alkoholikai kelis kartus per savaitę gali lankytis trijų grupių – „Garstyčių sėkla“ (Liepų g. 51-6), „Prošvaistė“ (Smiltelės g. 9) bei rusakalbių „Krantas“ (Pylimo g. 2) užsiėmimuose. Juos nereguliariai lanko per 2000 skirtingo amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties narių. Greitai savo veiklą pradės ketvirtasis AA klubas.

Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis pasidžiaugė, kad be jokio atlygio pagalbą nelaimės draugams teikiančių AA grupių, – pageidaujant tapti nariu, tereikia tvirtai norėti mesti gerti, daugėja. Tačiau prisipažino, kad keturių grupių, kovojant su alkoholizmu, nepakanka – reikėtų bent dešimties.

Žemaitijos regiono AA pirmininko Artūro duomenimis, Airijoje, kuri užimamu plotu ir gyventojų skaičiumi prilygsta Lietuvai, AA grupių veikia net 1200. „Airijoje grupės yra maždaug kas kilometrą. Lietuvoje – tik didesniuose miestuose. Ne visi trokštantieji pasveikti turi pinigų keliskart per savaitę važinėti į susitikimus su kitais sveikstančiais alkoholikais“, - sakė vyras.

Pagalbos reikia ne tik alkoholikams, bet ir jų šeimos nariams. Uostamiestyje veikia nuo svaigalų priklausomų asmenų artimųjų paramos bendrija „Al Anon“ (Debreceno g. 41, 20 kab.). Draugijos taip pat leidžia knygas, brošiūras bei periodinį leidinį apie alkoholizmo problemą ir jos sprendimo būdus. Tikimasi, kad kovoti su šia liga padės ir kasmetiniai vieši alkoholikų susitikimai su klaipėdiečiais.