- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Maistas: naujausiais duomenimis, žmonės, kurie maitinasi pagal Viduržemio jūros dietą, jaučia mažiau nerimo, todėl turi mažesnį kraujospūdį ir apskritai būna sveikesni.
-
Grėsmė: pandemijos metu vizitų pas šeimos gydytojus sumažėjo 10–20 proc., todėl nediagnozuojamos ligos, neatliekami tyrimai, jau gydomiems pacientams nesuintensyvinamas gydymas.
Pandemijos metu dažnas gyventojas pamiršta pasirūpinti savo širdies ir inkstų sveikata. Gydytojai pastebi, kad dėl to paūmėjo šių organų ligos padidėjo kraujospūdis.
Pamiršo pasirūpinti sveikata
Pasak Santaros klinikų profesoriaus Nefrologijos centro vadovo Mariaus Miglino, per karantiną išsitrynus darbo ir poilsio pusiausvyrai, užgriuvus buitiniams namų rūpesčiams, dalis žmonių pamiršo skirti dėmesio savo sveikatai. Dėl to specialistai fiksuoja lėtinių ligų paūmėjimą.
"Labiausiai turėtų susirūpinti vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Širdies siunčiami signalai gali būti labai subtilūs, todėl vyresniems nei 40 metų žmonėms rekomenduojama kasmet reguliariai apsilankyti pas specialistus", – sako M. Miglinas.
Gydytojas pastebi, kad pandemijos metu vizitų pas šeimos gydytojus sumažėjo 10–20 proc., todėl nediagnozuojamos ligos, neatliekami tyrimai, jau gydomiems pacientams nesuintensyvinamas gydymas.
Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis. "Tačiau iki gana vėlyvų ligos stadijų simptomai dažniausiai būna nejaučiami, todėl reikia tikrintis profilaktiškai. Jei žmogus turi vieną problemą, medikai rekomenduoja patikrinti ir kitus minėtus organus, nes kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnis pavojus", – įspėja profesorius.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad apie širdį ir inkstus reikėtų kalbėti vienu metu. "Aukštas kraujospūdis, per didelis druskos kiekio suvartojimas, per mažas judėjimas, viršsvoris gali privesti ir prie inkstų ligų. Visi paminėti dalykai sendina kraujagysles, jos tampa neelastingos, dėl to gali nukentėti ne tik širdis ir inkstai, bet ir smegenys", – pastebi gydytojas.
Aukštas kraujospūdis gali ypač paveikti smegenis, gali prasidėti nerimas. Nediagnozuojamos ir negydomos širdies bei inkstų ligos gali tapti netgi insulto priežastimi. Pasak gydytojo, vienas didžiausių kraujo išsiliejimo į smegenis rizikos veiksnių yra padidėjęs kraujospūdis.
Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis.
Nuolat matuoti kraujospūdį
M. Miglinas pataria kraujospūdį matuoti reguliariai, tam geriausia turėti kraujospūdžio matavimo aparatą namuose. Siektinas kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 140/90. Kraujospūdį galima pasitikrinti ir vaistinėje, rekomenduojama tai daryti reguliariai.
Jei žmogus skundžiasi galvos skausmu, bendru silpnumu, papildomai gali pasimatuoti kraujospūdį vaistinėje. Farmacininkai pastebi, kad nors aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga, organizmas tiesiog pripranta prie tokios savijautos, ją būtina kontroliuoti.
Kraujospūdis turėtų būti matuojamas reguliariai – ryte ir vakare. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tiksliems rezultatams turėti įtakos gali daugybė veiksnių. Sveikatos specialistai pataria matuoti kraujospūdį praėjus bent valandai po valgio, būti nusiraminus, sėdėti patogiai ir neįsitempus.
Suvalgome dvigubai daugiau
Specialistas atkreipia dėmesį, kad mityba irgi yra labai svarbi, norint išvengti širdies ir inkstų ligų. Naujausiais duomenimis, žmonės, kurie maitinasi pagal Viduržemio jūros dietą, jaučia mažiau nerimo, todėl turi mažesnį kraujospūdį ir apskritai būna sveikesni. Lietuviams rekomenduoja maisto racione sumažinti cukraus, druskos ir angliavandenių kiekį.
Vartojami angliavandeniai turėtų būti su mažesniu glikeminiu indeksu, pavyzdžiui, rudieji ryžiai, ankštinės daržovės, viso grūdo produktai. Patariama vengti cukraus, saldumynų ir saldžių kepinių, duonos su dideliu cukraus kiekiu. Rekomenduojama rinktis maisto produktus, kuriuose yra iki 5 g cukraus 100 g produkto.
Gydytojas pastebi: tyrimai rodo, kad Lietuvoje dažnai nusižengiama sveikos mitybos taisyklėms. "Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje suaugę žmonės suvartoja dvigubai daugiau druskos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Jos ne tik per daug dedame į maistą, bet per daug būna ir jau paruoštuose produktuose", – įspėja M. Miglinas. Patariama vartoti maisto produktus, kuriuose yra iki 1,5 g druskos 100 g.
Pasak dr. M. Miglino, druskos beveik neįmanoma gauti per mažai, nes jos yra visur. "Iš tikrųjų visas maistas turi pakankamai druskos, todėl jo papildomai sūdyti nereikėtų. Geriausia sūdyti maisto ruošimo pabaigoje, tada geriau jaučiamas druskos skonis ir reikia mažesnio jos kiekio. Svarbiausia skaityti maisto etiketes ir atsirinkti geriausius produktus", – teigia M. Miglinas.
5 specialisto patarimai, norint išvengti širdies ir inkstų ligų:
1. Reguliariai tikrintis kraujospūdį.
2. Kasmet darytis bendrą kraujo tyrimą.
3. Reguliariai atlikti inkstų veiklą atspindinčius kraujo tyrimus.
4. Reguliariai atlikti šlapimo tyrimą.
5. Vidurinio amžiaus žmonėms reguliariai tirtis cholesterolio lygį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietijoje nustatytas pirmasis vaiko užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis
Vokietijoje nustatytas pirmasis šalyje vaiko užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis – infekcija patvirtinta ketverių metukų mergaitei, pranešė nacionalinis ligų kontrolės ir prevencijos centras Roberto Kocho institutas (RKI). ...
-
Ragina pasirūpinti vaiko sveikatos pažymėjimu
Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai ragina tėvus suskubti atlikti privalomą profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Kartą per metus profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą privaloma vis...
-
Greičiau bus skiriamos slaugos paslaugos namuose: užteks specialaus klausimyno
Didėjant asmens slaugos paslaugų namuose (ASPN) poreikiui, siekiama, kad kuo daugiau žmonių jas gautų. Tam paprastinama jų skyrimo procedūra – bus pasitelkiamas specialus klausimynas. Jis bus tobulinamas – medikai ir socialiniai partneriai k...
-
Koronavirusas Lietuvoje: nustatyti 1935 nauji atvejai, mirė vienas žmogus1
Statistikos departamentas antradienį pranešė, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1935 nauji COVID-19 atvejai. Nuo šios infekcijos mirė dar vienas žmogus. ...
-
Nedarbingumas dėl COVID-19 – telefonu: kas garantuos gyventojų sąžiningumą?1
Pajautus COVID-19 simptomus pasitikrinti galima poliklinikose. Tam specialiai iš lauko įrengti karščiavimo kabinetai. Kas atvyksta per anksti, tam tenka lūkuriuoti. Testavimas vyksta griežtai pagal paskirtą laiką. Žmonės sako, kad dabar p...
-
Prastėja vaikų fizinė sveikata: daugėja turinčiųjų antsvorio1
Rugsėjį į mokyklą ateis dar daugiau nutukusių vaikų – tai rodo moksleivių sveikatos patikros. Gydytojai sako, kad kai kurie vaikai priaugo po 10–15, o kai kas ir 20 kg. Negana to, netinkamai besimaitinančių ir mažai judančių vaikų tėv...
-
COVID-19 statistika: 77 nauji atvejai, fiksuotos trys mirtys4
Per praėjusią parą nustatyti 77 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos trys mirtys, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
COVID-19 statistika: 156 nauji atvejai, mirčių nefiksuota
Per praėjusią parą nustatyti 156 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
A. Dulkys – apie beždžionių raupus Lietuvoje: staigaus augimo kol kas nematau21
Lietuvoje – jau trys beždžionių raupų atvejai, jie tarpusavyje nesusiję ir visi kol kas įvežtiniai. Anot medikų, užsikrėtusieji jaučiasi gerai ir gydosi namuose. Situaciją LNK pakomentavo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. ...
-
COVID-19 statistika: 1503 nauji atvejai, dvi mirtys3
Per praėjusią parą nustatyti 1503 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...