- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet Lietuvoje registruojama apie 300 pacientų, kuriems nustoja funkcionuoti inkstai. Viena tokių – Justina Žlabienė, šiuo metu laukianti antros inksto transplantacijos. Prieš septynerius metus jai implantuotas mamos inkstas nebefunkcionuoja – gyvybę palaiko dializės.
Svarbi kompleksinė pagalba
Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas sako, kad inkstų ligas įprastai lydi ir kitos, todėl svarbu pacientą gydyti kompleksiškai: „Cukrinis diabetas ir aukštas kraujospūdis yra pagrindiniai lėtinės inkstų ligos rizikos veiksniai. Šiomis ligomis sergantiems pacientams gydyti ir rūpintis jų sveikata reikalinga įvairių specialistų pagalba. Kalbėdami apie inkstų funkcijos nepakankamumą visada pabrėžiame, kad donoro inksto transplantacija yra geriausias inkstų nepakankamumo gydymo būdas. Tam reikia skatinti organų donorystę – kaip gyvybę gelbstinčią iniciatyvą.“
Kasmet Santaros klinikose atliekama apie 50 inksto transplantacijų: 2022 m. – 51 (2 iš gyvo donoro), 2021 m. – 51 (iš jų 7 iš gyvo donoro), 2020 m. – 43 (2 iš gyvo donoro), pandemijos metais – 2019 m. – 54 (6 iš gyvo donoro).
Prof. Marius Miglinas. / Santaros klinikų nuotr.
Urologijos centro skyriaus vedėjas gydytojas urologas dr. Albertas Čekauskas sako, kad gyvo donoro inksto transplantacija turi daugiau pranašumų: „Pacientui inkstą sutinkančių dovanoti artimųjų sveikata yra nuodugniai ištiriama, transplantacijos operacijas galima planuoti, žymiai trumpesnis eksplantuoto organo šaltos išemijos laikas (kai organe nutraukiama kraujotaka, t. y. aprūpinimas deguonimi ir kitomis medžiagomis) – tai aplinkybės, kurios prisideda prie transplantacijos sėkmės. Gyvo donoro inkstai paimami laparoskopiniu būdu – tai didelis pranašumas donorams: jie mažiau traumuojami operacijos metu, greičiau sveiksta ir dažnai jau trečią dieną po operacijos išleidžiami į namus.“
Donoro inksto transplantacija yra geriausias inkstų nepakankamumo gydymo būdas. Tam reikia skatinti organų donorystę – kaip gyvybę gelbstinčią iniciatyvą.
Pacientai, kurių inkstai nefunkcionuoja, yra priklausomi nuo dializės procedūrų, kurių metu dirbtinai valomas kraujas. Tai metodas, be kurio pacientai neišgyventų: kas antrą dieną jie turi lankytis dializės centre, kuriame per maždaug 4 valandas speciali aparatūra išvalo toksines medžiagas, skysčių perteklių iš kraujo. Dializė yra tarsi tiltas į transplantaciją, dializės procedūras pacientams, kurių inkstai neveikia, tenka lankyti nevienodą laiką – nuo kelių dienų iki kelerių metų. Tai būtinybė, kuri išvargina dėl nuolatinio važinėjimo ir savijautos procedūrų metu.
Atlikti tyrimų važiavo trise
Antros inksto transplantacijos laukianti Justina Žlabienė žino, ką reiškia sirgti inkstų funkcijos nepakankamumu, atlikti dializės procedūras ir gyventi su transplantuotu inkstu.
Būdama 19 metų, ji, kaip ir dauguma jaunų žmonių, nesureikšmino blogos savijautos, nesilankė pas gydytojus, buvo įsitikinusi, kad jauni žmonės neserga. Praėjo bene 7 metai, kol inkstai nustojo funkcionuoti ir J. Žlabienei tapo būtinos dializės: „Sunki liga – kartu ir didelis psichologinis krūvis, kuris skatina gilintis, domėtis. Perskaičiau daugybę informacijos – kas manęs laukia, kokie gydymo būdai, suvokiau transplantacijos būtinybę. Susikaupiau ir pirmiausia inksto paprašiau brolio. Jis iškart sutiko. Pas gydytoją į Santaros klinikas atlikti tyrimų važiavome trise – kartu vyko ir mama, iš brolio sužinojusi apie šį vizitą. Abiem buvo atlikti tyrimai ir paaiškėjo, kad mamos inkstas tinka geriau. Mama ir tapo donore.“
Palygino su pasimatymu
Po 7 metų mamos inkstas nustojo veikti ir dabar moteris laukia antros transplantacijos: „Aš labai gerai atsimenu savijautą ir galiu palyginti – kaip jaučiausi dializių metu ir po transplantacijos. Dializės procedūros ištobulėjusios, technologijos pažengusios, galima susiderinti jų atlikimo laiką ir darbą, tačiau puikiai prisimenu didžiulį skirtumą ir gyvenimo kokybę po transplantacijos ir ką reiškia jaustis gerai. Dėl to transplantacija yra nepalyginti geriau nei nuolatinės dializės“, – sako J. Žlabienė.
Liga žmogų psichologiškai labai išsekina ir dėl niūrios informacijos gausos. Inkstų ligos diagnozę išgirdusiems žmonėms Justina pataria nepulti į neviltį, pasitikėti gydytojais ir medicinos pažanga, nes bendros pastangos padeda atliepti pacientų poreikius: „Pacientams patarčiau nusiteikti pozityviai ir geranoriškai, objektyviai vertinti situaciją ir stengtis prisitaikyti, tarkime, prie dializės procedūrų grafiko – viską galima suderinti ir gyventi įprastinį gyvenimą.“
Metus dializės procedūras lankanti Justina sako, kad transplantacijos laukimas reikalauja kantrybės ir pastangų tinkamai sutvarkyti visus reikiamus dokumentus. Laukdama kviečiančio skambučio, ji stengiasi negalvoti, kada tai nutiks, ir gyventi įprastą gyvenimą. Tačiau visiškai užsimiršti negali, eidama miegoti visada pagalvoja – o gal šiąnakt pakvies į transplantaciją: „Jausmus sujaukia ir žinojimas, kad, jei pakvies atvykti, vadinasi, kažkas mirs. Visą laiką širdyje pinasi dvejopi jausmai.“ Emociškai laukimo būseną moteris apibūdino taip: „Jausmą padėtų apibūdinti įsivaizduojama situacija: jei nueitumėte į pasimatymą su nuostabiu žmogumi, kuris pažadėtų jums paskambinti, ir kasdien lauktumėte šio skambučio. O jis vis nepaskambintų...“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eilės pas specialistus nuo balandžio gali trumpėti, už išplėstines gydytojų paslaugas mokės VLK
Siekiant mažinti eiles gydymo įstaigose, jos bus skatinamos suteikti daugiau išplėstinių konsultacijų, kai pacientui atliekamos dvi ar daugiau diagnostinių ar gydomųjų medicininių intervencijų – tam skirti papildomi 17 mln. eurų. ...
-
Nacionalinis transplantacijos biuras įspėja apie sklindančią melagingą informaciją1
Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose ėmė plisti melagingas įrašas, kuriame skatinama atsisakyti organų donorystės esant gyvam. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad skleidžiama info...
-
Reta liga sergančios mažylės Milanos mama: artėja svarbi data6
Visą Lietuvą bendram tikslui – 2 milijonus eurų kainuojančiam vaistui gauti suvienijusios spinaline raumenų atrofija sergančios mažylės Milanos istorijoje artėja svarbi data. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 301 naujas atvejis, mirusiųjų nebuvo
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 301 naujas COVID-19 atvejis, mirusiųjų nuo šios ligos nebuvo, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Gripo rodikliai uostamiestyje vėl auga
Klaipėdoje ūgtelėjo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Numanomos priežastys – higienos reikalavimų nesilaikymas, nesiskiepijimas, taip pat oro temperatūros svyravimai, lemiantys staigesnius per...
-
Dėl eilių pas gydytojus kalti patys pacientai?37
Gydytojai dėl didelių eilių ir ilgai laukiamų vizitų iš dalies kaltina ir kai kuriuos neatsakingus pacientus – užsiregistruoja, tačiau neatvyksta ir taip atima galimybę pasitikrinti kitam pacientui, praneša LNK. ...
-
Psichikos sveikatos stigma Lietuvoje vis dar gaji: ministerija pristato tolesnius žingsnius6
Pusė Lietuvos gyventojų turi teigiamas nuostatas į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, 3 iš 4 – pozityviai vertina kreipimąsi pagalbos patiems susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais. Šios tendencijos rodo, kad visuom...
-
VU, Santaros klinikos ir NVI sutarė glaudžiau bendradarbiauti onkologijos srityje3
Vilniaus universitetas (VU), Santaros klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas pirmadienį sutarė glaudžiau bendradarbiauti onkologinių ligų gydymo bei onkologijos mokslo vystymo klausimais. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 511 naujų atvejų, mirė vienas žmogus3
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 511 naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Susirūpino dėl brangių ausinių: žaloja sveikatą?13
Įsigijusi ir pradėjusi naudoti kelis šimtus eurų kainavusias belaides ausines, klaipėdiečių šeima nustebo. Nors prekė nebrokuota ir nepažeista, imta baimintis dėl žalos sveikatai. Apie tai, ar ausinės gali kaip nors pakenkti, pirkėjai...