Sustabdžius galimybių pasą vaikams, kai kurie tėvai jaučiasi apgauti: skiepijo tik dėl jo

Po švenčių eilės „Litexpo“ esančiame vakcinacijos centre gerokai sumažėjo. Čia nebeplūsta ir prieš moksleivių atostogas vaikus paskiepyti norėję tėvai. Vakcinavimo centro atstovai įsitikinę: pasiskiepijo visi, kurie norėjo, tarp jų – ir mažamečiai.

Per mėnesį čia spėta paskiepyti apie 5 tūkst. vaikų iki 16 metų. Dalį sudaro ir vaikai, kurie skiepijosi tik dėl prieš dvi savaites Lietuvoje įvesto privalomo galimybių paso vaikams nuo 12 metų.

„Truputį naivokas požiūris sakyti, kad esame apgauti. Tiesiog ta situacija, kurioje gyvename, jau tęsiasi apie porą metų. Ką galima pastebėti žiūrint iš šalies, kad sprendimai keičiasi dėl to, kad keičiasi situacija“, – kalbėjo vienas savo vaiką paskiepijęs vilnietis.

„Norime pasinaudoti viskuo, kas prieinama, kad apsaugotume savo vaikus, kad po to nereikėtų gailėtis, kad kažko nepadarėm“, – šnekėjo kita vilnietė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ir nors vieni minės antro skiepo gavimo dieną, kiti tėvai sakė švenčiantys laisvę. Taip savo vaikų neskiepijantys sureagavo į premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimą, kad galimybių pasas vaikams laikinai atšaukiamas.

„Dabar reikalavimas taikyti galimybių pasą paaugliams iki 16 metų bus atidėtas. Kaip ir minėjau, visiems vaikams testai bus išdalinami į namus ir bus tikimasi, kad tėvai rūpinsis, kad jų vaikai sirgdami neitų į mokyklą“, – sakė I. Šimonytė.

Norime pasinaudoti viskuo, kas prieinama, kad apsaugotume savo vaikus, kad po to nereikėtų gailėtis, kad kažko nepadarėm.

„Aišku, kad džiugina, kad galėsime kažkur su vaiku išeiti ir nereikės jo kankinti. Nes ji ir taip skiepų bijo“, – džiaugėsi pakeitimais viena vilnietė.

Galimybių pasas vaikams stabdomas sparčiai plintant omikron atmainai. Siekiama, kad testuojami vaikai papildomai neapkrautų testavimo punktų.

„Dėl viruso plėtros dabar turėsime koncentruoti savo dėmesį į simptominius žmones ir į tų žmonių artimiausius kontaktus. O mobilieji punktai ir visa testavimo infrastruktūra turi tiek pajėgumų, kiek turi, mes neturime atliekamos infrastruktūros ir papildomų pajėgumų tam, kad reguliariai dar testuotume vaikus, kurių tėvai nusprendė neskiepyti dėl savo kažkokių įsitikinimų“, – aiškino I. Šimonytė.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Tokį žingsnį palaiko ir Gitano Nausėdos suburta sveikatos ekspertų grupė. Ekspertai sako, kad galimybių pasas kaip pagrindinė saugumo užtikrinimo priemonė plintant omikron atmainai nebėra efektyvi.

„Manome, kad susibūrimų mažinimas, srautų apribojimas, vėdinimas, kaukės šiuo metu efektyvesnė priemonė negu įleisti žmogų su galimybių pasu ten, kur yra žmonių, kurie nešioja omikron virusą arba juo serga, ir galvoti, kad tai yra saugi priemonė“, – komentavo profesorius Kęstutis Petrikonis.

Prezidentūroje suburti ekspertai siūlo plėsti testavimą greitaisiais antigenų testais. Akcentuojama, kad omikron atmaina užsikrečia ir stiprinančiąją skiepo dozę gavę asmenys.

Ekspertų grupė įsitikinusi, kad omikron atmaina piką pasieks sausio gale–vasario pradžioje ir truks dvi tris savaites, skirtingai negu delta atmainos atveju, kai pikas tęsdavosi kelis mėnesius.