Cukrų plačiai išanalizavęs medicinos studentas Matas Pileičikas pasakojo apie tai, kuo skiriasi rudasis cukrus ir baltasis.

– Kokios cukraus rūšys egzistuoja? Žinome, kad yra rudasis, baltasis, rafinuotas, nerafinuotas. Kas dar?

– Pagrindiniai, mums dažniausiai sutinkami cukrūs būna arba rudasis, kuris gali būti nerafinuotas, arba baltasis, kurį visi naudojame savo virtuvėse.

– Be spalvos, kuo skiriasi rudasis ir baltasis cukrus? Arba rafinuotas ir nerafinuotas cukrus?

– Rudasis ir nerafinuotas cukrus gali šiek tiek skirtis, bet baltasis cukrus yra tiesiog grynas, paprastas cukrus be jokių papildomų priedų. Rudasis arba nerafinuotas cukrus gali būti tas pats cukrus, kuriame yra šiek tiek daugiau likę tam tikrų medžiagų jo gamybos procese. Analogiškai kaip balti ir pilno grūdo miltai. Baltasis cukrus – kaip balti miltai, jame nieko nėra, tik angliavandeniai. O pilno grūdo miltai – kaip nerafinuotas cukrus, jame yra šiek tiek vitaminų, mineralų, maistinių medžiagų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Galime sakyti, kad rudasis cukrus yra sveikesnis ir turintis daugiau naudingų medžiagų?

– Jeigu į rudąjį cukrų nebuvo papildomai įpilta melasos, nebuvo paimtas baltasis cukrus ir įlašinta sirupo, tai galima sakyti, kad nerafinuotame cukruje yra šiek tiek daugiau maistinių medžiagų, nes jame paliktos kai kurios medžiagos.

– Kaip įvardinti, kas yra rafinuotas ir nerafinuotas cukrus?

– Nerafinuotas cukrus, kuris dažnai būna rudasis, bet ne visada, – tai ne iki galo išvalytas cukrus su daugiau maistinių medžiagų. Baltasis cukrus yra visiškai išvalytas, be jokių mineralų ar vitaminų.

– Cukrus nurodomas kaip viena pagrindinių priežasčių susirgti lėtinėmis ligomis, nutukti. Ar visais atvejais tai yra tik blogis? O gal tam tikras kiekis yra gerai ir net naudingas organizmui?

– Viskas priklauso nuo kiekio. Cukrus iš tiesų net būtinas mūsų organizmui, smegenims. Mūsų smegenys daugiausia varomos dėl cukraus – tai smegenų kuras, todėl cukrus yra būtinas. Tačiau problema kyla dėl perteklinio vartojimo. Jeigu žmonės jo vartoja per daug, ypač baltojo cukraus kepiniuose, saldžiuose gėrimuose, tada gali kilti problemų.

Viskas priklauso nuo kiekio.

– Bet tas cukrus slepiasi. Kartais net nežinai, kur jo rasti ir gal net nesitikėtum. Gali būti duonoje, mėsos gaminiuose. Tai blogai, nes suvartojame jo per daug, net nesuprasdami, kad tam tikruose produktuose cukraus yra?

– Tai yra dalis problemos, nes šiais laikais į daug ką dedama cukraus. Ta pati juoda duona, kuri atrodytų turėtų būti labai sveika, bet kartais į ją pridedama per daug cukraus. O pridėtinis cukrus gali sukelti problemų, kai, nežinodami ar ignoruodami, suvalgome per daug.

– Tai iš esmės visur valgome cukrų? Daugelyje produktų jis yra, ir jeigu dar papildomai suvalgome šokoladą ar kitą saldumyną, tai ir gauname perteklinio cukraus?

– Taip. Pavyzdžiui, vaisiai ar daržovės, kurie yra be galo naudingi – juose yra skaidulų, vitaminų, mineralų ir cukrų tuo pačiu, kurie įsisavinami kitaip dėl savo specifikos. Ten su cukrumi viskas gerai. Tačiau kai vartojamas grynas cukrus dideliais kiekiais, gali atsirasti problemų.

– O ką daryti, jeigu vis tiek norisi cukraus? Ką tai signalizuoja apie organizmo būklę ar gresiančias ligas?

– Kad norisi saldumo, yra visiškai normalu. Daug kam norisi saldžiai valgyti. Tuomet galima rinktis tam tikras alternatyvas: datules, kurias galima dėti į kepinius ar rytinę košę. Taip šalia cukraus gausime ir kitų naudingų medžiagų. Galima vartoti saldiklius – apie juos nuomonės kontroversiškos, bet jei vartojami saikingai, tai įmanoma. Arba medų, kurį galima dėti į arbatą vietoje cukraus.

– Jeigu norime mažinti cukraus suvartojimą, nuo ko reikėtų pradėti? Skaityti etiketes ar atsisakyti cukraus kavoje, arbatoje? Kokie būtų žingsniai, kad nebūtų šoko?

– Nereikia imtis kraštutinumų ir visiškai atsisakyti pridėtinio cukraus. Galima valgyti duoną be cukraus, bet į arbatą jo įsidėti – taip palaipsniui sumažinsime cukraus vartojimą be drastiškų pokyčių.

– O medus lygu medui? Greičiausiai ne visas įsigytas medus yra palankus sveikatai, jame cukraus gali būti dar daugiau?

– Priklauso, koks medus. Pavyzdžiui, tamsus medus dažnai geriau nei šviesesnis, nes jame yra antioksidantų – medžiagų, kurios saugo kraujagysles ir smegenis. Viskas priklauso nuo medaus spalvos, vartojimo būdo ir kiekio. Bet iš esmės, jei vartojamas saikingai, idealiu atveju tamsus medus – tikrai neblogas variantas.

– Kaip elgiatės, kai norite kažko saldaus? Kokias alternatyvas renkatės?

– Dažnai renkuosi saldiklius, bet stengiuosi juos vartoti retai. Retkarčiais vartoju baltąjį, rudąjį cukrų ar medų. Jei labai noriu saldaus, suvalgau vaisių. O jei noriu pyrago – kartais jį suvalgau. Nereikia eiti į kraštutinumus.

– Bet greičiausiai tik kartą per metus – per gimtadienį?

– Kokį kartą per mėnesį ar per šventes dažniausiai. Kiekvienas žmogus turėtų žiūrėti pagal save – kokie tikslai ir norai. Jei noras būti labai lieknam, gal pyragus teks valgyti rečiau.