Dėl perteklinių mirčių rekordo kaltina Vyriausybę: jų buvo galima išvengti

Anot ekspertų, pandemijos metu daug žmonių miršta ir dėl to, kad negauna gydymo sirgdami kitomis ligomis, ne COVID-19. „Dauguma medikų – vakcinuoti, todėl sunku suprasti, kodėl reikėjo riboti žmonių prieigą prie gydymo paslaugų, kodėl norint patekti pas gydytoją reikia laukti mėnesį ar kelis. Siūlėme sumažinti COVID-19 sergančių ligonių koncentraciją didžiųjų miestų ligoninėse ir užtikrinti, kad kraujotakos bei kitų neinfekcinių ligų gydymas nestotų ir nesutriktų. Bet mūsų balsas pasiklydo tyruose. Lietuva praranda tūkstančius žmonių – dėl atidėtų operacijų, laiku nediagnozuotų ligų, nesuteiktų gydymo paslaugų“, – sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Anot statistikos, dabar per savaitę miršta 300 žmonių daugiau nei 2019 m.

Lietuva praranda tūkstančius žmonių – dėl atidėtų operacijų, laiku nediagnozuotų ligų, nesuteiktų gydymo paslaugų.

Socialdemokratų Seimo frakcijos nariai ne kartą viešino Sveikatos apsaugos ministerijos užmojus pandemijos įkarštyje naikinti gydymo įstaigas, mažinti lovų jose skaičių.

„Centrinė valdžia su savivaldybėmis šnekasi ne apie tai, kaip gyventojams suteikti daugiau gydymo paslaugų, o apie lėšų įsisavinimą sveikatos įstaigų pertvarkai, „optimizavimui“, skaičiaus mažinimui. Visa tai vyksta kaip tik tuo metu, kai Lietuvos žmonėms mirtinai trūksta medikų pagalbos“, – pabrėžia J. Sabatauskas.

Daugumoje Europos valstybių (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje) fiksuojami mirčių skaičiai neviršija 2019 m. rodiklių, tuo metu Lietuvoje mirtingumas auga, o nuo rugsėjo šis augimas spartėja. 

„Krizės akivaizdoje Baltijos regiono sveikatos lyderės siekė išlaikyti ar net didinti gyventojams teikiamų sveikatos paslaugų apimtis. Suomijoje net sunkiausiu – 2020 m. pavasario – laikotarpiu jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas. Tuo metu Lietuva visą laiką ribojo su COVID-19 nesusijusių sveikatos paslaugų teikimą. Maža to, 2021 m. vasarą nesukurtas reikiamas stacionarinių pajėgumų rezervas, todėl, sergamumui COVID-19 augant, planinės hospitalizacijos jau atšaukiamos ir šį rudenį. Kodėl 2021 m. vasarą nebuvo galima užtektinai padidinti reanimacinių sveikatos įstaigų padalinių pajėgumų?“ – stebisi J. Sabatauskas.

„Nuo šių metų pradžios Lietuva dėl pandemijos prarado jau beveik 6000 gyvybių. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija, užuot visas pastangas skyrusi kovai su COVID-19, toliau mažins galimybių gydytis, toliau kovos su rajonų ligoninėmis, tikėtina, kad iki Naujųjų metų virusas ir kitos ligos nusineš dar mažiausiai 4 tūkstančius gyvybių“, – prognozuoja socialdemokratas.