"Jeigu vaikas judrus ir smalsus, jeigu mėgsta šokti pasistiebęs ant pirštukų ar puspirščių ir atlikti sukinius – tai simptomai, kuriuos verta gydyti baleto pamokomis", – šypsosi baleto pedagogė Birutė Monstavičiūtė.

Lyg paskutinį kartą

Sakoma, kad vieni baleto šokėjai yra išmokę baleto, arba išugdyti, o kiti, kurių mažuma, – gimę šokiui. B.Monstavičiūtės kūrybos kraitėje – vaidmenys Lietuvos operos ir baleto teatre ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, spektakliuose "Žydrasis Dunojus", "Balius Savojoje", "Čigonų baronas", "Zygfrydo Vernerio kabaretas", "Mieloji Čariti" ir kituose.

Vienas, bet ne pats svarbiausias šios balerinos pedagoginės veiklos siekių – į profesionalų kelią palydėti baletui gabius vaikus.

Eiti į sceną tarsi paskutinį kartą gyvenime, o į pratybų klasę – lyg į pirmą pamoką mokykloje – tai vienas iš baleto artisto moto. Toks palydėjimas, patikslina Birutė, skirtas talentingiesiems. Tik jie pajėgūs realizuoti aukštus siekius. Bet pajausti, ką reiškia lyg paskutinį kartą, gali ir keturmetė mergaitė.

Šešias dienas per savaitę

Baleto mokomasi nuo mažumės, pradėti galima nuo trejų metų.

Profesionaliai mokomasi mažiausiai aštuonerius metus, po tris–šešias valandas per dieną ir šešias dienas per savaitę. Tiesa, iš pradžių pamokos mažiau intensyvios. Ar tai sveika?

Jeigu dirbama tinkamai, paaiškina balerina, pamokos negali žaloti. Neteisinga būtų sakyti, kad profesionalus baletas gerina sveikatą. Juk baleto šokėjai, kaip ir bet kurios sporto šakos profesionalai, labai daug dirba fiziškai.

"Kai, būdama dešimties, aš atėjau į baleto klasę, man viskas labai patiko: mokytis, dirbti, kartoti ir kartoti judesius, nepaisant skausmo, nejaučiant nuovargio. Po to – scena! Patiko studijuoti baletą, išmėginti savo kūno galimybes. Nepraleisdavau progos kitiems vaikams patarti, tada nė neįtardama, kad jau mokausi mokyti kitus. Uoliai dirbau, stebėjau save, užsirašinėjau mokytojų pastabas. Gaudžiau kiekvieną jų žodį ir per pertraukėles pasižymėdavau užrašų knygelėse, grįžusi namo dar papildydavau nuo savęs. Tos pastabos tebegyvena mano mintyse", – pasakoja B.Monstavičiūtė.

Ji yra baigusi pedagogikos ir psichologijos studijas, įgijo choreografijos magistro laipsnį.

Šiandien susidaro įspūdis, kad Lietuvoje visi šoka ar bent norėtų šokti. Ir tai, sako baleto artistė, džiugina.

Ugdo, stiprina, drąsina

Ar visi baleto mokęsi vaikai gebės žengti į sceną drąsiu, elegantišku ir plastišku profesionalo žingsniu?

"Norėčiau, kad išlavinti įgūdžiai, erdvės pajauta ir meninis pasaulio suvokimas bei kūrybiškumas jauniems žmonėms padėtų kurti tikrojo pašaukimo ir asmeninio gyvenimo erdves. Nebūtinai jos turi būti susijusios su choreografija ir scena. Siekiu vaikus išmokyti kuo profesionaliau atlikti judesius, bet ne eikvojant jų sveikatą. Ir nesu nuolaidžiautoja linkusiems patingėti: disciplina, atsakomybė, tinkama apranga, šukuosena – svarbūs visi klasikinės baleto mokyklos reikalavimai", – apie atsakingą darbą baleto ir šokio teatre "Žydintis sodas" kalba B.Monstavičiūtė.

Tik nedidelėje grupėje kiekvienas vaikas gali gauti krūvį ir ugdymą, atitinkančius individualius fizinius ir psichikos duomenis. Kartais solo pamokos geriau nei grupinės atskleidžia vaiko gabumus ir asmenybę.

Baletas, jeigu jo mokoma vaiko nelaužant ir atsižvelgiant į individualius gebėjimus bei charakterio ypatybes, ne tik stiprina kūną, ugdo valią, lavina klausą, bet ir suteikia pasitikėjimo, ugdo bendravimo įgūdžius ir kūrybiškumą. Todėl tinka liekniems ir apkūniems, veržliems ir ramesnio būdo vaikams.

Baleto pamokos gali gerokai keisti charakterį. Tarkime, pasyvus ir ramus vaikas taps aktyvesnis, drąsesnis. Įgijęs naujų įgūdžių, jis ir kitiems galės pasakyti bei pademonstruoti: aš tai moku, aš sugebu, galiu. Uždaroko būdo vaikai tampa drąsesni, valdantys stresą. Išmokę vadinamojo sceninio žvilgsnio, ir kasdienėse situacijose lengviau bendrauja ir gerai jaučiasi kitų žmonių bendrijoje.

Galima koreguoti laikyseną

Net fiziniai trūkumai netrukdo mokytis baleto ar pasirodyti scenoje. Vadinamasis baletinis kūno tiesumas yra anatomiškai taisyklingas, kitaip nei priverstinė ir iš dalies netaisyklinga kūno padėtis šokant pramoginius šokius.

Kai laikysena tinkama, gerai funkcionuoja plaučiai ir kiti organai, o kintantis krūvio intensyvumas treniruoja širdies ir kraujagyslių sistemą. Baletas kaip fizinio aktyvumo veikla tinka vaikų stuburo iškrypimui (skoliozei), šleivapėdystei koreguoti ir bendrai lavinti bei stiprinti kūną, tačiau nėra reabilitacijos metodas.

Baleto pamokos labiau tinka sveikiems vaikams, tačiau galimas ir tam tikras gydomasis poveikis. Judesiu ir taisyklingomis pozomis aktyvinus kraujotaką ir kvėpavimą, nedideli negalavimai tiesiog išnyksta. Pavyzdžiui, per baleto pamoką gali liautis skaudėti galvą, nors mokykloje įsiskaudėjo. Kai kurių žarnyno veiklos sutrikimų taip pat galima atsikratyti keletu mankštos pratimų. Žinoma, aukšta temperatūra ar peršalimas baleto pamokomis negydomi.

Gimę šokti

Per savo mokymosi ir karjeros metus B.Monstavičiūtė yra patyrusi traumų, tad savo auklėtinius siekia nuo jų apsaugoti, vesdama individualaus ir nuosaikaus ugdymo keliu.

Jos pamokėlėse vaikai atlieka raumenų stiprinimo, kvėpavimo, lankstumo ir jėgos ugdymo bei vaikų jogos pratimus, rengiasi pasirodymams ir spektakliams, dalyvauja koncertuose, konkursuose. Taip užauginami ir tie, kuriems baletas taps profesionalia veikla, profesija.

Scena vilioja daugelį, bet, norint patekti į ją ir ilgai išlikti, reikia alinamo kasdienio darbo. Išimtis – talentingi, ištvermingi, imlūs vaikai.

"Atrodo, taisyklingas judesys gyvena jų viduje, jie laukia nesulaukia baleto pamokų. Būtent tokiems vaikams tikrai reikia siekti baleto artisto karjeros, – linki B.Monstavičiūtė. – Jie gamtos apdovanoti, turintys visą puokštę gebėjimų. Tai nereiškia, kad nereikės alinamų repeticijų, darbo be atostogų ir beveik be išeiginių, kad jie patirs mažiau traumų ir kitų skausmingų dalykų. Baletas – jų misija, ir būtų apmaudu, neteisinga, jeigu Dievo ir gamtos dovanos liktų neatskleistos, nepanaudotos."

Namų darbai – visai šeimai

Mamos ir tėčiai, beje, šie ne rečiau nei mamos, skiria laiko vaikams, palydėdami juos į baleto pamokas ir lavindami papildomai.

Motyvai, atvirauja Birutė, būna dviejų rūšių: vieni nori kuo greitesnių rezultatų, konkursų ir diplomų, o kitiems svarbesnis nuoseklus fizinis ir dvasinis lavinimas.

Nei dėl blogo oro, nei dėl ruošos namuose ar renginio mokykloje, įspėja B.Monstavičiūtė, negalima praleisti baleto pamokos. Kai taip atsitinka, tenka padirbėti individualiai, be to, vaikas turės daug kruopščiau atlikti namų užduotis. Beje, vyresnieji jų taip pat gauna: ne tik disciplinuoti savo atžalas, bet ir drauge lankytis spektakliuose, pasirodymuose, peržiūrėti baleto spektaklių vaizdo įrašus – taip stiprinama vaiko motyvacija ir lavinama vadinamoji baletinė vaizduotė.

Pirmieji metai baleto klasėje gali prabėgti vien norint suprasti, ar vaikui šios pamokos tinka, ar perspektyvu. Kol neatsakyta į šį klausimą, nereikėtų skubėti pakeisti lavinimo sritį ar mokytoją, nes vaikams gana sudėtinga vis iš naujo adaptuotis ir pradėti iš pradžių. Ir kitoje mokykloje rezultatai ateis pamažu, o jau pasiektiesiems išsaugoti vėlgi reikės darbo.

Tinka ir senjorams

Neabejingus baletui vyresnėlius B.Monstavičiūtė drąsina sakydama, kad tai lyg sveikatingumo veikla ir gyvenimo būdas, tinka bet kurio amžiaus žmogui.

Pradėti lankyti pamokas gali ir dvidešimtmečiai, ir septyniasdešimtmečiai. Mat senjorams baleto klasėje taip pat yra ką išmokti. Lavinant kūną ne viskas bus prieinama dėl amžius ar anatominių ypatumų, bet niekada nevėlu imtis realizuoti kažkada atidėtą svajonę.

Baleto pamokos gali būti kaip kūno tobulindamas ir laikysenos koregavimas, specifinė mankšta, disciplina ir savidisciplina, malonus sveikatinimo užsiėmimas kolektyve. Tie, kurie lankstūs iš prigimties ar anksčiau lankė šokio pamokas, galbūt visiškai netrokšdami pasirodyti profesionalioje scenoje, parengs programėlę. Bet ne tai, sako pedagogė, yra svarbiausias motyvas.

"Galima per baletą lavinti problemines kūno sritis, padėti sustiprėti po ligos ar traumos. Ne bėda, jeigu negalite nesulenkdami kelių pasilenkti ir pirštų galiukais pasiekti grindis. Baleto metodikos aprėpia lankstumo, jėgos, ištvermės, koordinacijos ugdymą ir sugrąžinimą. Kūnas taps laisvesnis pamažu, o pagerėjus savijautai pavyks įveikti ar sušvelninti skausmus ir skausmelius, pristabdyti kūno senėjimą, išvengti negalavimų. Tai lemia gerus dvasinės būklės, nuotaikos, savivertės ("Aš galiu!", "Man pavyksta!") pokyčius", – tvirtina B.Monstavičiūtė.

Mąstymas ir inteligencija

Apie baletą kaip meno sritį choreografas Maurice'as Bejart'as rašė: "Koks kitas menas gali geriau atskleisti tokią kūno graciją? Mąstymas ir inteligencija išskiria baleto artistą."

Bet ir tai, prasitaria B.Monstavičiūtė, negali visiškai atskleisti baleto magijos ir paslapčių. Viena jų – tai ypatingas jausmas, kuris kaip sukurto vaidmens ir perteikto gėrio, grožio, harmonijos atspindys apsigyvena jo kūrėjo – artisto – viduje.

"Tai labai tikras, šviesus jausmas. Džiaugsmas jame būti ir gyventi. Tada eini Laisvės alėja ir šypsaisi. Kalbi su vaikais ir šypsaisi. Šoki ir tavo akys žaižaruoja. Iš tikrųjų! Be jokios įgytos metodikos!" – daugybę kartų patyrė B.Monstavičiūtė.