- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Esame susigrūdę ten, kur skyriai „guminiai“, rezidentūros procesas beveik nemonitoruojamas, labiau atidirbame valandas, nei susirenkame reikalingus įgūdžius. Kai kur valandų atidirbimas neturi nieko bendro su mediko profesija“, – sako Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas, Skubiosios medicinos gydytojas rezidentas Karolis Kilčiauskas. Jis pasidalijo mintimis apie Valstybės kontrolės vykdyta apklausą.
Opias problemas viešinantis medikas teigia, kad 98 proc. gydytojų rezidentų dirba ir mokosi Vilniaus ir Kauno miestuose. Valstybės kontrolės vykdyta apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusei gydytojų rezidentų gaunamų įgūdžių neužtenka.
„Esame susigrūdę ten, kur skyriai „guminiai“, rezidentūros procesas beveik nemonitoruojamas, labiau atidirbame valandas, nei susirenkame reikalingus įgūdžius. Kai kur valandų atidirbimas neturi nieko bendro su mediko profesija... Nepaisant to, beveik visi gydytojai rezidentai dirba papildomai, pagal kitas darbo sutartis, visoje Lietuvoje. Žodžiu, rezidentūros procesas yra chaotiškas, neprižiūrimas ir sistema pati randa būdų kaip save reguliuoti. Įsigaliojus Pakopinių kompetencijų modeliui tokioje sistemoje pirmiausia nukentės pacientai ir rezidentai“, – feisbuke dėstė K. Kilčiauskas, savo mintimis sutikęs pasidalyti ir su kauno.diena.lt portalo skaitytojais.
Anot jo, pokyčiai reikalingi dabar: rezidentūros programų išorinė kokybės kontrolė, rezidentūros bazių išorinė kokybės kontrolė, skaidrus ir aiškus gydytojų rezidentų judumas užtikrinant socialines garantijas, suteikiant galimybę neprivalomai įsidarbinti rezidentūros bazėje papildomai.
Karolis Kilčiauskas. Vilmanto Raupelio nuotr.
Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas pasidalijo keletu atsakymų iš Valstybės kontrolės vykdytos gydytojų rezidentų apklausos: „Rezidentūros vadovas nepriima rezidentų pastabų dėl darbo organizavimo, mokymosi proceso problemų“, „vyresnių gydytojų senovinis požiūris į rezidentą kaip į tarną, kurį reikia išauklėti patyčiomis, gąsdinimais, nuvarginti psichologiškai ir išnaudoti virškrūviu“, „darbas ne su ligoniais, o su popieriais, rezidentai laikomi potencialiais konkurentais, todėl retai sulaukiama mokymo. Į mus dažnai žiūri kaip į naštą, nenori gaišti su mumis laiko aiškinant, pamokant“, „rezidentas dažnai užkraunamas tik popieriniu darbu, o praktinių įgūdžių tobulinimu turi užsiimti po darbo valandų, ne darbo metu“, „rezidentas su bet kokiomis savo problemomis lieka vienas. Vadovams nerūpi, o jei kreipiesi į administraciją, patiri spaudimą visos likusios rezidentūros metu“, „dažnai neužtenka darbo vietų – tenka dirbti su savo asmeniniu kompiuteriu ant sofos ar kokio kito kampo, nes tiesiog nėra paruošta darbo vieta rezidentui. Nepritaikytos poilsio vietos naktinio budėjimo metu, kai nėra ūmių pacientų.“
Anot Skubiosios medicinos gydytojo rezidento, kol džiaugiamės universitetų reitingais lentelėse, šios išvados viešai ignoruojamos.
„Neįsivaizduoju jokio aukštos akademinės kultūros vakarų universiteto, kuris sau leistų į tai nereaguoti. LSMU, VU, kur jūs? Spaudos konferencija, planas į priekį, kažkas... Ar autonomija yra reikalinga tik tada, kai reikia, kad niekas nesikištų į studijų procesą? Ar autonomija reikalinga ir tam, kad būtų kam prisiimti atsakomybę? Ta tyla man labiau primena sovietinę baimę kalbėti apie problemas, nei atvirą idėjoms, laisvą vakarietišką universitetą. Taip už mokesčių mokėtojų pinigus yra ruošiami būsimi gydytojai. Žmonės, pas kuriuos ateiname su bene didžiausiomis savo problemomis. Tai nėra tik universitetų ar ministerijos problema. Tai yra visų mūsų problema. Aš iš savo gydytojo tikiuosi empatijos, bet kai vyksta jo ugdymas, empatijos, palaikymo jam šiandien reikia iš manęs“, – rašė medikas.
Anot jo, mes galime geriau – reikia pasistengti ir investuoti į jaunus medikus, kad ateityje negrįžtume prie dešimtmečiais neišsprendžiamų problemų. Reikia kelti paslaugų kokybę ir tai prasideda nuo medikų švietimo.
K. Kilčiauskas teigia, kad jam asmeniškai rašo gydytojai rezidentai ir teigia bijantys reikšti savo nuomonę. „Skundžiasi, kad bijo reaguoti į įrašus, komentuoti, nors labai palaiko, nes baiminasi kaip sureaguos jų vadovai, – portalui kauno.diena.lt sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas. – Aš gimiau laisvoje Lietuvoje, bet gyvenu kažkokiame sovietmetyje, kuriame žmonės bijo pasakyti savo nuomonę. Tai yra didžiausia visos šitos situacijos tragedija. Kaip mes galime kalbėti apie sprendimus, jei bijome kalbėti išvis?“
Praėjusią savaitę portalas skelbė, kad gydytojai rezidentai Santaros klinikose ne tik sunkiausiu pandemijos metu petys į petį gelbėjo gyvybes, bet šiandien jie sako esantys pavargę ir tapę situacijos įkaitais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...