- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
70 proc. šalies gyventojų mano, kad kompensuojamųjų vaistų recepto pratęsimas vaistinėje, pacientui ilgai vartojant tuos pačius vaistus, būtų naudinga paslauga, parodė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto farmacijos studijų programos koordinatorė Indrė Trečiokienė įsitikinusi, kad jei žmogus jaučiasi gerai, jo gydymo eiga yra kontroliuojama, tai kompensuojamųjų vaistų receptą jam galėtų pratęsti ir vaistininkas, kad nereikėtų taip dažnai varstyti gydytojų kabineto durų.
„Pirminė sveikatos priežiūros grandis pandemijos metu pasikeitė kardinaliai – dauguma pacientų konsultuojami telefonu, tokiu pat būdu jiems pratęsiami ir vaistų receptai. Pandemija atskleidė, kad norint pratęsti receptą, nebūtina kiekvieną kartą gydytojui apžiūrėti pacientą gyvai. Be to, e. sveikatos sistemoje yra parašyta paciento diagnozė, tai kodėl vaistininkas negalėtų pacientui išduoti jau ilgai vartojamų vaistų?“, – retoriškai klausia I. Trečiokienė.
De facto vaistų receptai pratęsiami
Pasak VU dėstytojos, jeigu lėtinėmis ligomis sergantis pacientas dėl tam tikrų priežasčių negalėjo patekti pas gydytoją ir baigėsi jo vartojami vaistai, ir šiuo metu toks žmogus vaistinėje gali sulaukti pagalbos. Vaistininkas gali jam išduoti receptinius vaistus, kad nenutrūktų paciento gydymo režimas.
„Vaistininkui de facto tokia atsakomybė suteikiama, tačiau teisiškai tai niekaip neįtvirtinta. Net e. sveikatoje neįmanoma pamatyti, kad pacientui vaistininkas išdavė vaistus. Vaistininkas pacientui gali suteikti pagalbą, tačiau to sistemoje nesimato, o kas blogiausia – tokiu būdu išduoti vaistai pacientui nėra kompensuojami ir jam tenka pačiam susimokėti pilną kainą“, – atkreipia dėmesį ji.
Anot I. Trečiokienės, atsiradus galimybei pratęsti kompensuojamuosius vaistus, išnyktų pacientams pavojingų taip vadinamų vaistų nevartojimo dienų grėsmė.
„Jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, ypatingai cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, tai vartojimo tęstinumas itin svarbus. Paciento sprendimas savaitei nutraukti vaistų vartojimą ir laukti vizito pas gydytoją gali baigtis kritine būkle“, – akcentuoja ji.
Pašnekovė priduria, kad universiteto ir vaistininkų bendruomenės požiūriu labai svarbu ir reikšminga, jog ateityje ir vaistinėje išduodami vaistai būtų įvedami į e. sveikatos sistemą, mat dabar joje žymimi tik gydytojų išrašyti elektroniniai vaistų receptai. Pavyzdžiui, jei pacientas po vizito pas odontologą į vaistinę ateina su popieriniu receptu, tai jo ligos istorijoje neatsispindės.
„Universitete kalbame, kad vaistininkas turi būti labiau įtrauktas į sveikatos priežiūros sistemą, jog galėtų teikti pagalbą tiek pacientams, tiek kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Bet instrumento, kuriuo jis galėtų surinkti informaciją apie pacientą, pavyzdžiui, kokius vaistus asmuo pirko, kokia savigyda užsiima, ir pateikti gydančiam gydytojui, nėra. Iš mokslinių tyrimų pusės tai taip pat būtų labai vertinga informacija analizuojant, kaip keičiasi vaistų vartojimas, kaip ir dėl kokių priežasčių žmonės juos vartoja“, – pažymi I. Trečiokienė.
Tai ne tik padėtų mažinti eiles pas šeimos gydytojus, bet ir suteiktų galimybę medikams daugiau laiko skirti ūmių ar sudėtingesnių ligų̨ gydymui bei prižiūrėti tuos, kurių būklė yra sunkiau prognozuojama.
Nepakankamai išnaudojama e. sveikata
Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė taip pat teigia, kad Lietuva turėtų suteikti vaistininkams galimybę pratęsti kompensuojamųjų̨ vaistų receptus, kai pacientų ligos eiga yra stabili.
„Tai ne tik padėtų mažinti eiles pas šeimos gydytojus, bet ir suteiktų galimybę medikams daugiau laiko skirti ūmių ar sudėtingesnių ligų̨ gydymui bei prižiūrėti tuos, kurių būklė yra sunkiau prognozuojama. Negana to, vaistinių įtraukimas leistų taupyti sveikatos priežiūrai skirtas valstybės lėšas. Išplėtus vaistininkų funkcijas būtų galima pagerinti ir vaistinių preparatų bei sveikatos paslaugų prieinamumą̨ gyventojams“, – vardija ji.
Remiantis tyrimo duomenimis, nuomonės, kad vaistinėse būtų naudinga gauti kompensuojamųjų vaistų recepto pratęsimo paslaugas dažniau laikosi vyriausio amžiaus (56 m. ir daugiau) respondentai.
„Ši tendencija yra natūrali, mat tarp vartojančių kompensuojamuosius vaistus daugiausiai yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie ne vienerius metus gyvena su tais pačiais medikamentais. Pavyzdžiui, žmogui, kamuojamam hipertenzijos, gydymas neretai nesikeičia ištisus metus, todėl pas gydytoją jis ateina tik prasitęsti vaistų recepto. Kodėl gi tokiu atveju nenuėmus krūvio nuo mediko ir neleidus vaistininkui, uždavus papildomus klausimus ir įvertinus paciento būklę, šiam išduoti reikalingus vaistus“, – sako LVA pirmininkė.
Pasak jos, norint įdiegti tokius pakeitimus, būtų galima pasitelkti šalyje seniai veikiančią e. sveikatos sistemą, kurios viso potencialo neišnaudojame. Sistemoje medikas galėtų pažymėti, kad gydymo konkrečiam pacientui siūlo nekeisti, o vaistininkai savo ruožtu pažymėtų, kad receptai pratęsti.
„Tokiu būdu išnaudotume esamą e. sveikatos infrastruktūrą, nereikėtų didžiulių papildomų investicijų ir galėtume didinti paslaugų prieinamumą šalies pacientams, kas yra prioritetas pandemijos metu“, – tvirtina K. Nemaniūtė-Gagė.
Reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje šiemet sausio 18-27 dienomis dalyvavo 1013 gyventojų, kurių amžius 18-75 metai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...