Atgal į juodąją duobę: kaip joje nepaskęsti?

Praėjusią savaitę vidutinis paros naujų nustatytų COVID-19 atvejų skaičius pasiekė 2 tūkst. Pagal susirgimų skaičių 100 tūkst. gyventojų esame pirmi ES, pagal mirštamumą nuo COVID-19 – treti. Tačiau pastangas ištrūkti iš juodos naujų COVID-19 atvejų duobės ekspertai vadina nepakankamomis.

Ketvirčiu daugiau nei anksčiau

Beveik visas COVID-19 Lietuvos žemėlapis nusidažė juodai. Daugelyje savivaldybių pasiektas aukščiausias užsikrėtimų skaičius – per keturiolika dienų 500–1 000 ir daugiau naujų atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Praėjusios savaitės Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 795 COVID-19 atvejai. Tai daugiausia tarp ES ir Europos ekonominės erdvės šalių. Pagal mirštamumą nuo COVID-19 Lietuva atsidūrė trečioje vietoje, mus lenkia tik Bulgarija ir Rumunija.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusios savaitės naujų paros COVID-19 atvejų vidurkis buvo ketvirtadaliu aukštesnis nei savaite anksčiau. Ekspertai prognozuoja, kad dar keletą savaičių naujų COVID-19 atvejų skaičius augs. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį atsistatydinti. Šis atkerta turįs premjerės Ingridos Šimonytės pasitikėjimą ir kartoja: "Persilaužimo kelias paprastas – toliau visiems skiepytis." LRT žurnalistų paklaustas, koks Sveikatos apsaugos ministerijos planas, jei paros naujų atvejų skaičius ir toliau smarkiai augs, ministras atsakė: "Aš norėčiau retoriškai paklausti kitko – o koks planas tų žmonių, kurie nesiskiepijo? Visi klausia, koks tavo planas. Mes turime planą ir įgyvendiname, mes sukūrėme vakcinacijos infrastruktūrą, mes testavimui parūpinome visas priemones. (...) Man įdomu, koks planas yra galvose tų žmonių, kurie šiandien nesiskiepija. Kaip jie planuoja gyventi toliau?"

A.Dulkį gynė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. "Siūlytume ponui G.Nausėdai, vertinant sveikatos apsaugos ministro A.Dulkio darbą, neperlenkti lazdos. Vyriausybė (...) pasiūlė Seimui pataisas, kad tam tikrų sričių darbuotojai, nepasiskiepiję nuo koronaviruso, už testus turėtų mokėti savo lėšomis", – ELTA citavo R.Morkūnaitę-Mikulėnienę.

Nėra visuomenės sveikatos lyderių, tokių, kuriais žmonės tiki ir jų balsas apie tai, kad skiepai naudingi, kad reikia dėvėti kaukes, laikytis atstumų būtų išgirstas.

Ji priminė ir apie kitą priemonę, kurią vakar patvirtino Seimas – įvesti 100 eurų išmokas besiskiepijantiems senjorams. Tačiau nutylėjo apie tai, kad dar vienai galimai COVID-19 valdymo priemonei – privalomam tam tikrų sričių darbuotojų skiepijimui – Vyriausybė nepritarė.

Kelia nemažai abejonių

Taigi, COVID-19 valdymo politika lieka smarkiai nepakitusi ir toliau kelia nemažai abejonių.

Pasiskiepiję senjorai, išgirdę apie pažadą jiems išmokėti po 100 eurų, garsiai plojo. Tačiau virusologai teigia, kad ši priemonė kaip paskata skiepytis yra pavėluota, ir pasigenda naujų savalaikių priemonių valdant COVID-19. Kad jų reikia, primena imunologas profesorius Saulius Čaplinskas. "Virusas toliau sparčiai plinta. Tai rodo, kad reikia analizuoti, žiūrėti, kokios priemonės dar tinkamos, o ką reikia daryti kitaip. Juk aiškėja, kad idėja sukurti kolektyvinį imunitetą ir taip įveikti pandemiją, ko gero, yra neįgyvendinama, – pasak imunologo, dabar keliamas kitas globalus strateginis tikslas – pasiekti endeminę viruso plitimo stadiją. – Virusui plintant endemiškai, žmonės po truputį užsikrečia vienas nuo kito, tačiau turėdami tam virusui imunitetą (persirgę arba pasiskiepiję) jį tik pastiprina. Endeminis virusas paprastai būna paplitęs tik tam tikruose regionuose, tam tikru laiku. Todėl jį lengviau valdyti. Pavyzdžiui, gripas plinta endemiškai. Deja, ir per endeminį gripo plitimą dalis žmonių suserga sunkiai, dalis neišgyvena."

Tikimasi, kad, pasiekus endeminę koronaviruso plitimo stadiją, sveikatos apsaugos sistema nebūtų perkrauta, paslaugas būtų galima suteikti visiems ir COVID-19 daromas neigiamas poveikis visuomenei būtų minimizuotas. "Danija, Švedija mano, kad endeminį lygį jau pasiekė ir palaipsniui mažina suvaržymus. Tačiau tokį lygį pasiekti galima tik bendromis medikų ir visų piliečių pastangomis", – įsitikinęs imunologas.

Saulius Čaplinskas: nėra visuomenės sveikatos lyderių, tokių, kuriais žmonės tiki ir jų balsas apie tai, kad skiepai naudingi, kad reikia dėvėti kaukes, laikytis atstumų būtų išgirstas. Vytauto Petriko nuotr.

Jo teigimu, kalbant apie besiskiepijančiųjų skaičiaus didinimą, skiepų pasiūlos didinimo, raginimo, gąsdinimo strategijos jau išsisėmė. "Grasinimas galimybių pasu kartais galbūt jau turi neigiamą, o ne teigiamą poveikį. Dabar reikia, ir nuo pat viruso atsiradimo reikėjo, reaguoti į tai, kas dedasi piliečių galvose, kodėl jie nesiskiepija, – anot S.Čaplinsko, tikslinė komunikacija turi būti nukreipta į skiepų priimtinumą. – Dabar vis stengiamasi nešti skiepą prie piliečio durų, bet jis tų durų neatidaro. Negalvojama, ką daryti, kad jis lauktų skiepo. Čia pirmiausia reikia remtis visuomenės nuomonės apklausomis ir pan., kad išsiaiškintume, kodėl žmonės nesiskiepija. O išsiaiškinus, reikėtų bandyti paveikti tą konkrečią priežastį, tuo klausimu šviesti žmones."

Nesupranta, kodėl taip reikia

Nereikalavimas izoliuoti visą darželio grupę ar pradinę klasę, sakyčiau, yra būdas, kad mes gyventume daugmaž normalų gyvenimą. Priešingu atveju vėl visi užsidarysime kaip praėjusią žiemą.

Pasak profesoriaus, jei visuomenė nepakankamai informuota, žmonės nesupranta, kodėl reikia daryti vieną ar kitą veiksmą. "Kalbu ne vien apie skiepus. Mes galvojame, kad pamojuosime galimybių pasu, pagąsdinsime, kad, jei nesiskiepys, darbuotojai bus atleisti, duosime 100 eurų ir jie skiepysis. Tačiau tai gali suveikti tik mažam gyventojų segmentui. Visos šios priemonės – išsisėmusios. Skiepų priimtinumo jos neveikia, nes tai susiję su žmonių informuotumu, su atsakymais į klausimus, knibždančius jų galvose", – profesoriaus žodžiais, tuos klausimus, mitus reikia nustatyti, išanalizuoti ir paneigti.

Jo teigimu, tai nuolatos turėjo būti daroma nuo pat pandemijos pradžios. "O dabar infrastruktūra sugriauta, nėra kas tęstų šiuos darbus, šviestų visuomenę. Nėra visuomenės sveikatos lyderių, tokių, kuriais žmonės tiki ir jų balsas apie tai, kad skiepai naudingi, kad reikia dėvėti kaukes, laikytis atstumų būtų išgirstas. O turėtų būti, kaip ir turėtų būti aiškiai įvardytos asmenybės, kurios vienai ar kitai tikslinei grupei būtų autoritetai ir jos turėtų nuolat apie tai kalbėti tai grupei suprantama kalba. Tai galėtų būti ne tik medikai – ir kunigai, seniūnaičiai ar pan. Bet visų pirma – medikai. Juk žmogui pirmiausia kyla klausimų, susijusių su sveikata: ar jis gali susirgti ir numirti, kaip jam apsisaugoti, kas bus, jeigu jis pasiskiepys?" – pasak S.Čaplinsko, aiškinti apie tai reikėtų neslepiant galimų vakcinos šalutinių poveikių.

Jo žodžiais, nustatant labai konkrečias priežastis, kodėl žmonės nesiskiepija, reikia remtis visuomenės nuomonės apklausomis. Tačiau, kaip pastebi profesorius, kol kas apklausos apie pandemiją Lietuvoje nesiremia mokslu – jos esą organizuojamos, kai susiduria mokslas ir politika, todėl mokslo jose nebelieka.

Išlieka pagrindinė problema

Kad valstybės pastangos pažaboti naują COVID-19 bangą nepakankamos, įvardijo ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė. "Aš nesu epidemiologė, čia mano diletantiška nuomonė, tačiau matyti, kad išlieka pagrindinė problema – didelis procentas nepaskiepytų rizikos grupės žmonių. Todėl viskas neveikia taip, kaip turėtų veikti. O jau kaip skatinti tuos žmones skiepytis – atskiras klausimas. Čia, manau, turėtų patarti ir sociologai, psichologai. Nes jei žmogus yra giliai įsitikinęs, kad jam kenkia skiepai, 100 eurų jo įsitikinimo nepakeis", – pastebėjo profesorė.

Ji įsitikinusi, kad pasiskiepiję ir nepasiskiepiję asmenys turėtų būti traktuojami skirtingai. Pasak profesorės, pakankamai argumentuota atrodo ir tai, kad skiepytiems ir neseniai COVID-19 persirgusiems asmenims nereikia izoliuotis, jei šia liga suserga jų šeimos narys.

Labai svarbu vėdinti patalpas, dėvėti kaukes, laikytis atstumų. Reikia nepamiršti, kad, siekiant neužsikrėsti koronavirusu, skiepai yra tik trečioje vietoje.

"Ne visi pasiskiepiję asmenys platina COVID-19, tik tam tikra jų dalis. Pasiskiepijusio žmogaus ir rizika užsikrėsti, ir perduoti virusą yra mažesnė, tai gal ir teisingas sprendimas yra nereikalauti, kad tokie asmenys izoliuotųsi. Sakyčiau, pasiskiepiję žmonės vis dėlto turėtų būti kitaip traktuojami nei nepasiskiepiję, kitaip nebus motyvacijos skiepytis. Kitu atveju skiepų skeptikai galėtų garsiai pareikšti: ir kas iš to, kad jūs pasiskiepijote?" – prognozavo pašnekovė.

Ji gana teigiamai vertino ir tai, kad nuo rugsėjo 28 d. darželio grupėje ar pradinėje klasėje nustačius COVID-19 atvejį, kitiems tą grupę ar klasę lankantiems vaikams nebereikia izoliuotis. "Vaikai yra atskira istorija. Kai kurių vaikų organizmai koronavirusą labai greitai sudoroja. Įvedant šį izoliacijos reikalavimą, turbūt remtasi kitų šalių praktika, – svarstė A.Žvirblienė. – Praėjusią žiemą, kai dar visai nebuvo skiepų, buvo kitokia situacija. Neskiepyti vaikai, parnešę virusą, kėlė grėsmę šeimos nariams. Dabar visi, kas norėjo, galėjo pasiskiepyti. Jeigu kažkas nesiskiepijo, tai yra jų problema, ir jei vaikas dabar parneš ir sukels grėsmę nepasiskiepijusioje šeimoje, tai, galima sakyti, yra tos nepasiskiepijusios šeimos problema. Nereikalavimas izoliuoti visą darželio grupę ar pradinę klasę, sakyčiau, yra būdas, kad mes gyventume daugmaž normalų gyvenimą. Priešingu atveju darželiai, mokyklos nebeveiks, ir vėl visi užsidarysime kaip praėjusią žiemą."

Kinta: virusologų teigimu, aiškėja, kad idėja sukurti kolektyvinį imunitetą ir taip įveikti pandemiją, ko gero, yra neįgyvendinama. Vytauto Liaudanskio nuotr.

A. Dulkys pirmadienį spaudos konferencijoje patvirtino, kad galimybių paso kol kas neplanuojama atsisakyti. Jis atkreipė dėmesį, kad galimybių pasas COVID-19 pandemijos metu padeda kurti saugesnę aplinką veikti verslams. „Šiandien galimybių pasas arba jo atitikmuo veikia dar daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Ir šitame etape jis mums dar padeda tiek valdyti srautus, tiek kurti saugesnę aplinką ir veikti verslams“, – ministrą citavo ELTA.

Vadina dideliu praradimu

Kad vaikams gali būti taikomos kitokios nei suaugusiesiems izoliacijos sąlygos, A.Žvirblienei pritarė ir S.Čaplinskas. "Teigiamo atvejo nustatymas, ypač, kai neaišku, kokiu metodu tai nustatyta, dar nepasako, kad konkretus vaikas labai platina infekciją. Juk vaikai vienas kitam virusą perduoda ne taip intensyviai kaip suaugusieji ir dauguma jų serga lengvai. Dėl to čia reikia labai kruopštaus požiūrio. Todėl, jei vienam vaikui antigenų arba PGR testo rezultatas yra teigiamas ir visa darželio grupė izoliuotųsi, būti negerai", – teigė imunologas.

Faktą, kad Vyriausybė nepritarė pataisoms, numatančioms privalomą tam tikrų sričių darbuotojų skiepijimą, S.Čaplinskas vadino dideliu praradimu. "Teikiant kai kurias paslaugas, ypač – viešas kontaktines paslaugas didelės rizikos grupės žmonėms, darbuotojai turi būti paskiepyti. Tai, visų pirma, sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigų, švietimo sektoriaus darbuotojai. Bet pirmiausia žmonėms reikėtų išaiškinti, kodėl to reikia. Kad tai atrodytų ne kaip represinė priemonė, o kaip racionali norma", – atkreipė dėmesį imunologas.

Pasak jo, siekiant pažaboti viruso plitimą, svarbiausias tikslas turėtų būti kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusį asmenį. S.Čaplinsko teigimu, dabartinė situacija, kai PGR testo, o paskui – ir jo atsakymo, reikia laukti kelias paras, viruso plitimo stabdyti nepadeda. Kaip ir Klaipėdos atvejis, kai, nustačius koronavirusą vienam žmogui, su juo artimą kontaktą turėjęs asmuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro žinutę apie tai, kad turi izoliuotis, gavo tik po devynių parų.

"Antras tikslas – reikia nepamiršti būdų viruso perdavimo keliui užkirsti. Juk dalis žmonių, nežinodami, kad serga, eina į darbą. Taigi, labai svarbu vėdinti patalpas, dėvėti kaukes, laikytis atstumų. Reikia nepamiršti, kad, siekiant neužsikrėsti koronavirusu, skiepai yra tik trečioje vietoje", – priminė profesorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galimybių pasas kelia žalą žmonėms

Galimybių pasas kelia žalą žmonėms portretas
Straipsnyje rašoma: “ galimybių pasas COVID-19 pandemijos metu padeda kurti saugesnę aplinką veikti verslams.“ Galimybių pasas reikalingas TIK verslininkams, o paprastam žmogui jis sukelia daug keblumų, eikvoja jo sveikatą, laiką ir nervų sistemą. Tad kam reikalingas toks įstatymas ir tokia sistema, kuri yra žalingą žmogui...?!

Reikia tik paploti

Reikia tik paploti portretas
Reikia tik dziaugtis kad valstietija mirsta. Kuo maziau bukagalviu neissilavinusiu antivakseriu kaimieciu, tui visiems geriau. Nes tokios sumos leidziamos ju islaikymui. Megejai nachaliavai gyventi atairado. Ju vieta po zeme.

Onė

Onė portretas
Bukapročiai, beraščiai rašinėtojai, o bendrai visus durnus komentarus siūlau uždrausti ir nespausdinti laikraščiuose, nemulkinti žmonių su savo durnais komentarais.
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių