COVID-19 pandemijoje – optimizmo ženklai

Ar atsirita nauja COVID-19 banga, ar verta sunerimti dėl omikron atmainos naujų potipių, kaip paaiškinti mirčių rekordus Honkonge, „Kauno diena“ teiraujasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno. Jis – Prezidento inicijuotos Sveikatos ekspertų tarybos ir Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narys.

–  Kaip apibūdintumėte šiandienos COVID-19 epidemiologinę situaciją Lietuvoje? Atvejų 5 tūkst., ir tokie skaičiai anksčiau būtų traktuojami kaip siaubingi, o dabar svarstoma atsisakyti dar kai kurių apribojimų, atšaukti dėl pandemijos paskelbtą ekstremalią situaciją.

– COVID-19 tikrai dar nepasitraukė, bet matome neblogas tendencijas. Pagal sergamumo statistiką pandemijos pagreitis neigiamas, mažėja užsikrėtimų skaičius. Tebėra labai didelė teigiamų diagnostinių testų dalis – šį trečiadienį buvo 43,2 proc, bet ir šis rodiklis sumažėjęs – prieš porą savaičių jis viršijo 50 proc. Stacionaro, taip pat ir intensyviosios terapijos skyriuose lovų COVID-19 pacientams užimtumo piką buvome pasiekę vasario 20 d. – buvo užimtos net 1 888 lovos, o šiomis dienomis – 1 302.

Prošvaistė: pasak prof. M.Stankūno, nors artimiausiu metu turėsime COVID-19, dėl vakcinacijos ir atsiradusių vaistų, išmoktų pandemijos pamokų ši liga nebepareikalaus tiek mirčių. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Ypač aktuali mirčių statistika taip pat rodo geresnes tendencijas. Skaičiuojant septynių dienų vidurkį, kad būtų eliminuoti svyravimai, šios savaitės pradžioje per dieną vidutiniškai nuo COVID-19 mirdavo beveik trylika (12,7) asmenų. Tai gana didelis skaičius, norėtųsi, kad būtų mažesnis. Tačiau teigiamas dalykas, kad pagal šį rodiklį yra maždaug toks lygis kaip 2021 m. rugsėjo pradžioje. Vėlinių laikotarpiu šis skaičius siekė 36,5, vadinasi, dabar jis triskart mažesnis, ir tai tikrai nemažas skirtumas ir poslinkis geryn. Mirčių pikas nuo omikron atmainos buvo vasario pabaigoje – apie 23, tad dabartinis 12,7 skaičius rodo nemažą sumažėjimą.

Tendencijos teikia optimizmo, tikėkimės, jos išsilaikys ir turėsime dar geresnius skaičius.

– Nors nuo piko, kai vasarį buvome pasiekę ir per 14 tūkst. naujų atvejų per dieną, gerokai nusileidome, tačiau darbo dienomis, kai daugiau žmonių testuojasi, užstrigome ties 5 tūkst. Kodėl šįsyk taip lėtai leidžiasi atvejų kreivė?

– Gerai, kad Lietuvoje bent jau atvejų mažėjimas, nors pastaruoju metu ir jis sulėtėjęs. Dabar pasaulio statistikoje yra šalių, ypač Azijoje, kur fiksuojami rekordai, kokių nėra buvę. Honkonge tiek mirčių nuo COVID-19, kiek nėra buvę per visą pandemijos laikotarpį – prieš kelias dienas skaičiuojant milijonui gyventojų buvo 240 mirčių per savaitę! Lietuvoje šis rodiklis maždaug šešis septynis kartus mažesnis.

– Po atoslūgio vėl pakilę skaičiai kai kuriose Europos šalyse. Ankstesnės COVID-19 bangos į Lietuvą atsirisdavo vėliau nei Pietų ar Vakarų Europoje. Ar dabartinis atvejų pakilimas ten – ženklas ir mums laukti naujos bangos?

– Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje auga. Britai skelbia, kad didėja ligoninių stacionaro lovų COVID-19 pacientams užimtumas, jis jau siekia 2021-ųjų gruodžio rodiklius, kalbama, ar tai ne nauja COVID-19 banga.

Baltijos regione – tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek ir Estijoje – atvejų mažėja. Ar netrukus turėsime naują bangą, sunku pasakyti. Žiūriu optimistiškai, nes iš ankstesnių bangų matėme, kad šylantys orai turėtų duoti poveikį. Kai šilčiau, daugiau laiko praleisime gryname ore, o ten sunkiau užsikrėsti nei uždaroje patalpoje, ypač jei ji prastai vėdinama.

Tačiau kad nauja banga dabar nekils, niekas negali užtikrinti. Negalime kliautis ir šiluma. Štai praėjusią vasarą Lietuvoje buvo pavienių COVID-19 atvejų, o Nyderlandai ir Ispanija tuo metu turėjo labai didelius užsikrėtimo skaičius. Nyderlandai panašioje klimatinėje juostoje kaip ir Lietuva, o skaičiai buvo skirtingi.

Nauji omikron potipiai

– Ar tas atvejų augimas sietinas su nauju dar labiau užkrečiamu omikron atmainos BA.2 potipiu? Gal tai daugelio šalių panaikintų įvairių apribojimų kaina?

– Priežasčių gali būti keletas. Naujesnis omikron atmainos potipis BA.2 – viena iš jų, nes jis užkrečiamesnis. Kita priežastis gali būti ribojimų atlaisvinimai, nes didėjant kontaktų skaičiui auga ir galimybė užsikrėsti.

Su skirtinga situacija skirtingose šalyse labai stipriai susijęs ir vakcinacijos jose lygis. Pavyzdžiui, Honkonge labai žemas vakcinacijos procentas, ypač tarp 80-ies metų ir vyresnių asmenų – apie 37 proc. Lietuvoje šioje amžiaus grupėje pasiskiepiję apie 90 proc. vyrų ir per 70 proc. moterų. Be to, Honkonge naudotos kiniškos vakcinos. Nagrinėjant skirtingų vakcinų poveikį buvo keliama nemažai klausimų dėl šių efektyvumo.

– Ar verta sunerimti dėl naujo omikron atmainos potipio ar kokių kitų fiksuojamų naujų mutacijų?

– Kiekvieną savaitę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) parengia naujų atmainų apžvalgą. Kai atsirado omikron, tai buvo sensacinga žinutė. Šį antradienį paskelbtoje ataskaitoje kažko ypatingai naujo nematau. Taip, jau yra ir omikron BA.2, ir BA3. Tačiau apie šių potipių specifiką geriau pasakytų virusologai.

Ketvirtasis skiepas

– Gana daug nuo COVID-19 miršta ir paskiepytų asmenų. Kokie naujausi duomenys apie vakcinų efektyvumą: kiek omikron atveju jos apsaugo nuo užsikrėtimo ir kiek nuo sunkios ligos formos?

– Omikron atveju labai skiriasi, kada žmogus vakcinuotas, ar trimis dozėmis, kiek laiko praėjo nuo paskutinės. Ši atmaina atsirado pernai lapkričio pabaigoje, prieš keturis mėnesius, tad dar nėra daug duomenų. PSO skelbia, vakcinos po trečiosios dozės praėjus 14 dienų neblogai apsaugo nuo sunkios ligos formos, kai jau reikia intensyvios pagalbos – efektyvumas siekia 80–90 proc., praėjus trims mėnesiams kiek sumažėja, bet išsilaiko pusmetį apie 75 proc., ir tai nemažai.

Kalbant apie apsaugą nuo užsikrėtimo, JAV, Škotijoje, Danijoje, Čekijoje ir kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, ji siekia 50–70 proc. iki trijų mėn. po vakcinacijos, o vėliau sumažėja iki 30 proc. Tačiau nuo sunkių ligos formų apsauga ir tuomet yra apie 75 proc.

Pasiūlėme šiuo etapu rekomenduoti ketvirtąja doze vakcinuoti tik turinčius imunodeficitą ir vyresnius nei 65 metų asmenis, o masiškai dar neskiepyti.

– Lietuvoje daug miršta ir paskiepytų: pastarosiomis dienomis iš vienuolikos – keturi, iš trylikos – penki, iš penkiolikos – septyni.

– Žinoma, vakcina 100 proc. neapsaugo. Reikėtų detalesnės mirčių analizės. Kiek girdžiu iš medikų ekspertų tarybose, iš savo klinikinės praktikos jie pasakoja, kad dažniausiai skiepyti miršta imunosupresiniai (prislopinto imuniteto) ligoniai.

– JK nuo COVID-19 jau pradeda skiepyti kevirtąja doze. Ar nereikėtų pradėti ir Lietuvoje? Juk, kaip minėjote, tyrimai rodo, kad po vakcinos praėjus trims mėnesiams apsauga mažėja.

– Šiuo klausimu Lietuvoje stebima. Ekspertų taryboje prie Vyriausybės vasario pabaigoje buvo kalbama apie ketvirtąją dozę, buvo peržiūrėti duomenys. Pasiūlėme šiuo etapu rekomenduoti ketvirtąja doze vakcinuoti tik turinčius imunodeficitą ir vyresnius nei 65 metų asmenis, o masiškai dar neskiepyti. Taip pat vertinsime naujus duomenis ir svarstysime šį klausimą.

Visuotinis imunitetas

–  Vis dėlto varo į neviltį, kai kasdien skaitai, kad COVID-19 užsikrečia ir skiepyti, ir persirgę žmonės, kai kurie ne tik antrą, bet ir trečią kartą net per vieną sezoną. Kaip paaiškinti, kodėl nesusiformuoja imunitetas?

– Tiksliau atsakytų imunologai. Tačiau, jei pasižiūrėtume Lietuvos statistiką, kam iš COVID-19 pacientų prireikia reanimacijos, tai apie 70 proc. iš jų neskiepyti. Šis skaičius sumažėjęs, nes populiacija jau nemažai paskiepyta. Ekspertų tarybose gydytojai pabrėžia, kad labai skiriasi ir ligos klinikinė eiga: jei vakcinuoti ir patenka į reanimaciją, jų gydymas būna trumpesnis ir lengvesnis. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 vyrauja nepaskiepyti. Tačiau niekada nėra taip, kad vakcina apsaugotų 100 proc.

– Vis dėlto kai bent vieną skiepo dozę gavę beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų, nuo pandemijos pradžios bent kartą šia liga susirgo per 1 mln., ar jau galima sakyti, kad turime visuotinį imunitetą, kuris galėtų sustabdyti pandemiją?

– Visuotinio imuniteto esmė, kad, pasiekus tam tikrą skaičių žmonių, kurie atsparūs infekcijai, – negali patys užsikrėsti ir negali platinti viruso, jam sunku plisti. Tą procentą lemia viruso reprodukcijos dydis, kuris parodo jo užkrečiamumą. Yra formulė, pagal kurią skaičiuojama, kokiai daliai žmonių įgijus imunitetą (persirgus ar pasiskiepijus) pandemija nurimtų. Kai turėjome pirminę, vadinamąją Uhano atmainą, reprodukcijos dydis siekė apie 2,5, tuomet pandemijai sustabdyti reikėjo apie 70 proc. imunitetą turinčių gyventojų, todėl ir kelti tikslai, kad būtų paskiepyta 70 proc.

Tačiau atsiradus labiau užkrečiamoms šio viruso atmainoms didėja jo reprodukcijos dydis, o kartu ir reikalingas imunitetą turinčių gyventojų procentas. Delta atmainos reprodukcijos dydis buvo 7, o visuotiniam imunitetui reikėjo per 80 proc. imunizuotos populiacijos. Omikron, dabartiniais duomenimis, reprodukcijos dydis apie 10, vadinasi, jau reikia apie 90 proc. žmonių, atsparių infekcijai.

Deja, omikron atveju žinome, kad tiek pasiskiepiję, tiek persirgę asmenys gali ir patys dar kartą užsikrėsti, ir platinti virusą. Vadinasi, tai nesukuria tokio imuniteto, kad virusas taptų nepavojingas, ir kalbėti apie visuotinį populiacijos imunitetą pagal šios sąvokos esmę – kad pasiekę tam tikrą imunizacijos lygį virusas tampa nebaisus, negalime.

Nors bent jau artimiausiu metu turėsime COVID-19, dėl vakcinacijos ir atsiradusių vaistų, išmoktų pandemijos pamokų ši liga nebepareikalaus tiek mirčių.

– Kada taip bus?

– Galima sakyti, kad ir dabar jau taip yra. Omikron atmainos Lietuvoje piko metu vidutiniškai per dieną turėjome 3,5 karto daugiau atvejų nei blogiausiu laiku iki tol. Vidutinį mirčių skaičių per septynias dienas vasario viduryje palyginome su ankstesniais mirčių pikais, ir jis buvo tris kartus mažesnis. Vadinasi, omikron atmainos piko metu turėjome tris su puse kartus daugiau užsikrėtimų ir tris kartus mažiau mirčių.

Taip, omikron banga lengvesnė, ir tai taip pat turėjo įtakos. Tačiau negalima paneigti ir to, ką dabar rodo Honkongo situacija, kai esant mažai daliai vakcinuotų žmonių mirčių skaičius rekordinis.

Neaišku, kokia omikron banga ir kiek mirčių būtų Lietuvoje, jei nebūtų jau tiek daug pasiskiepijusių. Dabar turėjome nerealų skaičių atvejų, bet daug mažiau mirčių. Iš čia ir optimizmas, kad vakcinacija, vaistai nuo COVID-19, išmoktos pamokos leidžia išvengti mirčių.