„Šiek tiek bus mažinamas profilaktinių testavimų skaičius savivaldybėse, kurios yra įtraukiamos į rizikingų savivaldybių sąrašą, bet bus plečiamas, kaip ir minėjau, simptominių atvejų testavimo skaičius ir, aišku, židiniuose esančių asmenų skaičius“, – spaudos konferencijoje žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Veryga.

Pasak jo, tokie sprendimai priimami, nes kasdien auga sergančiųjų skaičius, formuojasi nauji židiniai, o todėl daugėja ir žmonių, kuriuos reikia tirti ne profilaktiškai.

Kaip vėliau pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, nuo rugpjūčio 31 dienos profilaktiniai tyrimai nebus atliekami socialiniams darbuotojams, ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams, mobiliųjų punktų darbuotojams, pasienio punktuose dirbantiems Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojams.

SAM teigimu, profilaktiškai toliau bus testuojami gydymo ir globos namų darbuotojai bei gydymo įstaigų pacientai.

Ministro teigimu, su tuo yra susiję ir pasikeitimai, kuriuos planuoja Karštoji koronaviruso linija. Pasak A. Verygos, bus suformuotos dvi atskiros eilės: viena iš jų bus skirta tiems, kurie nejaučia ligos simptomų, tiriasi profilaktiškai, o kita – tiems, kurie jaučia simptomus.

„Šiandien kalbėjome, kad pradžioje, turbūt, bus apie 10 proc. vietų ir laikų mobiliuose punktuose palikti būtent simptominiams asmenims, kad jie galėtų greitai užsiregistruoti ir greičiau atlikti tyrimą, nes atliekant židinių epidemiologinius vertinimus labai svarbu pirmiausia išsiaiškinti, su kuo kontaktavo tie asmenys, kurie turi tam tikrų simptomų“, – teigė A. Veryga.

Šiek tiek bus mažinamas profilaktinių testavimų skaičius savivaldybėse, kurios yra įtraukiamos į rizikingų savivaldybių sąrašą, bet bus plečiamas simptominių atvejų testavimo skaičius ir, aišku, židiniuose esančių asmenų skaičius.

Anot jo, bendros testavimo apimtys nebus mažinamoms, o reagentų turima pakankamai.

Be kita ko, ministras taip pat sakė, kad Karštojoje linijoje bus įdiegiama galimybė skambinantiems pasirinkti, ar žmogus nori registruotis tyrimui, ar turi nesusijusių su testavimu klausimų.

„Karštosios linijos pateikta informacija parodė, kad labai nemaža dalis asmenų skambina ne dėl registracijos, skambina pasitarti, pasiklausti. Tai sudaro tam tikras eiles ir nėra paprasta prisiskambinti“, – kalbėjo jis.

Teigiamą greitojo testo rezultatą turi patvirtinti PGR testas

SAM paaiškina, kad žmonės, kuriems greituoju serologiniu testu kraujyje nustatomas teigiamas IgM antikūnas, rodantis, kad jis galimai serga koronaviruso infekcija, privalo kreiptis į Karštąją liniją 1808 ir registruotis PGR tyrimui koronaviruso infekcijos nustatymui atlikti.

Dalis koronaviruso (COVID-19) infekcijos atvejų besimptomiai arba klinikiniai požymiai būna išreikšti labai lengvai forma, todėl kai kurie gyventojai, norėdami žinoti, ar jau persirgo šia klastinga liga, kreipiasi į gydymo įstaigas, turinčias licencijas atlikti greituosius serologinius testus, kad pasitikrintų. Jeigu tyrimo metu nustatomi specifiniai IGG ir IGA klasės antikūnai, reiškia, kad žmogus jau persirgęs koronaviruso infekcija ir jam susiformavęs imunitetas, o jeigu nustatomas teigiamas IgM antikūnas – tai gali būti požymis, kad žmogus galimai serga koronaviruso infekcija.

Pažymėtina, kad teigiamas IgM nebūtinai reiškia, kad žmogus yra užsikrėtęs koronaviruso infekcija. Tos pačios klasės antikūnai gali susidaryti ir po skiepo, todėl reikia vertinti ir greitojo serologinio testo atlikimo laiką ir kitas aplinkybes. Bet kuriuo atveju, kol bus atliktas PGR testas ir paneigta koronaviruso diagnozė, žmogus privalo izoliuotis.

Atsižvelgus į mokslininkų išvadas, vadinamieji greitieji serologiniai testai gydymo įstaigose gali būti naudojami keliems tikslams. Juos bus galima atlikti, siekiant patikrinti, ar žmogus yra sirgęs koronavirusine infekcija, ar ne, t. y. vadinamajai serokonversijai nustatyti, taip pat – imuninio atsako nustatymui, praėjus mažiausiai 14-likai dienų nuo koronavirusui būdingų simptomų pradžios. Be to, greitieji testai gali būti atliekami ir tais atvejais, kai žmogus jaučia ryškius koronaviruso infekcijai būdingus klinikinius požymius, tačiau pakartotiniai tyrimai PGR metodu yra neigiami.

SAM atkreipia dėmesį, kad greitieji testai skirti tik profesionaliam naudojimui, kai rezultatus vertina ir interpretuoja sveikatos priežiūros specialistai. Tai reiškia, kad namų sąlygomis, be sveikatos priežiūros specialisto, jie neturėtų būti naudojami.

Daugėja koronaviruso židinių

Kaip spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, šiuo metu Lietuvoje yra 26 aktyvūs koronaviruso židiniai.

„Tu židinių skaičius yra didėjantis. Lyginant su liepos, birželio mėnesiais, taip pat didėja ir jų skaitlingumas“, – teigė ji.

Anot NVSC atstovės, keičiasi ir židinių pobūdis – anksčiau daugiausia jie buvo susiję su gydymo įstaigomis, o dabar – su renginiais, šeimyninėmis šventėmis, darbo vietomis.

„Dabar daugiausiai serga jauni asmenys. Rugpjūčio mėnesį 70 proc. sergančiųjų yra jauni asmenys – nuo 20 iki 50 metų. Jie yra aktyvūs, lankosi prekybos centruose, kultūros renginiuose, baruose. Aišku, mes be to negalime gyventi, bet turime ir rezultatus“, – aiškino D. Razmuvienė.

Per praėjusią parą nustatyti 36 nauji susirgimai.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 2762 koronaviruso atvejai, tebeserga 862 asmenys, 1802 – pasveiko.

Nuo COVID-19 iš viso mirė 85 asmenys, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.