„Tam, kad galėtume tai padaryti iki vasaros pabaigos, kaip buvo kalbama aukščiausių vadovų susitikime, ar patys užsibrėžtume dar ambicingesnį tikslą, tas vakcinų tiekimas ir būtent ne dešimtimis tūkstančių, o šimtais tūkstančių, ir turint mintyje, kad vien vasarį tada reikėtų kokio milijono vakcinų dozių, jis turėtų būti stabilus, nuoseklus ir prasidėti jau nuo vasario mėnesio“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Pasak jo, tiekimas turėtų sistemingai vykti kas savaitę – tada būtų galima užtikrinti logistiką, vakcinaciją ir revakcinaciją antruoju skiepu.

„Jeigu kas nors paklaustų Lietuvos, kodėl Lietuva 2020 metais nevakcinavo, tai, matyt, atsakymas būtų, nes nebuvo vakcinų. 2021-aisiais, jeigu klausimas yra, kodėl nevakcinuojame iki vasaros, tai kol kas atsakymas yra tas pats: vakcinų jau yra, bet jų kiekiai yra nepakankami“, – teigė A. Dulkys.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 58 tūkst. žmonių, antrąja – beveik 9 tūkstančiai.

Pasak A. Dulkio, pirmadienį į vakcinavimo centrus išvyko dar beveik 34 tūkst. vakcinų, skirtų skiepyti prioritetinėms grupėms.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasiūlė Europos Sąjungai siekti, kad iki vasaros būtų vakcinuota apie 70 proc. žmonių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą.

Europos Sąjunga iki šiol patvirtino dvi vakcinas nuo koronaviruso. Praėjusį mėnesį bendrijos gyventojai pradėti skiepyti „BionTech“ ir „Pfizer“ vakcina, o sausio pradžioje patvirtinta „Moderna“ bendrovės vakcina.

Lietuva vakcinas nuo koronaviruso perka kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis iš šešių kompanijų – „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“ bei „CureVac“.