Dažnai lieka nenustatyta

Pasaulyje GERL serga nuo 8 iki 30 proc. žmonių, Lietuvoje – apie 10 proc. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes daugeliui prastai besijaučiančių žmonių diagnozė lieka nenustatyta. Ši liga beveik vienodai paplitusi tarp vyrų ir moterų. Pastebima, kad ji vis dažniau užklumpa jaunesnio amžiaus asmenis. Karantinas taip pat prisidėjo prie šių negalavimų, nes jo suvaržymai daug kam priaugino papildomų kilogramų. Apklausos rodo, kad kas trečias Lietuvos gyventojas priaugo nuo 3 iki 7 kg svorio, o padidėjusi kūno masė gali būti gastroezofaginio refliukso ligos padarinys.

Skrandžio ir žarnyno negalavimai ne naujiena gydytojams, į kurių rankas patenka nuo koronaviruso nusilpę pacientai. Tačiau kosulys ir skausmas krūtinėje nebūtinai gali būti siejami su koronaviruso infekcija. Tokią tendenciją pastebėjusi gydytoja dietologė medicinos mokslų daktarė Rūta Petereit pasakojo, kad dar trūksta išsamesnių klinikinių studijų, kurios atskleistų tikrąją koronaviruso žalą.

Ar koronavirusas gali sukelti skrandžio ir virškinimo negalavimus? Į šį klausimą dar turi atsakyti mokslininkai. Tačiau gydytojai vis dažniau susiduria su reiškiniu, kai koronavirusas nusitaiko ne tik į plaučius ir kvėpavimo sistemą, bet ir nualina virškinimo sistemą. Neretai šie negalavimai būna netipiški, todėl klaidina ir specialistus.

Gydytoja R.Petereit per pandemiją susidūrė su daugeliu pacientų, kurie tarsi lengvai atsipirko persirgę COVID-19, tačiau dar ilgai nesijautė sveiki. Jiems reikėjo konsultacijų ne tik dėl dietinio gydymo, bet ir dėl antsvorio bei nutukimo.

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad, praėjus 90 parų po hospitalizavimo dėl COVID-19 ligos, net 18 proc. žmonių serga gastroezofaginio refliukso liga. Išvados rodo, kad dar apie 20 proc. pacientų skundžiasi sumažėjusiu apetitu, pykinimu (18 proc.), viduriavimu (15 proc.), pilvo pūtimu (14 proc.), vėmimu (9 proc.), pilvo skausmais (7 proc.). Dėl šių negalavimų būna ne tik prasta savijauta, bet gali išsivystyti ir mitybos nepakankamumas, blogėja miegas, prastėja nuotaika, netenkama energijos ir gyvenimo džiaugsmo.

GERL yra lėtinė būklė, trikdanti kasdienę žmogaus veiklą. Ši liga yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios į medikus kreipiasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Svarbu laiku ją diagnozuoti ir gydyti, nes tokie ligoniai patiria daug fizinių ir dvasinių kančių.

Ne viena ligos priežastis

Gydytoja R.Petereit neretai sulaukia pacientų klausimų apie tai, kas yra gastroezofaginis refliuksas ir kada išsivysto liga. Viena vertus, gastroezofaginis refliuksas yra normalus fiziologinis procesas, vykstantis keliskart per dieną. Jis siejamas su apatinio stemplės rauko laikinu atsipalaidavimu, kuris nesusijęs su rijimu ir dėl kurio skrandžio turinys gali patekti į stemplę. Tokia būklė – dar ne ligos požymis. Tačiau negerai, jei stemplės raukas darosi vis laisvesnis.

Jei į stemplę grįžtančių jo sulčių kiekis viršija normą, refliuksas būna dažnesnis, dėl šios priežasties vystosi gastroezofaginio refliukso liga.

Pastebima, kad net jauni darbingo amžiaus žmonės dėl svorio padidėjimo, nejudraus gyvenimo būdo, tam tikrų maisto produktų didesnio vartojimo vis dažniau vaistinėje prašo vaistų nuo rėmens.

Per pandemiją daugelis žmonių dirbdami namuose išgeria ne vieną ir ne du, o kur kas daugiau kavos puodelių. Didelis kofeino kiekis – daugiau nei 300 mg per dieną – gali turėti įtakos sveikatai.

Yra ne viena priežastis, dėl kurios susergama gastroezofaginio refliukso liga. Ją gali sukelti ne tik nenormalus apatinio stemplės sfinkterio atsipalaidavimas. GERL atsirasti gali turėti įtakos tam tikri autoimuninės sistemos ypatumai, dažnai patiriama nervinė įtampa ir stresas. Tam tikrų vaistų vartojimas taip pat prisideda prie gastroezofaginio refliukso ligos, pavyzdžiui, mažinantys kraujospūdį medikamentai, antihistamininiai vaistai nuo alergijos, teofilinas, nitratai. Rėmuo gali paaštrėti ir dėl cukrinio diabeto, nėštumo, nutukimo, diafragminės išvaržos, pernelyg didelio fizinio krūvio.

Šią ligą gali išprovokuoti ir tam tikros vidinės priežastys, nepriklausančios nuo žmogaus valios ir jo gyvenimo būdo, pavyzdžiui, padidėjęs spaudimas pilve dėl piliorinio sfinkterio sutrikimo – tai lygiųjų raumenų juosta, atliekanti svarbų vaidmenį perkeliant skrandžio turinį į plonąją žarną. Stemplės išvarža taip pat prisideda prie deginančio skausmo po krūtinkauliu – ji diagnozuojama net 70 proc. pacientų, sergančių GERL.

Riebūs kepsniai ir šokoladas

Įprotis dieną pradėti puodeliu kavos ilgainiui taip pat gali pabloginti savijautą. Gydytoja R.Petereit įspėjo, kad kavos mėgėjai kur kas dažniau kenčia nuo rėmens. "Per pandemiją daugelis žmonių dirbdami namuose išgeria ne vieną ir ne du, o kur kas daugiau kavos puodelių. Priminsiu, kad didelis kofeino kiekis – daugiau nei 300 mg per dieną –  gali turėti įtakos sveikatai", – teigė gydytoja R.Petereit.

Į dirgiklių sąrašą, kurie aštrina gastroezofaginio refliukso ligos simptomus, gydytoja įtraukė ir riebius kepsnius, marinuotas daržoves, šokoladą ir kakavą. Prieskonių mėgėjai irgi turėtų peržiūrėti savo valgiaraštį ir saugoti savo stemplę, nes net cinamonas ar mėtų arbata gali pabloginti savijautą.

Sergant GERL pagrindinis simptomas yra rėmuo – deginimo, graužimo, sunkumo jausmas už krūtinkaulio. Pavalgius taip pat gali kamuoti atsirūgimas karčiu, rūgščiu turiniu ar rūgštumas burnoje, pasunkėjęs skausmingas rijimas.

Pasitaiko GERL be tipiškų simptomų. Pavyzdžiui, lėtinis sausas kosulys ar dusulys, netgi bronchų astmos priepuoliai gali kelti įtarimų ne dėl GERL, o dėl kitos ligos.

Dažnai pacientai gali nieko neįtarti, o apie 10–20 proc. gali skųstis ir netipiniais GERL simptomais, pavyzdžiui, krenkštimu, užkimimu, jautria gerkle, įstrigusio svetimkūnio pojūčiu. Kartumas burnoje, padidėjęs seilėtekis taip pat gali būti GERL netipiniu požymiu.

Gelbsti nemedikamentiniai būdai

Gydytoja R.Petereit pasakojo, kad GERL įmanoma išvengti, jei ugdomi sveikos gyvensenos įpročiai. Svarbu reguliuoti kūno svorį, kūno masės indeksas turi būti nuo 18,5 iki 25. Jei per karantiną svoris padidėjo, būtina daugiau judėti ir sportuoti. Tačiau fizinės veiklos reikėtų imtis ne iškart pavalgius, o praėjus bent dviem valandoms po valgio.

Likus dviem valandoms iki miego taip pat patariama nevalgyti. Jei GERL simptomai yra ryškūs, nevalgymo pauzė iki miego gali būti ir trys valandos.

Nemedikamentinis gydymas taip pat svarbus. Nors yra įvairių būdų, kaip blokuoti druskos rūgšties gamybą ir mažinti skrandžio sulčių rūgštingumą, neretai tai būna trumpalaikės priemonės. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai, nustojus vartoti tabletes, druskos rūgšties pradeda gamintis tiek daug, kad rėmuo smogia dviguba jėga. Todėl savigyda gali būti pavojinga.

Kadangi skrandžio rūgštingumo pusiausvyros sutrikimai susiję su įvairiomis priežastimis, šias problemas būtina spręsti integruotai, taip pat ir naudojant vaistinių augalų derinius. Seniai žinoma, kad GERL simptomus lengvina saldymedžiai, ožragės, pankoliai, geltonieji gencionai, imbierai, šiais laikais nustatyta, kad tam svarbūs ir mikroelementai, fermentai ir gerosios bakterijos.

Gydytojai pabrėžia: gerai savijautai geras virškinimas būtinas, juk ne veltui senovėje kinų gydytojai pirmiausia klausdavo ne kaip žmogus jaučiasi, o kokie jo viduriai.