Kodėl cukrinis diabetas pavojingas inkstams? Kas bendro tarp šio organo ir kaip jį veikia kasos išskiriamas insulinas, juolab jo deficitas? Apie tai – pokalbis su Kauno medicinos universiteto Nefrologijos klinikos docente Inga Bumblyte.

– Kas yra inkstų liga – diabetinė nefropatija?

– Nefropatija yra lėtinė, progresuojanti inkstų liga, kuria serga trečdalis visų diabeto varginamų žmonių.

Didžiausią žalojantį poveikį inkstams turi padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Tai pažeidžia smulkiausias inkstų kraujagysles – vadinamuosius kapiliarus. Jie sudaro kamuolėlius, kuriuose filtruojamas kraujas. Pirmasis kapiliarų sienelių pažeidimo požymis – baltymas šlapime.Vėliau, ligai progresuojant, kapiliarų kamuolėliai sklerozuojasi ir negali atlikti savo darbo. Sutrinka kraujo filtravimo, valymo procesas. Kraujyje lieka šlakų, kurie susidaro vykstant medžiagų apykaitai. Jei liga negydoma, išsivysto inkstų funkcijos nepakankamumas. Visiškai sutrikus inkstų veiklai dėl kraujyje susikaupusių nuodingų medžiagų ligonis gali mirti.

– Kaip viso to išvengti?

– Yra įrodyta, kad reguliuojant cukraus kiekį kraujyje galima išvengti inkstų pažeidimo. Taigi, reikia kruopščiai vykdyti gydytojo nurodymus: laikytis nustatytos dietos ir taisyklingai vartoti vaistus. Tai ypač svarbu ankstyvoje ligos stadijoje, kai pokyčiai inkstuose dar yra grįžtami. Didesnė rizika susirgti inkstų liga gresia tiems, kurių aukštas arterinis kraujospūdis, blogai sukoreguotas cukraus kiekis kraujyje, kurie turi paveldimumą ar antsvorį.

– Jei žmogus serga diabetu, kaip stebėti inkstų veiklą?

– Reikia atlikti šlapimo ir kraujo tyrimus. Diagnozė nustatoma pagal padidėjusį baltymo kiekį šlapime. Ligos pradžioje jis būna labai mažas ir vadinamas mikroalbuminurija. Ją nustatyti reikia specialių tyrimų. Sergant 1-ojo tipo cukriniu diabetu, kuris prasidėjo esant jauno amžiaus ar priklausomu nuo insulino, po penkerių metų nuo ligos pradžios rekomenduojama kasmet atlikti tyrimus dėl mikroalbuminurijos. Vėlesnėse stadijose, kai padidėja baltymo kiekis šlapime, jau ir paprastas šlapimo tyrimas parodo inkstų pažeidimą. Nuolat randamas baltymas šlapime yra išreikštos diabetinės nefropatijos požymis. Be šlapimo tyrimo, reikalingas ir kraujo tyrimas. Tik ištyrus kreatinino kiekį kraujyje, galima įvertinti inkstų funkciją ir atsakyti, ar inkstai dar pakankamai gerai filtruoja ir valo kraują.

– Per kiek laiko pažeidžiami inkstai?

– Beveik visiems ligoniams, sergantiems 1-ojo tipo diabetu, funkciniai pokyčiai inkstuose išsivysto per 2–5 metus nuo diagnozės nustatymo. Apie 30–40 proc. atvejų šie funkciniai pokyčiai progresuoja į sunkesnį, jau nebegrįžtamą, inkstų pažeidimą. Tai įvyksta per 10–30 metų. 2-ojo tipo diabeto, prasidėjusio jau esant vyresnio amžiaus ar nepriklausomo nuo insulino, eiga nėra taip aiškiai apibėžta, bet manoma, kad ji yra panaši, tik suserga vyresni žmonės.

– Jei inkstai jau pažeisti, ar galima sustabdyti ligos progresavimą?

– Taip, galima. Kai šlapime atsiranda baltymas ir padidėja arterinis kraujospūdis, labai svarbu kraujospūdį koreguoti. Jis neturėtų būti didesnis nei 130/80 mmHg. Svarbu sumažinti valgomosios druskos kiekį maiste – suvartoti ne daugiau kaip 3 g per parą. Patartina laikytis dietos, kurią sudaro mažiau baltymų, nes tai sumažina inkstams tenkančio darbo krūvį. Rekomenduojama per parą su maistu gauti 0,8–1,0 g/kg baltymo. Per daug apribojus baltymo kiekį, organizmas gyvybei būtinus baltymus pradės savintis iš raumenų bei organų ir nusilps. Taip pat reikia toliau laikytis diabeto kontrolei paskirtos dietos ir vartoti cukraus kiekį mažinančius medikamentus. Tyrimai patvirtino, kad kraujospūdį reguliuojantys vaistai, vadinami inhibitoriais, gali sulėtinti inkstų pažeidimo progresavimą ar net padėti jo išvengti. Šie vaistai mažina bendrą kraujospūdį ir spaudimą inkstų kapiliarų kamuolėliuose. Taip pat jie daro teigiamą poveikį kraujagyslių sienelei. Vartojant šiuos vaistus, šlapime mažėja baltymo.