Didesnė rizika susirgti išsėtine skleroze – gimusiems vėlyvą pavasarį

Liga, sudaužanti svajones ir viltis, lydima nuolatinio skausmo ir nuovargio – taip apie išsėtinę sklerozę atsiliepė sergantieji. Nenuleisti rankų ir nepasiduoti depresijai jiems padeda likimo bendražygiai.

Pakerta jaunus

Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje praėjusią savaitę paminėta Tarptautinė išsėtinės sklerozės diena.

"Gal kai kam naujiena, kad šiandien – Išsėtinės sklerozės diena, – priešpaskutinę pavasario dieną renginyje kalbėjo Klaipėdos apskrities sergančiųjų išsėtine skleroze ligonių draugijos pirmininkė Neringa Venckienė. – Kiekviena liga turi savo dieną. Tik jos ne švenčiamos, o skirtos tam, kad atkreiptume dėmesį."

Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną paminėta ir draugijos 25 metų veiklos sukaktis. Pastaruosius 20 metų jai vadovauja N.Venckienė.

Pasak draugijos pirmininkės, norisi akcentuoti išsėtinės sklerozės aktualumą, nes tai – jaunų ir darbingo amžiaus žmonių liga. Išgirdus šią diagnozę ne vienam dūžta viltys ir svajonės, tad likimo draugų palaikymas ir supratimas yra itin svarbus.

N.Venckienė taip pat pasidžiaugė, kad uostamiestis yra vienas iš trijų išsėtinės sklerozės centrų Lietuvoje.

Klaipėdos universitetinės ligoninės išsėtinės sklerozės centro gydytojas neurologas Povilas Beleziūnas antrino, kad per tarptautinę paminėjimo dieną daugiau žmonių sužino ne tik apie pačią ligą, bet ir naujus jos gydymo būdus.

Nustatoma ne visiems

Pasak P.Beleziūno, išsėtinė sklerozė nėra nauja liga – apie ją žinota jau viduramžiais, kai jauni žmonės staiga apakdavo arba parkrisdavo apimti laikino paralyžiaus. Po kurio laiko simptomai dingdavo. Tuomet nebuvo galimybių tiksliai diagnozuoti ligos.

Pasaulyje išsėtine skleroze serga apie 2,5 mln. žmonių. Ši liga dažniau diagnozuojama šiaurinių šalių gyventojams. Lietuvoje registruoti 2 500 pacientų, sergančiųjų išsėtine skleroze. Manoma, kad šis skaičius yra kur kas didesnis, tačiau daliai žmonių liga nėra diagnozuota.

Vidutinis sergančiųjų amžius siekia apie 30 metų, tačiau pasitaiko atvejų, kai liga nustatoma ir senjorams. Ši neurologinė liga gali būti nustatyta vaikams ir paaugliams.

Dažniau serga moterys nei vyrai, kol kas nežinoma, dėl kokių priežasčių ši liga labiau puola dailiąją lytį.

Svarbus gimimo laikas

Įrodyta, kad didesnę riziką susirgti turi gimusieji vėlyvą pavasarį, kai per pirmuosius nėštumo mėnesius būna mažiau saulės ir trūksta vitamino D.

Iš Kanadoje ir Šiaurės Europoje atliktų studijų aiškėja, kad didesnę riziką susirgti turi gimusieji gegužę, rečiau serga gimusieji lapkritį.

Gydytojas neurologas paminėjo atliktą įdomų mokslinį tyrimą su dvyniais. Šalyse, kur saulėtų dienų būna saikingai, užaugęs dvynys suserga išsėtine skleroze, nors tą pačią genetiką turintį kitą dvynį, užaugusį saulėtoje šalyje, liga aplenkia.

Išsėtinę sklerozę taip pat gali išprovokuoti virusinės infekcijos, tad norintiems nesusirgti gydytojas patarė nepamiršti šaltuoju metų laiku papildyti vitamino D atsargų ir saugotis infekcijų.

"Vitamino D trūksta daugumai lietuvių, tad šaltuoju metų laiku net nebūtina nuolat tikrinti jo koncentracijos kraujyje. Padaryti pertrauką ir nevartoti šio vitamino galima nebent vasarą", – vitamino svarbą akcentavo gydytojas.

Nustato ne iškart

"Išsėtinę sklerozę sunku diagnozuoti, nes bet koks simptomas gali būti priskiriamas šiai ligai. Tai ypač sunku padaryti, kai ligos pradžia pasireiškia tik nuovargiu. Kartais užtrunka, kol būna nustatoma tikroji diagnozė", – paaiškino neurologas.

Pasak P.Beleziūno, kai kurie išsėtinės sklerozės bruožai priskirimi prie būdingesnių šiai ligai ir dažniau pasireiškia iškart po kelis.

Ligą galima įtarti, kai susergama akies nervo uždegimu, atsiranda tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimų – pastarieji atitinkamai pasireiškia 50 ir 75 proc. susirgusiųjų.

Seksualiniai, koordinacijos, jutimo ar akių judesių sutrikimai taip pat gali signalizuoti apie ligą. Gydytojas paminėjo atvejį, kai išsėtinė sklerozė buvo nustatyta jaunam vyrui, kuriam net nuo mažo alkoholio kiekio kojos tapdavo nepavaldžios.

Nuolatinis palydovas – nuovargis

Viena didžiausių sergančiųjų problemų – skausmas. Daugiau nei 50 proc. pacientų su įvairaus pobūdžio skausmu susiduria kasdien. 40 proc. pacientų kenčia nuo nemigos ir nuolatinio būdravimo nakties metu.

P.Beleziūnas tikisi, kad pastariesiems pacientams greičiau padės užmigti neseniai įteisintas gydymas medicininėmis kanapėmis: nedidelės jų dozės padės gerinti miegą ir nuotaiką. Tiesa, ši priemonė – gana brangi ir kol kas nebus valstybės kompensuojama.

Vienas dažniausių išsėtinės sklerozės požymių – nuovargis. Su juo susiduria net 90 proc.  sergančiųjų.

Dažni ligos palydovai – depresija ir nerimas. Tyrimai parodė, kad tam tikri emociniai sutrikimai pasireiškia daugiau nei dviem trečdaliams sergančiųjų.

Neurologas apgailestavo, kad Lietuvoje nėra kvalifikuotų psichiatrų, dirbančių būtent su sergančiaisiais išsėtine skleroze, nors kitose pasaulio šalyse komandoje kartu su kitais specialistais konsultuoja ir psichiatrai.

Kai kūdikis – problema

Pasak P.Beleziūno, didžiulė problema tarp sergančiųjų išsėtine skleroze yra nėštumas. Nemažai jaunų moterų svajoja apie kūdikį, tačiau po gimdymo dviem trečdaliams moterų liga paūmėja, nors pats nėštumas praeina gana sklandžiai.

Bėdų kelia ir tai, kad daugelis vaistų, skiriamų, sergant šia neurologine liga, yra negalimi nėščioms ir maitinančioms moterims. Nepaisant to, kad dabartinis išsėtinės sklerozės gydymas leidžia rinktis iš 10 rūšių vaistų ir kiekvienam pacientui parinkti individualizuotą gydymą.

Prireikus kai kuriems pacientams skiriami ir bandomieji naujos kartos vaistai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių