Atvejo vadybininkė: mano darbas yra tam tikrame kūrybos procese

Atvejo vadybininkas – gana nauja ir negirdėta specialybė ne tik uostamiesčio ligoninėje, bet ir Lietuvoje. Klaipėdos universitetinė ligoninė tapo pirmąja gydymo įstaiga, kur onkologiniams pacientams tenkančią naštą padeda palengvinti ir atvejo vadybininkas.

Pokalbis apie tai su Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) atvejo vadybininke Samanta Savickaite.

– Kas yra atvejo vadybininkas ir ką jis veikia?

– Onkologinės ligos patirtis žmogui išties neretai yra labai didžiulis išbandymas. Tik išgirdus diagnozę "vėžys", natūralu, kad sergantysis patiria baimę, nežinomybę, stresą, rūpestį dėl savo sveikatos, o visa tai lydi klausimai "kas manęs laukia? Ką man daryti?"

Kyla tam tikra sumaištis dėl ateities – ligos gydymo, kasdienio gyvenimo. Atvejo vadybininko tikslas – suvaldyti šį ligonio patiriamą chaosą, užtikrinti, kad nuo pat pirmo patekimo pas gydytoją onkologą pacientas gautų visą reikalingą pagalbą ir paramą.

KUL praktikoje veikia vadinamasis "Žaliasis koridorius", per kurį ligoniai, kuriems pirmą kartą diagnozuotas vėžys, pagreitintai patenka pas gydytoją specialistą.

Tokiu būdu užsiregistravę pacientai po konsultacijos su gydytoju onkologu siunčiami pas atvejo vadybininką, kuris skubos tvarka suorganizuoja visus reikiamus tyrimus ir specialistų konsultacijas, kad būtų galima kuo greičiau pradėti ligos gydymą, kiekvieną pacientą išsamiai informuoja dėl tolimesnių veiksmų, konsultuoja įvairiais pagalbos galimybių klausimais.

Atvejo vadybininkas gali būti įvardijamas kaip pacientą lydintis asmuo, kuris savo veikla siekia padėti ligoniui orientuotis jo ligos gydymo kelyje, išgirsti ir suprasti paciento įvairius poreikius ir padėti rasti sergančiajam svarbių problemų sprendimus.

Iš tiesų, atvejo vadybininkas tampa tuo pirminiu kontaktiniu asmeniu, į kurį pacientas gali kreiptis iškilus įvairiausioms su jo liga susijusioms problemoms (nuo sunkumų atvykti į ligoninę iki stiprių emocinių išgyvenimų) ir kuris taip pat rūpinasi paciento gerove viso gydymosi laikotarpiu.

– Kuo atvejo vadybininkas skiriasi nuo socialinio darbuotojo?

– Labai svarbu atskirti terminus "atvejo vadybininkas" ir "socialinis darbuotojas", nes mūsų visuomenėje jie gana dažnai sutapatinami.

Socialinio darbuotojo veikla yra aiškiai apibrėžta, susijusi su socialinių klausimų, tokių kaip neįgalumas, darbingumas, šalpos išmokos ir kt., sprendimu.

Atvejo vadybininkas veikia kaip vadybininkas tiesiogine to žodžio prasme.

O atvejo vadybininkas veikia kaip vadybininkas tiesiogine to žodžio prasme, nes, esant poreikiui, jis organizuoja įvairias konsultacijas su specialistais, taip pat ir su socialiniu darbuotoju.

Taigi, socialinis darbuotojas, kaip ir dvasininkas ar psichologas, yra didelės komandos, kuri dirba su onkologiniais pacientais, narys, o atvejo vadybininko paskirtis – koordinuoti šį komandinį darbą.

– Kiek laiko dirbate ligoninėje? Ar tai pirmoji jūsų darbovietė kaip atvejo vadybininkės?

– Ligoninėje dirbu nuo šių metų sausio ir tai yra pirmoji mano darbovietė, kurioje dirbu konkrečiai kaip pirminių onkologinių ligonių atvejo vadybininkė.

Tačiau norėčiau pažymėti, kad patirties dirbant su onkologiniais ligoniais turiu iš ankstesnės savo mokslinės ir savanoriškos veiklos.

Nuo pat mano bakalauro studijų pradžios teko savanoriauti ne vienoje onkologijos srityje dirbančioje organizacijoje, kur galėjau susipažinti su esama pagalbos onkologiniams ligoniams situacija ir ypatumais.

– Kokius mokslus reikia baigti, kad galėtumei dirbti šį darbą?

– Esu baigusi specialius konsultavimo ir bendravimo su onkologiniais ligoniais mokymus.

Iki šiol esu Psichosocialinės onkologijos asociacijos Lietuvoje, Tarptautinės psichoonkologijos asociacijos, Jaunųjų gydytojų asociacijos narė.

Turiu tarptautinės praktikos antroje pagal dydį Jungtinės Karalystės labdaros organizacijoje "Macmillan", kuri labai plačiai ir aktyviai vykdo lobistinę ir praktinę veiklą kuriant į asmenį orientuotą onkologinių ligonių sveikatos priežiūrą.

Šios praktikos metu susipažinau su šiuolaikinės onkologinių ligonių sveikatos priežiūros politiniais ir vadybiniais aspektais, pamačiau tą "tikrąją" atvejo vadybą.

Žinoma, negaliu nepaminėti ir savo sveikatos priežiūros vadybos magistro studijų Klaipėdos universitete.

– Minėjote, kad atvejo vadybininko pareigybė Lietuvoje yra gana nauja. Gal galite papasakoti plačiau?

– Pasaulinėje praktikoje sveikatos sektoriuje dirba sertifikuoti atvejo vadybininkai, kurie baigia specialus apmokymus, kursus. Lietuvoje tokios pareigybės kaip atvejo vadybininkas nėra, todėl atitinkamai ir šių specialistų niekas dar neruošia.

Šiandienė situacija yra tokia, kad atvejo vadybininko atsiradimas yra realiai konkrečios įstaigos iniciatyvos rezultatas.

Norėčiau pažymėti, kad KUL pirminių onkologinių ligonių atvejo vadyba pradėta taikyti būtent gydytojo Alvydo Česo iniciatyva. Man labai pasisekė, kad su savo idėjomis atsiradau tinkamoje vietoje tinkamu laiku.

Dabar, žinoma, mes šia savo bandomąja veikla sieksime, kad perspektyvoje mūsų šalyje atsirastų tokia pareigybė, būtų paruošti veiklos standartai, pareigybių aprašas, nes tai yra išties labai svarbu.

Bendrais bruožais kalbant apie atvejo vadybininko veiklos ypatumus, galiu iš patirties pakomentuoti, kad norint dirbti šį darbą labai svarbu turėti tarpdisciplininių žinių ir kompetencijų.

Meluočiau sakydama, kad pakanka vadybinių žinių ir įgūdžių, kurie, žinoma, yra būtini. Tačiau taip pat labai svarbios ir onkologijos srities žinios, šios tikslinės pacientų grupės poreikių ir jų gydymo ypatumų suvokimas.

Nors vienas iš mano pagrindinių veiklos tikslų yra operatyviai suorganizuoti pacientui reikiamus tyrimus ir specialistų konsultacijas, kad jis galėtų pradėti gydymą ir gauti savalaikę pagalbą, taip pat labai svarbu ir kontakto su pacientu užmezgimas, bendradarbiavimui palankios aplinkos sukūrimas.

Šiame darbe reikalingi ir komunikaciniai gebėjimai, tam tikras psichologinis pasiruošimas. Galiausiai konsultuojant pacientus būtina turėti daug informacijos apie tai, kur ir kokiais atvejais juos nukreipti, kad būtų suteikta reikalinga pagalba.

– Kokia šios srities patirtis kitose gydymo įstaigose Lietuvoje ir užsienyje?

– Atvejo vadyba onkologijoje yra plačiai taikoma JAV, Anglijoje, Skandinavijos šalyse, tačiau ši praktika vis sparčiau integruojama ir į kontinentinės Europos šalis.

Amerikietiškojo modelio atveju, kad taptum sertifikuotu atvejo vadybininku, yra būtina baigti specialius kursus. O, pavyzdžiui, Anglijoje, Suomijoje atvejo vadybininkais dažnai tampa ilgametę patirtį dirbant su onkologiniais ligoniais turinčios vyr. slaugytojos ar socialiniai darbuotojai, kuriems skiriami specialūs apmokymai, kompetencijų kėlimo kursai.

KUL yra vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, kuri taiko tokią atvejo vadybą "Žaliajame koridoriuje", dirbant su įvairių tipų onkologinėmis ligomis.

– Kaip žmonės reaguoja į jūsų pareigas?

– Atvirai prisipažinsiu, kad prieš pradėdama šią veiklą baiminausi, kaip mane priims pacientai, koks bus pačių ligoninėje dirbančių specialistų požiūris.

Mano dideliam džiaugsmui, pacientai į mano pareigas reaguoja labai palankiai, maloniai bendrauja ir bendradarbiauja, savo išgyvenimais atvirai dalijasi tiek vyrai, tiek moterys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Konstantinas

Konstantinas portretas
Samanta, tu atlieki didingą misiją - padedi žmonėms. Ačiū Tau.

Irena

Irena portretas
Ačiū miela Samanta už pagalbą -Jus nuostabus žmogus, tvirtybės Jums.❤
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių