Dalis žmonių piktnaudžiauja greitaisiais antigeno testais: užsiregistruoja ir neatvyksta

– Registruojantis per karštosios linijos puslapį iš esmės apgauti sistemą ir darbuotojams vis tiek testuotis nemokamai yra labai paprasta. Jie gali tiesiog pameluoti, kad turi simptomų ir tada tas testas jiems yra nemokamas, nes niekas netikrina, ar žmogus turi kažkokių simptomų ar ne.

– Iš esmės taip. Niekas netikrina, ar tie simptomai yra. Registracijos formoje žmogus pažymi, kad tuos simptomus turi, pažymi varnelę, kad tai yra teisingi faktai ir jis tada atvyksta testuotis. Iš vienos pusės galima pasidžiaugti, kad testo priėjimas nėra sudėtingas. Tai reiškia, kad didesnė dalis žmonių, jeigu jaučia simptomus arba buvo kontakte su sergančiais gali tą testą gauti greitai ir atsakyti į klausimą, ar jie serga, ar neserga. Bet artėjant gruodžio 1 dienai ir tiems žmonėms, kuriems periodiniai testai yra kompensuojami ir tapus nekompensuojamiems, gali būti, kad jie persimes į tą PGR testų dalį registruojantis ir, kaip jūs teigiate, šiek tiek galbūt tuos simptomus suimituojant.

Situacija yra tikrai nacionalinė ir įrankius jai spręsti turime, tiesiog reikia susitelkimo iš institucijų, kurios turi tą kontrolę tikrinti.

– Kol kas pastebite, kad kažkas bando piktnaudžiauti? Jūs turite tokių įtarimų?

– Šiuo metu, kad piktnaudžiautų dėl PGR testų ir simptomų imitavimo nelabai pastebime. Turbūt labiau pastebime dėl greitųjų antigenų testų, kurie irgi yra daromi iš nosiaryklės. Bet jie yra paprastesni ir jų tikslumas nėra toks tikslus kaip PGR testų. Jie daromi tiems, kurie turi testuotis periodiškai ir dabar jie yra nemokami. Tai mes šioje vietoje pamatome, kad per dieną yra apie kelis šimtus žmonių, kurie užsiregistruoja, bet neatvyksta jų atlikti. Tikėtina, kad čia yra dalis žmonių, kurie periodiškai registruojasi, bet neatvyksta.

– Kas iš to tada?

– Tas, kad galimai tie žmonės užsiregistruoja, gauna žinutę, kad turi atvykti testo ir gali būti, kad jie tą žinutę naudoja savo asmeniniame gyvenime rodant, pavyzdžiui, darbdaviams.

– Kad neva testą pasidarė?

– Taip, kad užsiregistravau, buvau nuvykęs. O gal darbdavys, pavyzdžiui, nežino, kad turi ateiti atsakymas ta SMS žinute. Gali būti tokie dalykai. Ir šita dalis žmonių, kurie dabar greituosius antigeno testus darosi nemokamai, nuo gruodžio 1 dienos gali būti, kad jų dalis persimes į PGR testus tuos simptomus suimituojant. Bet reikės žiūrėti, koks tas skaičius bus.

– Bet yra būdas tai kažkaip užkardyti? Jūs sakote, kad matote pagal telefonų numerius, jog galbūt tas piktnaudžiavimas egzistuoja. Šioje vietoje kažką galima padaryti?

– Visų pirma, norėčiau pasakyti, kad kuriant bet kokią sistemą, ar tai būtų IT sistema, ar vadybinė sistema, nereikia jos kurti pradedant nuo to, kad užkardyti tą mažesnę dalį galimai sukčiavimo atvejų, nes gali būti, kad tų užkardimų įdiegimas visgi apsunkins procesą 90 proc. likusiems, kurie elgiasi sąžiningai. Bet šiuo atveju, jeigu mes matome tos problemos suintensyvėjimą ir tendenciją, tai, kaip jūs teigiate, turbūt reikėtų žiūrėti telefono numerius, asmens kodus, kurie užsiregistruoja ir dažnai neatvyksta, tai tikėtina, kad čia yra žmonės, kurie šiek tiek piktnaudžiauja.

Jeigu žmonės užsiregistruoja ir atvyksta, negalime kvestionuoti, nes gali būti tikrai gyvenimiškų situacijų, kad dvi–tris savaites iš eilės taip nepasisekė, kad buvai arba kontakte su sergančiais, arba pajutai simptomus. Tai čia tame turbūt nieko blogo, kad tu atsakingai testuojiesi. Bet pirmiausia reikėtų žiūrėti į tuos, kurie užsiregistruoja ir neatvyksta. Ir stebėti pasikartojančius asmens kodus, telefono numerius. Bet šitie klausimai yra 1808 sistemos diegėjams ir konkrečiai Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

Jeigu žmonės užsiregistruoja ir atvyksta, negalime kvestionuoti, nes gali būti tikrai gyvenimiškų situacijų, kad dvi–tris savaites iš eilės taip nepasisekė, kad buvai arba kontakte su sergančiais, arba pajutai simptomus.

– Jūs sakote, kad SAM apie tokias juodąsias skyles, kur iš esmės galima apgaudinėti valstybę ir tokiu būdu piktnaudžiauti, esate informavę. Sulaukėte kokio nors atsakymo iš SAM?

– Mes esame pradinėse pokalbio stadijose apie tai, informavę kelis kartu elektroniniais laiškais. Manau, kad ministerija šiuo metu yra sprendimų paieškose.

– O kokius atsakymus gavote iš jų?

– Preliminariai atsakymai tokie, ką ir įvardinau. Kad reikia nepažeidžiant asmens duomenų, teisiškai tvarkingai žiūrėti neatvykstančiųjų ir užsiregistravusiųjų duomenų pasikartojimą.

– Jūs aišku kalbate kaip Vilniaus savivaldybės atstovas, bet jeigu žiūrint visos šalies mastu, tai problema, kad sistema nėra tobula, egzistuoja visoje Lietuvoje?

– Taip, egzistuoja visoje Lietuvoje. Labai gerai, kad Statistikos departamentas padarė prieš kelis mėnesius imunizacijos rodiklių duomenis įmonėse. Iš esmės, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tiesiog galėtų tuos duomenis imti, matyti įmones, kuriose situacija su imunizacija yra prastesnė. Vadinasi, ten yra tiek daug nesivakcinavusių ir nepersirgusių, kad turbūt prioritetas būtų žiūrėti, ar šitų įmonių atstovai savo darbuotojus tikrina, ar jie turi periodiškai testuotis. Situacija yra tikrai nacionalinė ir įrankius jai spręsti turime, tiesiog reikia susitelkimo iš institucijų, kurios turi tą kontrolę tikrinti.