- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų geriausia? Į šį klausimą bandys atsakyti pradedamas didelės apimties tarptautinis klinikinis tyrimas. Šiame europiniame tyrime dalyvauja Krūties vėžio kompetencijos centrai iš Šveicarijos, Vokietijos, Italijos ir Lietuvos.
Palieka nemalonių pėdsakų
Lietuvai tyrime atstovauja NVI Krūties vėžio kompetencijos centras. Čia gydosi maždaug pusė Lietuvos pacienčių, kurioms diagnozuotas krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga.
Daug nerimo krūties vėžiu sergančios moterys patiria prieš operaciją – chirurgo peilis ne tik gydo, bet ir neišvengiamai palieka nemalonių pėdsakų – laikinų komplikacijų, didina limfostazės išsivystymo pavojų.
"Operuodamas ankstyvą krūties vėžį, chirurgas pašalina tik sarginius limfmazgius, kuriuos identifikuoja branduolinės medicinos gydytojai. Jei liga yra išplitusi – šalinami visi pažasties duobės limfmazgiai, – pastebi NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas krūtų chirurgas Andrejus Ostapenka. – Be jokios abejonės, kai, atlikus sarginio limfmazgio biopsiją, šaliname mažiau limfmazgių, pacienčių gyvenimo kokybė yra kitokia: mažiau pooperacinių komplikacijų, mažiau limfedemų. Pacientės greičiau grįžta į normalų gyvenimo ritmą, turi mažiau problemų ateityje."
Tačiau jei liga yra išplitusi limfmazgiuose, yra atliekama standartinė visų pažasties duobės limfmazgių pašalinimo operacija. Kyla klausimas – ar galima daryti mažesnę chirurginę intervenciją pacientėms su limfmazgiuose išplitusiu vėžiu?
Į šį klausimą turėtų atsakyti tarptautinis tyrimas, į kurį įsitraukia NVI onkologai. "Darbo tikslas – patvirtinti, kad individualiai pritaikyta chirurgija – tik pažymėtų metastatinių limfmazgių pašalinimo operacija, taip pat taikant kombinuotą gydymą, užtikrina ne blogesnius arba tokius pat, kaip dabartinis chirurgijos standartas, gydymo rezultatus ir geresnę gyvenimo kokybę", – sako gydytojas A.Ostapenka.
Šalins tik pakitusius
"Tai vienas iš nedaugelio tarptautinių mokslinių projektų pastaraisiais metais, skirtų lokaliam vėžio gydymui, – atkreipia dėmesį chirurgas. – Tarptautinio tyrimo metu pacientėms skirsime individualiai pritaikytą chirurgiją kartu su radioterapija. Manoma, kad individualiai pritaikyta gydymo taktika sumažins operacijos ir perteklinės chirurgijos apimtį, padės išvengti pooperacinių limfedemų ir, be jokios abejonės, pagerins gyvenimo kokybę."
Tyrime galės dalyvauti įtraukimo kriterijus atitinkančios pacientės – moterys, sergančios antros arba trečios stadijos krūties vėžiu, kurioms tyrimais patvirtintos metastazės pažasties limfmazgiuose. "Kiekviena tyrime dalyvaujanti pacientė bus informuojama apie įtraukimo į tyrimą kriterijus, taip pat apie gydymo variantus: gydymas gali būti pradedamas nuo operacijos arba nuo chemoterapijos. Kiekvienai pacientei, prieš taikant individualų chirurginį gydymą, bus specialiomis kabutėmis pažymimi pakitę (metastatiniai) limfmazgiai", – aiškina A.Ostapenka.
Bandysime įrodyti, kad, taikant kombinuotą gydymą ir atliekant mažesnės apimties operaciją, ilgalaikiai gydymo rezultatai bus tokie patys, o gyvenimo kokybė, tikimės, geresnė.
Kodėl pažymimi limfmazgiai prieš chemoterapinį gydymą? "Taikant priešoperacinę (neoadjuvantinę) chemoterapiją smarkiai sumažėja navikinių ląstelių metastatiniuose limfmazgiuose arba piktybinės ląstelės visiškai išnyksta ir tokius "sunykusius" limfmazgius būna sudėtinga surasti operacijos metu. Kabutėmis pažymėti metastatiniai limfmazgiai lengvai nustatomi ir pašalinami operacijos metu", – sako gydytojas.
Pagal tyrimo reikalavimus, pašalintas limfmazgis bus siunčiamas į rentgeno kabinetą, kur rentgeno nuotrauka patvirtins, kad pašalintame limfmazgyje yra specialus žymeklis, išsamiai aiškina A.Ostapenka. "Tyrime dalyvaujančios moterys bus padalytos į dvi grupes: vienai grupei pacienčių bus atliekama standartinė limfonodektomija (visų limfmazgių pašalinimas), kitoms – individualiai pritaikyta chirurgija, t.y. operacijos metu bus šalinami tik pažymėti metastatiniai limfmazgiai."
Pacientėms, kurioms buvo atliktas visų limfmazgių pašalinimas, bus taikomas standartinis krūties ir sritinių limfmazgių spindulinis gydymas. O moterims, kurioms buvo atlikta individualiai pritaikyta chirurginė intervencija – pašalinti tik pakitę limfmazgiai, bus taikomas modifikuotas (papildomas) pažasties srities švitinimas.
Standartinis medikamentinis (chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija) gydymas bus taikomas abiejose grupėse ir tais pačiais preparatais.
"Manoma, kad tyrimo atokūs rezultatai abiejose grupėse bus labai panašūs, tačiau tų pacienčių, kurioms bus atlikta individualiai pritaikyta chirurginė intervencija, gyvenimo kokybė bus geresnė, nes jos nepatirs perteklinės chirurgijos. Be abejo, sumažės pooperacinių rankos tinimų, kartu išsaugant tokį pat gydymo veiksmingumą. Manoma, kad, atlikus šį tyrimą, bus nustatytas naujas tarptautinis krūties vėžio gydymo standartas", – teigia gydytojas A.Ostapenka.
Truks dvidešimt metų
Tarptautiniame tyrime galės dalyvauti ir įtraukimo kriterijus atitinkantys vyrai – kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga 10–15 vyrų.
Dalyvauti tyrime galės vyresni nei 18 m. pacientai – moterys ir vyrai, kuriems nustatytas krūties vėžys su pažeistais pažasties limfmazgiais, kas turi būti patvirtinta vaizdinimo metodais.
Europinis tyrimas truks 20 metų, jame dalyvaus 1,5 tūkst. ligonių.
NVI Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo profesoriaus Valerijaus Ostapenkos teigimu, europinio tyrimo tikslas – pacienčių gyvenimo kokybė ir bendraeuropinių standartų pakeitimai. "Tarpiniai tyrimo rezultatai – po penkerių, po dešimties metų, tikėtina, jau leis daryti preliminarias išvadas. Juk kalbame apie nepaprastai svarbų dalyką – apie chirurginių intervencijų apimtį", – sako V.Ostapenka.
Profesorius primena, kad prieš 20 metų buvo pereita nuo mastektomijų prie tausojančių operacijų. "Tai buvo tikras virsmas krūties vėžio chirurginio gydymo srityje. Šiuo metu atliekame apie 70–80 proc. tausojančių operacijų", – tęsia profesorius.
Dabar ruošiamasi kitam globaliam pokyčiui. "Gydytojai krūties chirurgai, taip pat gydytojai radioterapeutai turės įvaldyti naujas metodikas, – sako V.Ostapenka. – Tai mokslinių darbų temos mūsų jauniems kolegoms, taip pat galimybė jiems kelti savo klinikinę kvalifikaciją. Iš esmės kalbame apie strategiškai kitokį krūties vėžio gydymą. Bandysime įrodyti, kad, taikant kombinuotą gydymą ir atliekant mažesnės apimties operaciją, ilgalaikiai gydymo rezultatai bus tokie patys, o gyvenimo kokybė, tikimės, geresnė."
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...