Alergija ar anafilaksinė reakcija

Šeimos gydytojai pasakoja, kad į juos patvirtinimo, jog dėl medicininių priežasčių negali skiepytis nuo COVID-19, kreipėsi nemažai pacientų. Tačiau priežasčių, kada žmogus tikrai negali būti paskiepytas nuo COVID-19, yra vos kelios. Pirmoji jų – alerginė reakcija į kurį nors vakcinos komponentą. Jos būna itin retai, pasitaiko odos bėrimas, dūrio vietos patinimas, paraudimas, niežulys, kuris praeina per kelias dienas. Labiausiai bijoma ypač sunkių anafilaksinių reakcijų, kurios pasitaiko itin retai – 4-11 atvejų 1 milijonui dozių: „Anafilaksijos simptomai (odos reakcija, dusulys, kraujo spaudimo sumažėjimas) išryškėja greitai, dažniausiai per 15 minučių. Dėl to pasiskiepijusius šį laiką prašoma pasilikti vakcinacijos centre, kad būtų stebima žmogaus sveikatos būklė“, – sako Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vyresnioji gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. Anželika Chomičienė.

Anafilaksija – reta, ūmi ir labai stipri alerginė reakcija, kuri gali sukelti šoką, tynį ir kvėpavimo sutrikimus. Paprastai ji pasireiškia per kelias minutes nuo alergijos šaltinio poveikio. Kai asmenį paskiepijus pirmąja vakcinos doze jam pasireiškia anafilaksinė ar kita sunki alerginė reakcija, ta pačia vakcina pakartotinai jo skiepyti nebegalima, nebent nustatoma, kad reakcijos priežastis slypėjo ne vakcinoje.

„Vienintelė priežastis būtų, jeigu pasiskiepijus pirma vakcina prasidėjo anafilaksinė reakcija. Visos kitos priežastys yra santykinės. Ir kai žmonės pradeda aiškinti, kad negali skiepytis, nes yra alergiški, nes įkandus bitei ar vapsvai patino, skaudėjo ir net pykino ar panašiai, tai nieko bendro neturi su vakcina“, – teigia Šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas.

Vaistai, naikinantys imunitetą

Medikai pabrėžia, kad skiepytis nuo COVID-19 tikrai negalima, kai gydant vėžį naudojami visiškai imunitetą sunaikinantys vaistai. Kita priežastis – tam tikri atvejai po transplantacijų, staiga paūmėjus ligoms, pavyzdžiui, cukriniam diabetui, ištikus infarktui ar ūmiam kraujavimui. Visgi būklę stabilizavus, skiepas įmanomas, o kai kuriais atvejais imunizacijos kursą rekomenduojama užbaigti prieš pradedant gydymą. Taip daroma dėl to, kad gydymo metu pacientui gali kilti didelė infekcijos rizika. Pacientais, kurių imunitetas susilpnėjęs, besirūpinantys asmenys (kaip antai šeimos nariai ir slaugytojai) turi būti gavę visus reikiamus skiepus, tokiu būdu pacientai taip pat apsaugomi netiesiogiai.

„Tyrimuose nedalyvavo imunosupresuoti žmonės, tai yra tie žmonės, kurie dėl taikomo gydymo ar dėl ligos turi labai nusilpusią imuninę sistemą. Nebus atliekami greičiausiai tokie klinikiniai tyrimai, bet mes jau žinome, kad tai yra pati pažeidžiamiausia grupė ir tai jau tampa savaime aišku, net ir nesant klinikinių duomenų, kad šie žmonės turi būti vakcinuojami, nes jeigu jie susirgtų infekcija, tikriausiai baigtųsi mirtimi“, – aiškina Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga.

...ir tiesiog prasta savijauta

Vakcinavimuisi nuo COVID-19 veikia tos pačios bendro pobūdžio rekomendacijos, kurios taikomos ir kitoms, jau įprastoms vakcinoms. Tarp tokių rekomendacijų minima ir tai, kad svarbu, jog vakcinacijos momentu žmogus gerai jaustųsi, nekarščiuotų ir neturėtų lėtinių ligų paūmėjimų.

„Jeigu yra lėtinės ligos paūmėjimas arba sergama kokia nors ūmine liga ar prasidėjęs ūminis uždegimas su karščiavimu, – kalba šeimos gydytoja Toma Kundrotė, – reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis galėtų padėti (galbūt paskirtų vaistus, tyrimus), o ne tiesiog numoti ranka į savo sveikatos būklę ir bėgti skiepytis. Skiepą tikrai galima atidėti kelioms dienoms, kai jausitės geriau, nekarščiuosite.“