Lietuvą drebina viena krizė po kitos: ar sveikatos sistema pasirengusi ateities grėsmėms?

„Šalys ir ekspertai įvertino COVID-19 pandemijos patirtis ir daugelis jų konstatuoja, kad sveikatos priežiūros sistema tokiai pandemijai nebuvo pasiruošusi. Vertinant galimas rizikas, norėtųsi tas pamokas išmokti ir pandemijoms pasiruošti. Nepaisant, kokios krizės būtų ateityje – ar naujos pandemijos, ar karo grėsmė, ar branduolinė nelaimė, ar terorizmo grėsmė vis tiek sveikatos priežiūros sistema yra įtraukiama į krizės sprendimą. Sveikatos sistema kriziniu atveju atsiduria pirmagalyje ir dėl savo specifikos šitas resursas tampa kritinis. Jo valstybėje yra tiek, kiek yra, staiga jo nepadidinsi, nepaisant to, kad poreikis stipriai išauga. Dėl to toks planas reikalingas, nes sveikatos priežiūros sistema tampa kritiniu tašku, kuris ir lemia krizės valdymo sėkmę, jeigu tą sėkmę mes matuotume išgelbėtomis žmonių gyvybėmis. Atspari sveikatos priežiūros sistema, pasirengusi spręsti tokias krizes, sugeba sumažinti krizės padarytą žalą žmonių sveikatai“, – aiškino K. Stašaitis.

Lietuva ilgą laiką gyveno taikiai ir saugiai, todėl mažai investavo į sveikatos priežiūros sistemą. Dabar, kai ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį drebina viena krizė po kitos, sveikatos priežiūra tapo labai svarbiu aspektu.

„Mūsų planai yra daugiau teoriniai, nes Lietuva, neskaitant šitų dviejų pandemijų, buvo labai saugi ir taiki šalis. Paskutinės krizės, susijusios su sveikatos priežiūra – Achemos nelaimė, sausio 13-osios įvykiai, kai buvo daug sužeistųjų. Po to, jeigu pasižiūrėtumėt istoriškai, Lietuvoje nebuvo ekstremalių įvykių, kuriuose būtų daug nukentėjusių žmonių ir reikėtų aktyvuoti papildomas pajėgas, išskyrus šitą pandemiją. Į sistemą ilgą laiką nebuvo investuota jokių resursų, atsirado vakuumas žmonių, kurie išvis supranta, kaip valdyti tokias situacijas ir tai yra bėda, kurią reikia pripažinti ir ieškoti sprendimų“, – tvirtino K. Stašaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sveikatos priežiūros sistemai labiausiai reikia didesnio finansavimo, tačiau ne ką mažiau svarbu yra gebėjimas įvertinti rizikas bei specialistų kompetencijų auginimas.

„Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai sako, kad be stabilaus sistemos finansavimo, stabilios struktūros sukūrimo nepavyks išlaikyti tos istorinės institucinės atminties. Reikia suprasti, kad sistemoje yra nemažai žmonių, kurie valdė COVID-19 pandemiją, bet praeis 10–15 metų ir sistemoje tie žmonės greičiausiai nebedirbs, o nauji atėję šitos atminties nebeturės. Dėl to turi būti stabilios struktūros, kurios suplanuotų aiškią strategiją, kaip didinti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą, tai turėtų būti sisteminis, nuolat vykstantis darbas. Be finansavimo čia taip pat turėtų būti pagalvota ir apie mokymus, apie specialistų kompetencijų auginimą ir svarbiausia – rizikų vertinimas, kuris yra kritinis taškas, leidžiantis teisingai susiplanuoti resursus“, – aiškino K. Stašaitis.

Šalys, nuolat kamuojamos tam tikrų katastrofų, yra geriau pasiruošusios jas suvaldyti, todėl pavyzdį galėtume imti iš jų.

„Tos šalys, kurios nuolat susiduria su grėsmėmis, pavyzdžiui, Izraelis – kariniai veiksmai, Japonija – žemės drebėjimai, kiti gamtiniai kataklizmai, Europos šalys – terorizmo grėsmė, dažniausiai yra geriau pasirengusios ir turi labai stiprias sistemas. Man asmeniškai teko domėtis ir mokytis Jungtinėje Karalystėje ir JAV, tai tikrai buvo labai struktūrizuoti mokymai, labai struktūrizuota sistema. Manau, kad tą patirtį mums reikėtų perimti ir ją diegti Lietuvoje. Galimybės yra, žmonių patirtis ten yra sukaupta labai didelė ir aš tikrai siūlyčiau ja pasinaudoti“, – kalbėjo Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai.

Atspari sveikatos priežiūros sistema, pasirengusi spręsti tokias krizes, sugeba sumažinti krizės padarytą žalą žmonių sveikatai.

Ekstremalių situacijų suvaldymui reikėtų daugiau praktinių ir simuliacinių užsiėmimų, tačiau visos sveikatos sistemos atsparumui didinti prireiks daugiau laiko ir tam reikalingi ilgalaikiai politiniai sprendimai.

„Ekstremalių situacijų planą turi kiekviena įstaiga, juos atnaujiname, bet bėda yra ta, kad jis yra daugiau teorinis. Kad jis būtų praktinis, reikia daugiau pratybų, simuliacijų ir kai kuriuos dalykus tiesiog patikrinti praktiškai. Jeigu kalbėti apie sistemos atsparumą, čia – ilgalaikis reikalas, kuriam valstybė turi turėti tam tikrą politinę valią ir numatyti ilgalaikius veiksmus, kaip sustiprinti sveikatos priežiūros sistemą“, – tvirtino K. Stašaitis.