- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys nuo trylikos užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nuo vienintelės meningokokinės B infekcijos pasiskiepyta daugiau nei užpernai – 1,12 proc.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, palyginti 2020 m. ir 2021 m., vienerių metų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo apimtys nukrito nuo 91,35 iki 90,05 procentų. Paskiepytų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvimečių sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 proc., o septynmečių – nuo 90,53 iki 88,37 proc. Mažiau paskiepyta naujagimių nuo hepatito B – nuo 95,22 iki 92,52 proc. Pakilimas fiksuotas tik paskiepytų nuo meningokokinės B infekcijos (1 m.) gretose – nuo 74,97 iki 76,09 proc.
„Viena iš šios neigiamos tendencijos priežasčių – mažėjantis pasitikėjimas skiepais, atitinkamai ir patikimos informacijos stoka. Viešojoje erdvėje yra gausu kontrastingos informacijos apie skiepus bei klaidinančios informacijos kurstomų ginčų apie vakcinų saugumą, kas ypač trikdo visuomenę ir sukelia nepagrįstų abejonių dėl skiepijimosi naudos“, – komentuoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Anot jos, vakcinacijos apimtys pirmiausiai ėmė mažėti dėl pandemijos – tėvai nebevedė vaikų skiepytis pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, mat baiminosi užsikrėsti COVID-19. Taip pat trūko informacijos dėl galimybės tęsti rutininius skiepus karantino metu, o dėl koronavirusu sergančių medikų bei apsunkintos galimybės patekti pas šeimos gydytojus sutriko sveikatos priežiūros paslaugos.
Kyla grėsmė grįžti užkrečiamosioms ligoms
NVSC duomenimis, 2020 metais kokliušu sirgo 67 žmonės, iš kurių 52 vaikai, 2021 m. susirgimų šia infekcija nefiksuota. Užpernai tymais sirgo du gyventojai, pernai užsikrėtusiųjų nebuvo. Epideminiu parotitu 2020 m. sirgo devyni, iš kurių septyni – vaikai, 2021 m. – du suaugusieji ir vienas vaikas. 2020 metais hepatitu B susirgo dešimt gyventojų, iš kurių vienas – vaikas, o 2021 m. – devyni suaugusieji. Užpernai meningokokine infekcija užsikrėtė dvylika žmonių, iš kurių septyni – vaikai, o pernai – vienuolika gyventojų, iš kurių keturi – vaikai. Galiausiai užpernai sirgusiųjų stablige nebuvo, bet pernai fiksuotas vienas ligos atvejis.
„Kol kas augimo užkrečiamosiomis ligomis nefiksuojame, tačiau tai nereiškia, jog tai negresia artimiausioje ateityje. Kaip žinia, priemonės, naudotos sustabdyti COVID-19 pandemijos plitimą, sustabdė ir kitų infekcijų cirkuliaciją visuomenėje. Tačiau atsisakius šių priemonių ir toliau negrįžtant prie rutininių skiepų, kyla grėsmė išaugti sergamumui užkrečiamomis ligomis, kurios valdomos skiepais. Mažėjant skiepijimo apimtimis, mažėja ir kolektyvinis imunitetas visuomenėje“, – aiškina D. Razmuvienė.
Pasak ekspertės, profilaktinių skiepijimų atidėjimas ir pertrūkiai gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius, sunkius ligų atvejus bei komplikacijas, to rezultatas – padidėjusi našta sveikatos priežiūros sistemai. Negana to, išaugęs antibiotikų poreikis gydant užkrečiamąsias ligas spartina visuomenės atsparumą antibiotikams.
„Užkrečiamųjų ligų kontrolės tikslas – mažinti naštą sveikatos sistemai ir visuomenei. Privalome visomis išgalėmis mažinti sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, jų paplitimą, sukeliamą neįgalumą bei mirtingumą“, – pažymi D. Razmuvienė.
Vakcinacijos nuo stabligės apimtys – nepakankamos
Epidemiologė ragina atkreipti dėmesį į 1-erių, 6-7-erių, 15-16-ikos metų nepaskiepytųjų nuo kokliušo, difterijos ir stabligės vaikų grupes, mat skiepijimo apimtys yra nepakankamos.
„Nors valstybė finansuoja vakciną nuo difterijos ir stabligės, vis mažiau žmonių tuo pasinaudoja. Dar mažiau yra žinančių, kad nuo šių infekcijų reikia revakcinuotis kas dešimt metų. Nepaisant to, kad gydymas nuo stabligės yra, efektyviausia priemonė nuo šios infekcijos vienareikšmiškai yra skiepai. Ši vakcina sumažina tikimybę susirgti stablige net iki 95 proc., net jei sukėlėjas ir patenka į audinius“, – pabrėžia ji.
D. Razmuvienė primena, kad stablige galima užsikrėsti per žemėmis užterštas žaizdas, nes šios ligos sukėlėjo sporos gali išbūti dirvoje iki trejų metų, jos yra atsparios temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Stablige susergama sukėlėjui patekus į žaizdą, o šia infekcija gali susirgti visi nepasiskiepijusieji, sunkiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.
„Didžiausia grėsmė užsikrėsti kyla dirbantiems žemės ūkio darbus, soduose prie namų, todėl stabligės atvejai dažniausiai fiksuojami šiltuoju metų laiku. Pagrindinis stabligės simptomas yra raumenų spazmai, o jei tai kvėpavimo raumenys – pacientui gresia mirtis“, – sako ji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SAM siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų dalis persirgo koronavirusu – atliks tyrimą1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą. ...
-
Koronaviruso infekcija: 38 nauji susirgimai, mirė vienas žmogus2
Praėjusią parą, birželio 24-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 38 žmonėms, iš jų 8 susirgo pakartotinai, skelbia Statistikos departamentas. ...
-
Tyrimas: per pirmuosius metus COVID-19 vakcinos išgelbėjo 20 mln. gyvybių6
Per pirmuosius metus COVID-19 vakcinos užkirto kelią beveik 20 milijonų mirčių, rodo penktadienį paskelbtas pirmasis didelis modeliavimo tyrimas šia tema. ...
-
COVID-19 statistika: 327 nauji atvejai, mirčių nefiksuota1
Per praėjusią parą nustatyti 327 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Ginčai dėl donorystės modelio: kas kelia įtarimų?19
Lietuvoje jau diskutuojama, kad, paimant mirusio asmens organus, būtų vertinamas ne jo deklaruotas sutikimas, o prieštaravimas. Tai jau sukėlė nemažai diskusijų. Tam nepritaria ir Bažnyčia. ...
-
Austrija atsisako privalomos vakcinacijos nuo koronaviruso4
Austrijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė atsisakanti prieštaringai vertinamos šalies privalomos vakcinacijos nuo koronaviruso politikos, praėjus vos keliems mėnesiams, kai ji tapo įstatymu. ...
-
Europos Parlamentas pratęsė ES COVID pažymėjimo galiojimą6
Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė su ES Taryba pasiektam sutarimui iki 2023 m. vasaros pratęsti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimą. ...
-
Geras skonis, gaiva ir natūralumas – svarbiausi šeimai tinkančių vasariškų gėrimų komponentai
Vasaros metu mėgstamiausia gertuvė visada po ranka, tačiau ne paslaptis, kad nuolat gurkšnojant vandenį pasigendama įvairesnių skonių. Nors gaiviųjų gėrimų pasiūla išties plati, tačiau ne visada būna lengva rasti sveikatai palanki...
-
Ukrainos karo pabėgėliai laukiami Kauno miesto poliklinikoje21
Iš karo apimtos šalies pasitraukę ukrainiečiai, taip pat Lietuvoje jau anksčiau gyvenantys Ukrainos piliečiai laukiami Kauno miesto poliklinikos (KMP) Centro padalinyje. Čia pradėjo dirbti šeimos gydytojas iš Ukrainos. ...
-
Kaip padėti senjorams pasijusti geriau?9
„Trejus metus gyvenu vienas, esu uždaras, tačiau pasiilgtu draugiško pokalbio su kitu žmogumi. Taip gera bent valandą kitoje telefono pusėje girdėti balsą, todėl skambučio dieną jaučiuosi daug ramiau nei kitomis dienomis. Ir daugiau &sc...