Planuoti – verta

„Jau ne vienam pirkėjui įprasta praktika tapo planuoti apsipirkimus, taip stengiantis minimizuoti apsilankymų prekybos centruose skaičių. Net ketvirčiu ūgtelėjęs vidutinio pirkinių krepšelio dydis tai tik patvirtina. Pirkėjai įprato į parduotuves užsukti su pirkinių sąrašais, apsiperkant neužtrukti. Tokie įpročiai rodo klientų sąmoningumą, atsakomybę, rūpestį savimi“, – sako E. Dapkienė.

Savo ruožtu V. Kurpienė antrina – verta planuoti ne tik pirkinių krepšelį, bet ir mitybos režimą. Dietistės teigimu, toks įprotis reikšmingai pagerintų mitybos įpročius, o tuo pačiu ir bendrą savijautą.

„Patartina į priekį susiplanuoti produktus, patiekalus, mitybos laiką. Taip atsiras dienos ritmas, suteiksiantis daugiau tvarkos gyvenimui namuose, kuriuose ir toliau turime derinti daugybę pareigų. Nusistatę ritmą, kada kartu su šeima susėdame prie stalo, pagerinsime emocinę būseną, nes atsiras laiko pabendrauti su namiškiais, pasikalbėti ne apie reikalus ar rūpesčius, o aptarti malonias temas, ramiai pabūti drauge. Taip kartu žengsime pirmą svarbų žingsnį mitybos subalansavimo link“, – įsitikinusi V. Kurpienė.

Racionas turi būti visapusiškas

Užsiminusi apie mitybos laiko planavimą, dietistė pataria namuose susikurti ir valgymo ritualus. Anot V. Kurpienės, šiuo metu dauguma dėl įvairiausių priežasčių gyvenime patiria įtampą, tačiau prie stalo ji rekomenduoja pastarosios vengti.

„Kalbėdami apie problemas, maistą kramtome per mažai, o valgome – per greitai. Be to, ir suvalgome daugiau, o tuomet tampame apsnūdę, apsunkę. Vėliau norime saldaus maisto, gerti tonizuojančius gėrimus, pavyzdžiui, kavą. Neretai taip kartu užauga papildomi kilogramai, sumažėja energijos, gali pablogėti ir sveikatos būklė, o tai patiriamą įtampą tik padidina. Atsiduriame tarsi užburtame rate. Išeitis iš jo galėtų tapti asmeniai šeimos ritualai prie stalo. Susėdus valgyti, verta išjungti televizorių, transliuojantį nemažai neigiamos informacijos, ir jį pakeisti malonia, patinkančia ir lėta muzika. Sutarkite su namiškiais, jog vakarieniaudami kiekvienas pasidalinsite trimis gerais dalykais, nutikusiais per dieną. Tai gali būti pasisekimai darbe, atrasta nauja knyga, netikėtas pasivaikščiojimo maršrutas“, – pataria V. Kurpienė.

Tokie šeimos ritualai, pasak mitybos specialistės, prie stalo sukurs pakilią nuotaiką, pagerins šeimos santykius, sumažins nerimą. Kitas V. Kurpienės įvardijamas subalansuotos mitybos patarimas – visų būtinų produktų įtraukimas į racioną.

„Visi sveiką maitinimąsi suvokia skirtingai. Vieni nevalgo mėsos, kiti – pieno produktų, treti renkasi tik augalinės kilmės maistą, o likusieji valgo viską. Visgi subalansuota mityba yra raciono visapusiškumas. Todėl reiktų vengti iš jo išmesti kažkurias produktų grupes ir planuojant meniu į pastarąjį proporcingai per savaitę įtraukti visą organizmui būtiną maistą. Taip mitybos plane turėtų atsirasti įvairių baltymų, liesos mėsos, liesos ir riebios žuvies, kiaušinių, ankštinių kultūrų – pupų, pupelių. Taip pat – nedidelis kiekis pieno produktų, vaisių, grūdų ir ne tik grikių bei, žinoma, daržovių, kurių porcija – būtina prie kiekvieno pagrindinio valgio. Tik maitinantis įvairiai lengviausia organizmui suteikti tai, ko jam reikia“, – akcentuoja dietistė.

Daugiau spalvų mažesnėje lėkštėje

Pabrėždama daržovių valgymo būtinumą, V. Kurpienė priduria – jas rinktis reiktų atsižvelgiant į sezoniškumą. Dietistė teigia: parduotuvių lentynose netrukus rasis vis daugiau šviežių agurkų, ridikėlių, žalumynų bei įsibėgės pastarųjų daržovių sezonas.

„Iki to laiko daugiau dėmesio reikėtų skirti kopūstinėms, šakninėms daržovėms. Renkantis daržoves ir vaisius, patartina pirkinių krepšelyje sudėti kuo daugiau spalvų. Jei jos yra bent trys lėkštėje, maistas instinktyviai atrodo gražiau ir labiau žadina apetitą. Be to, kiekvieną vaisių ir daržovių spalvą suteikia vis kitoks antioksidantas, kuris skirtingai ir teigiamai veikia sveikatą. Todėl išties verta vieną kartą pirkti baltą kopūstą, kitąkart – mėlyną, rinktis baltą ir raudoną svogūnus. Jie organizmui turės skirtingą poveikį“, – dalijasi V. Kurpienė.

Tuo tarpu paklausta, koks turėtų būti valgomų porcijų dydis, mitybos specialistė tikina – vieningo atsakymo nėra. Maisto kiekis, nuo kurio jaučiamės sotūs, yra labai individualus ir priklauso nuo daugybės sudedamųjų: amžiaus, fizinio aktyvumo, sveikatos sutrikimų, patiekalų kaloringumo bei daugelio kitų aspektų.

„Todėl pravartu atkreipti dėmesį ne į porcijų, o į lėkščių dydį. Pastebima, jog jis per pastaruosius dešimtmečius stipriai pasikeitė. Lėkštėms tapus didesnėms, pakito porcijų dydis. Jis gali skirtis net 50-100 proc. kalorijų. Savo ruožtu fizinis aktyvumas dabar yra sumažėjęs. Tai reiškia, jog kalorijų suvalgome daugiau, o išdeginame – mažiau. Todėl tinkama išeitis – mažesnių lėkščių pasirinkimas.  Taip galima pasiekti geresnių rezultatų be drastiškų pokyčių“, – papildo V. Kurpienė.